23:05, 13 birželio 2020 versija

Falco peregrinus
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos

Sakalas keleivis (Falco peregrinus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Sakaliniai paukščiai ( Falconiformes)
Šeima:	Sakaliniai ( Falconidae)
Pošeimis:	Sakalai ( Falconinae)
Gentis:	Tikrieji sakalai ( Falco)
Rūšis:	Sakalas keleivis ( Falco peregrinus)

Binomas

Falco peregrinus
Tunstall, 1771

Sakalo keleivio paplitimo arealas Žemėje:

žalia = ištisus metus

gelsva = perėjimo

šviesiai melsva = migravimo

mėlyna = žiemojimo

Sakalas keleivis (lot. Falco peregrinus, angl. Peregrine Falcon, vok. Wanderfalke) – sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.

Sakalas keleivis yra greičiausias paukštis pasaulyje, galintis skristi iki 390 km per valandą.

Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Daugiausiai gyvena kalnuotose vietovėse, upių slėniuose, palei jūros ar vandenyno pakrantę, kartais ir miestuose. Reguliariai pastebimas per migracijas, žiemoja retai. Lietuvoje peri atsitiktinai.

Išvaizda

Sakalo keleivio kūno ilgis yra nuo 34 iki 58 cm (13-23 colių), o sparnų ilgis - nuo 74 iki 120 cm (29-47 colių). Patinai sveria nuo 550 iki 750 gramų, patelės (kurios yra apie 30% didesnės) - nuo 740 iki 1300 gramų. Daugumoje porūšių patinai sveria mažiau nei 700 gramų, patelės sveria virš 800 gramų.

Suaugusių ilgi ir smailūs sparnai dažniausiai yra pilkšvai juodi su juodais galais. Baltos apatinės sparnų dalys turi plonas juodas ir rudas juostas.

Uodega yra spalvos kaip nugara, bet su plonomis linijomis, yra ilga, siaura, o galas - suapvalintas, juodas su balta juosta pačiam gale.

Galvos viršutinė dalis ir „ūsai“ išilgai skruostų yra juodi, ryškiai kontrastuojantys su blyškiais kaklo šonais ir balta gerkle. Snapas ir nagai yra juodi. Viršutinis snapas yra iškarpytas šalia galo - tai adaptacija, leidžianti užmušti grobį, nutraukiant grobio stuburą kakle.

Santykiai su žmonėmis

Sakalas keleivis yra paukštis, kuris sakalininkystėje naudojamas daugiau nei 3000 metų, pradedant klajokliais Centrinėje Azijoje. Jų pranašumai sakalininkystėje apima ne tik jų atletiškumą ir norą medžioti, bet ir lygiavertį elgesį, kuris lemia, kad jie yra vieni iš lengviau treniruojamų sakalų. Jie turi dar vieną pranašumą - didelį greitį, leidžiantį sakalui pagauti greitai skrendančius paukščius, bei padidina sakalo sugebėjimą atlikti manevrus, kad sugautų labai judrų grobį. Be to, rūšių universalumas ir judrumas, leidžiantis gaudyti daug mažesnius paukščius, bei stiprumas ir atakavimo stilius, leidžiantis gaudyti grobį daug didesnį nei jis pats, kartu su plačiu daugelio sakalų keleivių porūšių dydžiu reiškia, kad egzistuoja porūšis tinkamas bet kokiai medžioklei.

Sumažėjimas

Sakalas keleivis tapo nykstančia rūšimi daugumoje vietų, nes šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje buvo naudojami organiniai chloro pesticidai , ypač DDT. Dėl pesticidų biologinio padidėjimo sakalų keleivių riebaliniuose audiniuose pradėjo kauptis chloro, todėl kiaušinių lukštuose sumažėjo kalcio. Dėl to kiaušinių lukštai tapo plonesni. Su plonesniais lukštais, mažiau kiaušinių išgyveno iki išsiritimo.

Dėl šios priežasties kai kuriose pasaulio vietose, kaip Rytų JAV ir Belgijoje, sakalai keleiviai buvo išnykę. Šiaurės Amerikos sakalų keleivių populiacijos išnyko dėl medžioklės ir kiaušinių rinkimo. Kai kuriose pasaulio vietose sakalai pradėjo nykti dėl kitų veiksnių, kaip persekiojimas.

Uždraudus naudoti organinius chloro pesticidus, Škotijoje sakalų keleivių populiacija išaugo.

