Rentgeno spinduliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
hnlkhjcnhsghvksjbvkjgdslkvfjb Žymos: Pakeista Žyma: Pasikartojantys simboliai Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 188.69.207.15 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Roentgen-Roehre.svg|thumb|<br /> |
|||
'''K''' – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai)<br /> |
|||
'''A''' – anodas (įelektrintas teigiamai)<br /> |
|||
'''X''' – rentgeno spinduliuotė<br /> |
|||
'''U<sub>h</sub>''' – katodo kaitinimo [[įtampa]]<br /> |
|||
'''U<sub>a</sub>''' – greitinančioji įtampa]] |
|||
[[Vaizdas:First medical X-ray by Wilhelm Röntgen of his wife Anna Bertha Ludwig's hand - 18951222.gif|thumb|Pirmasis medicininis rentgenų spindulių panaudojimas. Vilhelmas Rentgenas padarė savo žmonos Anna Bertha Ludwig rankos [[Rentgeno nuotrauka|Rentgeno nuotrauką]].]] |
|||
[[Vaizdas:Roentgen2.jpg|thumb|[[Vilhelmas_Rentgenas|Vilhelmas Rentgenas]], 1895 metais atrado Rentgeno spindulius.]] |
|||
'''Rentgeno spinduliai''' ({{en|X-ray}}) – [[elektromagnetinės bangos]], kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P [[hercas|Hz]] = 10<sup>15</sup> hercų). [[Fotonas|Fotonų]] energija – 0,1–100 [[Elektronvoltas|keV]]. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į '''minkštą''' (mažiausios energijos) ir '''kietą''' (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą. |
|||
== Rentgeno spindulių gavimas == |
|||
fdsbfksgfhjcbckxdgfjdsbvjsdbvgbsjkdbvjhsgljbvfjhsdbjl |
|||
Rentgeno spinduliai gaunami [[rentgeno aparatas|rentgeno aparatuose]] panaudojant įgreitintus [[Elektronas|elektronus]]. Dideliu greičiu atsitrenkę į [[anodas|anodą]], jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu. |
|||
Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos [[temperatūra|temperatūros]] (1–100 milijonų [[Kelvinas|K]]) [[Plazma|plazmoje]], sąveikaujant didelės energijos [[Elektronas|elektronams]] su [[Magnetinis laukas|magnetiniu lauku]] ([[sinchrotroninis spinduliavimas]]) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais ([[Komptono reiškinys]]). |
|||
== Rentgeno spindulių panaudojimas == |
|||
* [[Medicina|Medicinoje]] rentgeno spinduliai naudojami diagnostikoje ir terapijoje. |
|||
* [[Fizika|Fizikoje]] ir [[Technologija|technikoje]] jie naudojami [[Kristalas|kristalinių medžiagų]] struktūrai tirti. |
|||
* [[Astronomija|Astronomijoje]] rentgeno diapazonas suteikia informacijos apie didelių energijų procesus, vykstančius aktyvių galaktikų branduoliuose, [[akrecija|akreciniuose]] diskuose. |
|||
== Rentgeno spindulių poveikis == |
|||
Rentgeno spinduliai yra [[Jonizuojančioji spinduliuotė|jonizuojančiosios spinduliuotės]] rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams. |
|||
{{Commons|X-ray}} |
|||
{{EM_Bangos}} |
|||
{{fiz-stub}} |
|||
[[Kategorija:Elektromagnetinės bangos]] |
12:21, 20 gegužės 2020 versija
Rentgeno spinduliai (angl. X-ray) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz = 1015 hercų). Fotonų energija – 0,1–100 keV. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.
Rentgeno spindulių gavimas
Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.
Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos temperatūros (1–100 milijonų K) plazmoje, sąveikaujant didelės energijos elektronams su magnetiniu lauku (sinchrotroninis spinduliavimas) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais (Komptono reiškinys).
Rentgeno spindulių panaudojimas
- Medicinoje rentgeno spinduliai naudojami diagnostikoje ir terapijoje.
- Fizikoje ir technikoje jie naudojami kristalinių medžiagų struktūrai tirti.
- Astronomijoje rentgeno diapazonas suteikia informacijos apie didelių energijų procesus, vykstančius aktyvių galaktikų branduoliuose, akreciniuose diskuose.
Rentgeno spindulių poveikis
Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.
|