Kvapnusis gvazdikmedis

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas. Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai. Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime. Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Kvapnusis gvazdikmedis (Syzygium aromaticum) – mirtinių (Myrtaceae) šeimos prieskoninis augalas.

Prieskonis

Naudojami pumpurai. Sunokę vaisiai naudojami tik augintojų. Intensyvus, labai aromatingas ir saldus kvapas, stiprus deginantis skonis.

Kilmė, istorija, tradicijos

Gvazdikmedžiai kilę iš dabartinės Indonezijos salų. Jas kolonizavę olandai paskleidė šį augalą plačiau. Šiandien didžiausios gvazdikmedžių plantacijos yra Pemba saloje, kartu su Zanzibaru priklausančioje Afrikos valstybei Tanzanijai. Pasakojama, kad gvazdikėlius užuodi dar iš tolo, nė nepriplaukęs pačios salos. Vos porą metų gyvavusio Zanzibaro ir Pembos sultonato vėliavoje buvo pavaizduoti du gvazdikmedžio pumpurėliai.

Gvazdikėliai – labai senas prieskonis, dėl itin stipraus aromato vertinamas Europos, Šiaurės Afrikos ir didelės dalies Azijos virtuvėse. Senovės Kinijoje prieš susitikdami su imperatoriumi pavaldiniai ir svečiai gaudavo pakramtyti gvazdikėlio – kad būtų geras burnos kvapas. Į Europą gvazdikėlius atgabeno arabų pirkliai. Pačioje gvazdikėlių tėvynėje Indonezijoje maistui gvazdikėliai beveik nenaudojami. Pumpurai surūkomi! Daug vyrų Indonezijoje su malonumu rūko aromatingas cigaretes, salsvas gvazdikėlių kvapas gaubia restoranus, autobusus, turgus ir įstaigas.

Naudojimas

Žiedpumpuriai

Lietuvoje labiausiai žinomas kaip kompotų ir saldžiųjų patiekalų prieskonis gvazdikėliais tolimose salose įprasta gardinti mėsą ir verdamus ryžius. Etiopijoje kartu su kavos pupelėmis mėgstama paskrudinti ir porą gvazdikėlių.

Išmoningi Prancūzijos virėjai vieną kitą gvazdikėlį deda į ilgai ant lėtos ugnies verdamus troškinius arba į mėsos sultinius. Anglai be gvazdikėlių neįsivaizduoja daržovių marinatų.

Gvazdikėlių esama ir daugelyje populiarių prieskonių mišinių. Jie būtini kiniškame penkių prieskonių mišinyje, pakepinami ir sugrūdami ruošiant kario miltelius, formuoja iš šiaurės Indijos po visą pasaulį paplitusio garam masala skonį bei kvapą, jų yra ir arabiškame baharate. Klasikinis prancūziškame keturių prieskonių mišinyje quatre épices irgi yra gvazdikėlių, mėgstami jie ir meksikiečių virtuvėje. Jie lemia ir populiaraus Vorčesterio padažo (Worcestershire) savybes. Juo skanu gardinti daržovių patiekalus ar burokėlių sriubą, nors britai naudoja šį padažą ir mėsai arba kiaušinienei.

Gydomosios savybės

Skirtingai nuo kitų prieskonių, gvazdikėlių gydomasis poveikis akivaizdus. Tai efektyvi vietinio nuskausminimo priemonė, ilgai naudota dantų gydytojų. Be to, tai natūralus konservantas.

Gvazdikėlių ištrauka lengvina pykinimo ir vėmimo priepuolius (tinka nėščiosioms), suaktyvina prastą virškinimą. Teigiama, kad gvazdikėliai yra puikus afrodiziakas, panašiai kaip raganosio rago milteliai.

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Indonezija	80
Madagaskaras	10
Tanzanija	9,9
Šri Lanka	4
Komorai	3,5
Kenija	1
Kinija	0,8
Malaizija	0,2
Grenada	0,02