Amilcare Ponchielli: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 pridėtas baitas ,  prieš 5 mėnesius
S
 
Amilkarė Ponkjelis gimė 1834 m. rugpjūčio 31 ar rugsėjo 1 d. Paderno Fazolaro (dabar Paderno Ponkjelis, pervadintas kompozitoriaus garbei) kaime netoli [[Kremona|Kremonos]]. Jo tėvas buvo krautuvės savininkas ir grojo [[vargonai]]s kaimo bažnyčioje. Muzikos A. Ponkjelis pramoko iš tėvo ir iš gretimo kaimo vargonininko. Parėmus pasiturinčiam rėmėjui 1843 m. A. Ponkjelis pradėjo mokytis [[Milanas|Milano]] konservatorijoje ir dar tik 10 metų būdamas sukūrė pirmąją simfoniją, tiesa, be orkestruotės. 1854 m. užbaigęs konservatoriją A. Ponkjelis dirbo muzikos mokytoju Kremonoje ir vargonininku vietos Šv. Marijos bažnyčioje, buvo susijęs su vietos ''Teatro della Concordia'', kuriame 1856 m. įvyko jo pirmosios operos „Sužadėtiniai“ (''I promesi sposi'', pagal [[Alessandro Manzoni|A. Mandzonio]] romaną) premjera. Opera sutikta entuziastingai, tačiau sekantys kompozitoriaus projektai buvo nesėkmingi. Nuo 1862 m. jis vadovavo Pjačencos savivaldybės muzikinei grupei, nuo 1864 m. − Kremonos. Vadovavo operų pastatymams, 1867 m. nesėkmingai pretendavo į kompozicijos profesoriaus postą Milano konservatorijoje.
 
1872 m. A. Ponkjelio karjeroje įvyko proveržis, kai opera „Sužadėtiniai“ su kai kuriais pakeitimais ir naujai paruoštu poeto Emilijo Pragos libretu sulaukė sėkmės Milano ''Teatro Dal Verme'' scenoje. Leidėjas Džulijus Rikordis planavo A. Ponkjeliui sėkmingą karjerą kaip Dž. Verdžiui. Jis užsakė operą su Antonijo Gislanconio parašytų libretu „Lietuviai“ (''I lituani'', pagal [[Adomas Mickevičius|A. Mickevičiaus]] poemą „Konradas Valenrodas“), kurios ištaiginga premjera įvyko Milano ''[[La Scala]]'' teatre 1874 m. kovą. Tų pačių metų pabaigoje A. Pjonkelis vedė dainininkę, tenorąsopraną Teresą Brambilą, su kuria susilaukė dviejų sūnų ir dukters. 1876 m. ''[[La Scala]]'' teatre pastatyta opera „Džokonda“ (''La Gioconda'', libretistas [[Arigas Boitas]], pagal [[Viktoras Hugo|V. Hugo]] pjesę „Andželas, Padujos tironas“) tapo brandžiausiu A. Pjonkelio kūriniu ir prireikė trijųtrejų metų, kol kompozitorius galutinai ištobulino jos formas. Operos baletas „Valandų šokis“ (''Danza delle ore'') yra geriausiai atpažįstamas A. Ponkjelio kūrybos fragmentas iki šių laikų, soprano romansas ''Cielo e mar'' pasižymėjo originalumu. Sekančios A. Ponkjelio operos „Lina“ (1877), „Sūnus palaidūnas“ (''Il figliuol prodigo'', 1880) nebuvo sėkmingos, kaltintos senamadiškumu, veiksmo lėtumu. 1880 m. A. Ponkjelis pradėjo dėstyti kompoziciją Milano konservatorijoje. Tarp jo mokinių buvo [[Džakomas Pučinis]] ir, trumpai, [[Pjetras Maskanjis]], kurie abu paliko šiltus atsiliepimus apie A. Ponkjelį. Jis tarpininkavo dėl libreto pirmajai Dž. Pučinio pirmajai operai. 1882 m. jis tapo Švč. Marijos Didžiosios bazilikos [[Bergamas|Bergame]] vargonininku, kurioje sukūrė grupę sakralinių kūrinių, tarp kurių svarbiausia rauda „Jeremijo apraudojimas“ (''Lamentazioni di Geremia'', 1885).
 
1885 m. A. Ponkjelis lankėsi [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], kur [[Marijos teatras|Marijos teatre]] buvo pastatytos operos „Džokonda“ ir „Lietuviai“ (pavadinimu „Aldona“). Jo paskutinė opera „Marion Delorm“ buvo nesėkminga nepaisant Dž. Verdžio patarimų. [[Džiuzepė Verdis|Dž. Verdis]] iš pradžių skeptiškai vertino A. Ponkjelio sugebėjimus, tačiau jo nuostatos buvo paneigtos „Džokondos“ triumfo. Amilkarė Ponkjelis mirė 1886 m. sausio 16 d. [[Milanas|Milane]]. Jo mirtis buvo paminėta visoje Italijoje. „Džokonda“ 1929 m. pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.<ref>[http://www.opera.lt/archyvas/spektakliai-archyvas/operos/gioconda opera.lt]</ref>
9 291

pakeitimas

Naršymo meniu