Dabartinė situacija

Sakalo keleivio populiacija daugumoje pasaulio vietų atgijo, nors jie vis dar įrašyti į Lietuvos Raudonąją Knygą 1(E) kategoriją.

Jungtinėje Karalystėje po septintojo dešimtmečio katastrofos populiacija atsigavo. Tam labai padėjo konservavimo ir apsaugos darbai, vadovaujami Karališkosios paukščių apsaugos draugijos. Jie apskaičiavo, kad Jungtinėje Karalystėje yra 1402 poros.

Kanadoje, kur 1978 buvo paskelbta, kad sakalai keleiviai nyksta (tais metais Šiaurės Kanados Jukono teritorijoje buvo nustatyta tik viena veisimosi pora), Kanados Nykstančios laukinės gamtos statuso komitetas paskelbė, kad ši rūšis nebenyksta 2017 m. gruodžio mėn.

Sakalai keleiviai dabar veisiasi daugelyje kalnuotų vietovių ir pakrančių, ypač vakaruose ir šiaurėje, ir lizdus suka kai kuriose miestų vietose.

Sautamptone lizdas kelis mėnesius neleido atkurti mobiliosios telefonijos paslaugų, kai „Vodafone“ inžinieriai, išsikėlę pataisyti sugedusio siųstuvo stiebo, aptiko lizdą stiebe, ir jiems buvo užkirstas kelias laukinės gamtos ir kaimo įstatyme - dėl galimos kalėjimo bausmės, jei remontas būtų pradėtas prieš sakalų išskridimą.

