Bohumil Bouček: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:13, 4 birželio 2020 versija

Bohumilis Boučekas ček. Bohumil Bouček

Gimė	1850 m. sausio 5 d. Podebradai, Austrija-Vengrija
Mirė	1926 m. gegužės 22 d. (76 metai) Podebradai, Čekoslovakija
Tėvai	František Bouček, Antonie Boučková gim. Votočková
Sutuoktinis (-ė)	Božena Birnbaumová gim. Schnirchová
Vaikai	Bohuslav Bouček

Pareigos	gydytojas

Išsilavinimas	MUDr., Medicinos studijas, pradėtas Prahoje užbaigė Vienoje

Vikiteka	Bohumil Bouček

Bohumilis Boučekas (ček. Bohumil Bouček, 1850 m. sausio 5 d.^[1] – 1926 m. gegužės 22 d.) – čekų gydytojas, Podebradų kurorto pradininkas^[2].

Biografija, gydytojo praktika

Gimė 1850 m. sausio 5 d. Podebraduose, kaip penktas iš dešimties vaikų, Podebradų gydytojo bei pirmos vietinės Františeko Boučeko ligoninės steigėjo šeimoje. Studijavo Prahos Akademiniame gimnasiume, toliau ten pat Medicinos Universitete, ketvirtais studijų metais perėjo į Vieną, kur 1873 m.^[3] užbaigė įgyjamas daktaro laipsnį. Vienoje pasiliko dirbti gydytoju ligoninės chirurgijos skyriuje. 1874 m. skrodimo metu susižeidė kairę ranką, dėl to gresė jos amputacija, bet tėvas Františekas jį atsigabeno namuo (į Podebradų ligoninę) ir asmeniškai išgydė. 1875 m. Bohumilis išvyko į Juodkalniją, kur kaip gydytojas dalyvavo mūšiuose su Turkais. 1875 m. grįžo į Podebradus padėti savo tėvui ligoninėje. 1877 m. po tėvo peremė ligoninę, kurioje dirbo gydytoju iki savo mirties 1926 m. 1880 m. Podebradų municipalitetas įvedė viešąją medicinos tarnybą ir Bohumiliui Boučekui paskyrė aptarnauti Podebradų miestą bei 22 aplinkines gyvenvietes.

1883 vedė našlę Boženą Birnbaumovą gim. Schnirchovą, iš pirmos santuokos turėjusią 2 vaikus. Jo sūnus Bohuslav Bouček - taip pat gydytojas.

Bendruomeniškumas

Bohumilis Boučekas stipriai dalyvavo teatro veikloje: kaip aktorius, režiserius, teatro veiklos organizatorius, Megėjiško teatro bendijos Jiří prezidentas. Dalyvavo Jiřío Teatro steigime. 1884 – 1906 m. municipaliteto narys ir mokyklos tarybos narys bei tvarkė reikalus daugelio kitų srityse. Pirmosios mieste telefono linijos (jugiančios su vaistininku Janu Hellichu) savininkas. Bibliotekos steigėjas.

Podebradų kurorto steigėjas

Iš pradžių dalyvavo geležingo vandens kurorto steigime. Šis kurortas veikė Kalnakasių bažnytelės pašonėje, miesto dalies vardu Zálabí teritorijoje 1881 – 1937 m. Jo lėšomis buvo aplinkui išsodintas parkas.

19 ir 20 amžių sanduroje miestas labai kentėjo nuo vandens nepritekliaus. Tuomet jis buvo grafo Arnošto Filipo Hohenlohės iš Schillingfürsto, dvarininko Podebradų žemės valdoje, asmeninis gydytojas^[4]. Šis grafas paprašė prūsu didiką Karl von Bülową kad pabandytų virgulės pagalba surasti geriamo vandens šaltinį miestui. Gręžimas buvo pradėtas II-ame Podebradų pilies kieme, bet net ir pasiekus 30 m gylį vandens neatsirado. Bohumil Bouček ir Janas Hellichas įkalbėjo grafą, kad gręžimas būtų tęsiamas geologinių tyrimų labui, kol, 1905 liepos 31 d., 96,7 m gylyje, ištryško mineralinio vandens Poděbradka šaltinis^[5]. Daktaras Boučekas ne tik kad tiesogiai dalyvavo mineralinio vandens šaltinio atradime, bet ir tuoj pat parūpino mineralinio vandens cheminę analizę, kuri atskleidė, jog tai šarminių-žemių vidutinės mineralizacijos mineralinis vanduo, turintis ypač daug (>2000 mg/l) ištirpusio anglies dvideginio. Daktaras Boučekas pradėjo Poděbradką naudoti gydymo tikslams savo možiojoje ligoninėje ir kaip išvis pirmas atspėjo, kad ji tinka kardiovaskuliarinių ligų gydymui. Savo pastebėjimus pirmą kartą publikavo vasarį 1908 m. moksliniame medicinos žurnale Časopis českých lékařů. 1907 m. daktaras Boučekas įkalbėjo grafą, kad savo žemių teritorijoje, šalia šaltinio Charyclea, leistų pastatyti nedidelį kurortą. Kurorto idėją uoliai propagavo savo paskaitose, kuriomis labai susidomėjo visuomenė. Taip pat vedė derybas su aukštesnio rango svekatos apsaugos institucijų tarnautojais (daktaru Pelclu). Pirmas pastatas "Knížecí lázně" ("Grafų kurortas") buvo atidarytas 1908 m. ir taip daktaras Boučekas tapo pirmuoju kurortininku-gydytoju. I pasaulinio karo metu Boučekas valdė vieną iš Podebradų lazaretų.

