Demonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:FR-29191 detailcalvaire04.jpg|thumb|260px|Demono statula]] |
[[Vaizdas:FR-29191 detailcalvaire04.jpg|thumb|260px|Demono statula [[Bretanė]], [[Prancūzija]].]] |
||
'''Demonas''' ({{Gr|daimon}} 'dievybė, dvasia') – [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti. |
'''Demonas''' ({{Gr|daimon}} 'dievybė, dvasia') – [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti. |
||
00:39, 3 birželio 2020 versija
Demonas (gr. daimon 'dievybė, dvasia') – folklore, mitologijoje ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti.
Įvairiose religijose – tai dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. Krikščioniškuose mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. Angelai, sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. Viduramžiais su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinami inkubais, su vyrais – sukubais. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę (kraujomaišos paaiškinimas).
Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų genijumi, dvasia globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.