Taip pat skaityti

Šaltiniai

Šis straipsnis apie gyvūną yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikiteka: Sakalas keleivis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 18: / Eilutė 18: @@
 :mėlyna = žiemojimo}}
 {{Taxobox_pabaiga}}
-'''Sakalas keleivis''' ({{la|Falco peregrinus}}, {{en|Peregrine Falcon}}, {{de|Wanderfalke}}) – [[sakaliniai|sakalinių]] (''Falconidae'') šeimos [[plėšrieji paukščiai|plėšrus paukštis]]. Užauga 34-58 cm kūno ilgio, sparnų skersmuo 80-120 cm. Patinai sveria 550-750 gramų, stambesnės už juos patelės – 740-1300 gramų.
+'''Sakalas keleivis''' ({{la|Falco peregrinus}}, {{en|Peregrine Falcon}}, {{de|Wanderfalke}}) – [[sakaliniai|sakalinių]] (''Falconidae'') šeimos [[plėšrieji paukščiai|plėšrus paukštis]].
 Sakalas keleivis yra greičiausias paukštis pasaulyje, galintis skristi iki 390 km per valandą.
-Paplitę visuose žemynuose, išskyrus [[Antarktida|Antarktidą]]. Daugiausiai gyvena kalnuotose vietovėse, upių slėniuose, palei jūros ar vandenyno pakrantę, kartais ir miestuose. Įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonosios knygos]] 1(E) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas, žiemoja retai. Lietuvoje peri atsitiktinai.
+Paplitę visuose žemynuose, išskyrus [[Antarktida|Antarktidą]]. Daugiausiai gyvena kalnuotose vietovėse, upių slėniuose, palei jūros ar vandenyno pakrantę, kartais ir miestuose. Reguliariai pastebimas per migracijas, žiemoja retai. Lietuvoje peri atsitiktinai.
+= Išvaizda =
-== Taip pat skaityti ==
+Sakalo keleivio kūno ilgis yra nuo 34 iki 58 cm (13-23 colių), o sparnų ilgis - nuo 74 iki 120 cm (29-47 colių). Patinai sveria nuo 550 iki 750 gramų, patelės (kurios yra apie 30% didesnės) - nuo 740 iki 1300 gramų. Daugumoje porūšių patinai sveria mažiau nei 700 gramų, patelės sveria virš 800 gramų.
+Suaugusių ilgi ir smailūs sparnai dažniausiai yra pilkšvai juodi su juodais galais. Baltos apatinės sparnų dalys turi plonas juodas ir rudas juostas.
+Uodega yra spalvos kaip nugara, bet su plonomis linijomis, yra ilga, siaura, o galas - suapvalintas, juodas su balta juosta pačiam gale.
+Galvos viršutinė dalis  ir „ūsai“ išilgai skruostų yra juodi, ryškiai kontrastuojantys su blyškiais kaklo šonais ir balta gerkle. Snapas ir nagai yra juodi. Viršutinis snapas yra iškarpytas šalia galo - tai adaptacija, leidžianti užmušti grobį, nutraukiant grobio stuburą kakle.
+= Santykiai su žmonėmis =
+Sakalas keleivis yra paukštis, kuris [[Sakalininkystė|sakalininkystėje]] naudojamas daugiau nei 3000 metų, pradedant klajokliais [[Vidurinė Azija|Centrinėje Azijoje]]. Jų pranašumai sakalininkystėje apima ne tik jų atletiškumą ir norą medžioti, bet ir lygiavertį elgesį, kuris lemia, kad jie yra vieni iš lengviau treniruojamų sakalų. Jie turi dar vieną pranašumą - didelį greitį, leidžiantį sakalui pagauti greitai skrendančius paukščius, bei padidina sakalo sugebėjimą atlikti manevrus, kad sugautų labai judrų grobį. Be to, rūšių universalumas ir judrumas, leidžiantis gaudyti daug mažesnius paukščius, bei stiprumas ir atakavimo stilius, leidžiantis gaudyti grobį daug didesnį nei jis pats, kartu su plačiu daugelio sakalų keleivių porūšių dydžiu reiškia, kad egzistuoja porūšis tinkamas bet kokiai medžioklei.
+=== Sumažėjimas ===
+Sakalas keleivis tapo nykstančia rūšimi daugumoje vietų, nes šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje buvo naudojami organiniai chloro [[pesticidai]] , ypač [[DDT]]. Dėl pesticidų biologinio padidėjimo sakalų keleivių riebaliniuose audiniuose pradėjo kauptis [[Chloras|chloro]], todėl kiaušinių lukštuose sumažėjo [[Kalcis|kalcio]]. Dėl to kiaušinių lukštai tapo plonesni. Su plonesniais lukštais, mažiau kiaušinių išgyveno iki išsiritimo.
+Dėl šios priežasties kai kuriose pasaulio vietose, kaip Rytų [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] ir [[Belgija|Belgijoje]], sakalai keleiviai buvo išnykę. Šiaurės Amerikos sakalų keleivių populiacijos išnyko dėl medžioklės ir kiaušinių rinkimo. Kai kuriose pasaulio vietose sakalai pradėjo nykti dėl kitų veiksnių, kaip persekiojimas.
+Uždraudus naudoti organinius chloro pesticidus, [[Škotija|Škotijoje]] sakalų keleivių populiacija išaugo.
+=== Dabartinė situacija ===
+Sakalo keleivio populiacija daugumoje pasaulio vietų atgijo, nors jie vis dar įrašyti į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją Knygą]] 1(E) kategoriją.
+[[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] po septintojo dešimtmečio katastrofos populiacija atsigavo. Tam labai padėjo konservavimo ir apsaugos darbai, vadovaujami Karališkosios paukščių apsaugos draugijos. Jie apskaičiavo, kad Jungtinėje Karalystėje yra 1402 poros.
+[[Kanada|Kanadoje]], kur 1978 buvo paskelbta, kad sakalai keleiviai nyksta (tais metais Šiaurės Kanados Jukono teritorijoje buvo nustatyta tik viena veisimosi pora), Kanados Nykstančios laukinės gamtos statuso komitetas paskelbė, kad ši rūšis nebenyksta 2017 m. gruodžio mėn.
+Sakalai keleiviai dabar veisiasi daugelyje kalnuotų vietovių ir pakrančių, ypač vakaruose ir šiaurėje, ir lizdus suka kai kuriose miestų vietose.
+[[Sautamptonas|Sautamptone]] lizdas kelis mėnesius neleido atkurti mobiliosios telefonijos paslaugų, kai „Vodafone“ inžinieriai, išsikėlę pataisyti sugedusio siųstuvo stiebo, aptiko lizdą stiebe, ir jiems buvo užkirstas kelias laukinės gamtos ir kaimo įstatyme - dėl galimos kalėjimo bausmės, jei remontas būtų pradėtas prieš sakalų išskridimą.
+= Taip pat skaityti =
 * [[Sąrašas:Lietuvos plėšrieji paukščiai|Lietuvos plėšrieji paukščiai]]
 * [[Plėšrieji paukščiai]]