Kuryba

Letopisy ochotnického spolku (1879; Megėjiškos bendrovės kronika)
Cholera na Poděbradsku. Epidemiologická studie (savo lėšomis, 1893; Cholera Podebradų šalyje. Epidemiologijos studija)
Rozpravy zdravotnické (Spaudė V. Hoblík, 1900; Sveikatos [sistemos] pašnekesiai)
Krátká úvaha o stavbě moderní venkovské nemocnice. (Mokslo leidinys, "Časopis lékařů českých" priedas (1912), 1-11 psl.; Trumpas pamąstymas apie modernios kaimo ligoninės statybą)
Lázně Poděbrady (1913; Kurortas Podebradai)
Zápisky praktického lékaře MUDr. Bohumila Boučka v lázních Poděbradech 1873–1923 (1923; Gydytojo praktiko MUDr. Bohumilo Boučeko užrašai Podebradų kurorte 1873–1923 m.)

Šaltiniai

↑ Matriční záznam o narození a křtu, farnost Poděbrady matrikos įrašas apie gimimą ir krikštą, Podebradų parapija
↑ „Významné osobnosti Poděbrad – 12 významných osobností Poděbrad - aneb sláva našich předků“. Město Poděbrady. 2010-11-01. Nuoroda tikrinta 2020-06-04.
↑ ŠMILAUEROVÁ, Eva. Poděbrady v proměnách staletí (2. díl). Praha: Scriptorium, 2005. ISBN 80-86197-62-X. 70 psl.
↑ HRABĚTOVÁ, Jana. Poděbrady – Město mého srdce III. – Obrázky z kulturních dějin. Praha: Nakladatelství Ostrov, 2013
↑ VÁCHA, Petr. Vzpomínka na poděbradské osobnosti [online]. Poděbradské noviny [cit. 2017-06-21]

Šis straipsnis apie Čekijos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Versta iš čekų vikipedijos

[1] Matriční záznam o narození a křtu, farnost Poděbrady matrikos įrašas apie gimimą ir krikštą, Podebradų parapija

[2] „Významné osobnosti Poděbrad – 12 významných osobností Poděbrad - aneb sláva našich předků“. Město Poděbrady. 2010-11-01. Nuoroda tikrinta 2020-06-04.

[3] ŠMILAUEROVÁ, Eva. Poděbrady v proměnách staletí (2. díl). Praha: Scriptorium, 2005. ISBN 80-86197-62-X. 70 psl.

[4] HRABĚTOVÁ, Jana. Poděbrady – Město mého srdce III. – Obrázky z kulturních dějin. Praha: Nakladatelství Ostrov, 2013

[5] VÁCHA, Petr. Vzpomínka na poděbradské osobnosti [online]. Poděbradské noviny [cit. 2017-06-21]

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 == Biografija, gydytojo praktika ==
-Gimė 1850 m. sausio 5 d. [[Podebradai|Podebraduose]], kaip penktas iš dešimties vaikų, Podebradų gydytojo bei pirmos vietinės Františeko Boučeko ligoninės steigėjo šeimoje. Studijavo [[Praha|Prahos]] Akademiniame gimnasiume, toliau ten pat Medicinos Universitete, ketvirtais studijų metais perėjo į [[Viena|Vieną]], kur [[1873]] m.<ref>ŠMILAUEROVÁ, Eva. Poděbrady v proměnách staletí (2. díl). Praha: Scriptorium, 2005. ISBN 80-86197-62-X. 70 psl.</ref> užbaigė įgyjamas daktaro laipsnį. Vienoje pasiliko dirbti gydytoju ligoninės chirurgijos skyriuje. 1874 m. skrodimo metu susižeidė kairę ranką, dėl to gresė jos amputacija, bet tėvas Františekas jį atsigabeno namuo (į Podebradų ligoninę) ir asmeniškai išgydė. 1875 m. Bohumilis išvyko į [[Juodkalnija|Juodkalniją]], kur kaip gydytojas dalyvavo [[Juodkalnijos istorija#Nepriklausoma Juodkalnija|mūšiuose su]] [[Turkai]]s. 1875 m. grįžo į Podebradus padėti savo tėvui ligoninėje. 1877 m. po tėvo peremė ligoninę, kurioje dirbo gydytoju iki savo mirties 1926 m. 1880 m. Podebradš municipalitetas įvedė viešąją medicinos tarnybą ir Bohumiliui Boučekui paskyrė aptarnauti Podebradų miestą bei 22 aplinkines gyvenvietes.
+Gimė 1850 m. sausio 5 d. [[Podebradai|Podebraduose]], kaip penktas iš dešimties vaikų, Podebradų gydytojo bei pirmos vietinės Františeko Boučeko ligoninės steigėjo šeimoje. Studijavo [[Praha|Prahos]] Akademiniame gimnasiume, toliau ten pat Medicinos Universitete, ketvirtais studijų metais perėjo į [[Viena|Vieną]], kur [[1873]] m.<ref>ŠMILAUEROVÁ, Eva. Poděbrady v proměnách staletí (2. díl). Praha: Scriptorium, 2005. ISBN 80-86197-62-X. 70 psl.</ref> užbaigė įgyjamas daktaro laipsnį. Vienoje pasiliko dirbti gydytoju ligoninės chirurgijos skyriuje. 1874 m. skrodimo metu susižeidė kairę ranką, dėl to gresė jos amputacija, bet tėvas Františekas jį atsigabeno namuo (į Podebradų ligoninę) ir asmeniškai išgydė. 1875 m. Bohumilis išvyko į [[Juodkalnija|Juodkalniją]], kur kaip gydytojas dalyvavo [[Juodkalnijos istorija#Nepriklausoma Juodkalnija|mūšiuose su]] [[Turkai]]s. 1875 m. grįžo į Podebradus padėti savo tėvui ligoninėje. 1877 m. po tėvo peremė ligoninę, kurioje dirbo gydytoju iki savo mirties 1926 m. 1880 m. Podebradų municipalitetas įvedė viešąją medicinos tarnybą ir Bohumiliui Boučekui paskyrė aptarnauti Podebradų miestą bei 22 aplinkines gyvenvietes.
 vedė našlę Boženą Birnbaumovą gim. Schnirchovą, iš pirmos santuokos turėjusią 2 vaikus. Jo sūnus Bohuslav Bouček - taip pat gydytojas.
@@ Eilutė 30: / Eilutė 30: @@
 == Podebradų kurorto steigėjas ==
-Iš pradžių dalyvavo geležingo vandens kurorto steigime. Veikė [[Podebradų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kalnakasių bažnytelės]] pašonėje, miesto dalies vardu Zálabí teritorijoje 1881 – 1937 m. Jo lėšomis buvo aplinkui išsodintas parkas.
+Iš pradžių dalyvavo geležingo vandens kurorto steigime. Šis kurortas veikė [[Podebradų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kalnakasių bažnytelės]] pašonėje, miesto dalies vardu Zálabí teritorijoje 1881 – 1937 m. Jo lėšomis buvo aplinkui išsodintas parkas.
-ir 20 amžių sanduroje miestas labai kentėjo nuo vandens nepritekliaus. Tuomet jis buvo grafo [[Arnošt Filip Hohenlohe|Arnošto Filipo Hohenlohės iš Schillingfürsto]], dvarininko Podebradų žemės valdoje, asmeninis gydytojas<ref>HRABĚTOVÁ, Jana. Poděbrady – Město mého srdce III. – Obrázky z kulturních dějin. Praha: Nakladatelství Ostrov, 2013</ref>. Šis grafas paprašė prūsu didiką [[Karl von Bülow]]ą kad pabandytų virgulės pagalba surasti geriamo vandens šaltinį miestui. Gręžimas buvo pradėtas II. [[Podebradų pilis|Podebradų pilies]] kieme, bet net pasiekus 30 m gylį vandens neatsirado. Bohumil Bouček ir Janas Hellichas įkaslbėjo grafą, kad gręžimas būtų tęsiamas geologinių tyrimų labui, kol, [[1905]] liepos 31 d. 96,7 m gylyje ištryško mineralinio vandens [[Poděbradka]] šaltinis<ref>VÁCHA, Petr. Vzpomínka na poděbradské osobnosti [online]. Poděbradské noviny [cit. 2017-06-21]</ref>. Daktaras Boučekas ne tik kad tiesogiai dalyvavo mineralinio vandens šaltinio atradime, bet ir tuoj pat parūpino mineralinio vandens cheminę analizę, kuri atskleidė, jog tai šarminių-žemių vidutinės mineralizacijos [[mineralinis vanduo]], turintis ypač daug (>2000 mg/l) ištirpusio [[Anglies dioksidas|anglies dvideginio]]. Daktaras Boučekas pradėjo Poděbradką naudoti gydymo tikslams savo možiojoje ligoninėje ir kaip išvis pirmas atspėjo, kad ji tinka kardiovaskuliarinių ligų gydymui. Savo pastebėjimus pirmą kartą publikavo vasarį 1908 m. moksliniame medicinos žurnale ''Časopis českých lékařů''. 1907 m. daktaras Boučekas įkalbėjo grafą, kad savo žemių teritorijoje, šalia šaltinio Charyclea, leistų pastatyti nedidelį kurortą. Kurorto idėją uoliai propagavo savo paskaitose, kuriomis labai susidomėjo visuomenė. Taip pat vedė derybas su aukštesnio rango svekatos apsaugos institucijų tarnautojais (daktaru Pelclu). Pirmas pastatas "Knížecí lázně" ("Grafų kurortas") buvo atidarytas 1908 m. ir taip daktaras Boučekas tapo pirmuoju kurortininku-gydytoju. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu Boučekas valdė vieną iš Podebradų [[Ligoninė|lazaretų]].
+ir 20 amžių sanduroje miestas labai kentėjo nuo vandens nepritekliaus. Tuomet jis buvo grafo [[Arnošt Filip Hohenlohe|Arnošto Filipo Hohenlohės iš Schillingfürsto]], dvarininko Podebradų žemės valdoje, asmeninis gydytojas<ref>HRABĚTOVÁ, Jana. Poděbrady – Město mého srdce III. – Obrázky z kulturních dějin. Praha: Nakladatelství Ostrov, 2013</ref>. Šis grafas paprašė prūsu didiką [[Karl von Bülow]]ą kad pabandytų virgulės pagalba surasti geriamo vandens šaltinį miestui. Gręžimas buvo pradėtas II-ame [[Podebradų pilis|Podebradų pilies]] kieme, bet net ir pasiekus 30 m gylį vandens neatsirado. Bohumil Bouček ir Janas Hellichas įkalbėjo grafą, kad gręžimas būtų tęsiamas geologinių tyrimų labui, kol, [[1905]] liepos 31 d., 96,7 m gylyje, ištryško mineralinio vandens [[Poděbradka]] šaltinis<ref>VÁCHA, Petr. Vzpomínka na poděbradské osobnosti [online]. Poděbradské noviny [cit. 2017-06-21]</ref>. Daktaras Boučekas ne tik kad tiesogiai dalyvavo mineralinio vandens šaltinio atradime, bet ir tuoj pat parūpino mineralinio vandens cheminę analizę, kuri atskleidė, jog tai šarminių-žemių vidutinės mineralizacijos [[mineralinis vanduo]], turintis ypač daug (>2000 mg/l) ištirpusio [[Anglies dioksidas|anglies dvideginio]]. Daktaras Boučekas pradėjo Poděbradką naudoti gydymo tikslams savo možiojoje ligoninėje ir kaip išvis pirmas atspėjo, kad ji tinka kardiovaskuliarinių ligų gydymui. Savo pastebėjimus pirmą kartą publikavo vasarį 1908 m. moksliniame medicinos žurnale ''Časopis českých lékařů''. 1907 m. daktaras Boučekas įkalbėjo grafą, kad savo žemių teritorijoje, šalia šaltinio Charyclea, leistų pastatyti nedidelį kurortą. Kurorto idėją uoliai propagavo savo paskaitose, kuriomis labai susidomėjo visuomenė. Taip pat vedė derybas su aukštesnio rango svekatos apsaugos institucijų tarnautojais (daktaru Pelclu). Pirmas pastatas "Knížecí lázně" ("Grafų kurortas") buvo atidarytas 1908 m. ir taip daktaras Boučekas tapo pirmuoju kurortininku-gydytoju. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu Boučekas valdė vieną iš Podebradų [[Ligoninė|lazaretų]].
 == Kuryba ==