Rentgeno spinduliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
hnlkhjcnhsghvksjbvkjgdslkvfjb
Žymos: Pakeista Žyma: Pasikartojantys simboliai Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas
S Atmestas 188.69.207.15 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Roentgen-Roehre.svg|thumb|<br />
'''K''' – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai)<br />
'''A''' – anodas (įelektrintas teigiamai)<br />
'''X''' – rentgeno spinduliuotė<br />
'''U<sub>h</sub>''' – katodo kaitinimo [[įtampa]]<br />
'''U<sub>a</sub>''' – greitinančioji įtampa]]
[[Vaizdas:First medical X-ray by Wilhelm Röntgen of his wife Anna Bertha Ludwig's hand - 18951222.gif|thumb|Pirmasis medicininis rentgenų spindulių panaudojimas. Vilhelmas Rentgenas padarė savo žmonos Anna Bertha Ludwig rankos [[Rentgeno nuotrauka|Rentgeno nuotrauką]].]]
[[Vaizdas:Roentgen2.jpg|thumb|[[Vilhelmas_Rentgenas|Vilhelmas Rentgenas]], 1895 metais atrado Rentgeno spindulius.]]
'''Rentgeno spinduliai''' ({{en|X-ray}}) – [[elektromagnetinės bangos]], kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P [[hercas|Hz]] = 10<sup>15</sup> hercų). [[Fotonas|Fotonų]] energija – 0,1–100 [[Elektronvoltas|keV]]. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į '''minkštą''' (mažiausios energijos) ir '''kietą''' (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.


== Rentgeno spindulių gavimas ==
fdsbfksgfhjcbckxdgfjdsbvjsdbvgbsjkdbvjhsgljbvfjhsdbjl
Rentgeno spinduliai gaunami [[rentgeno aparatas|rentgeno aparatuose]] panaudojant įgreitintus [[Elektronas|elektronus]]. Dideliu greičiu atsitrenkę į [[anodas|anodą]], jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.

Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos [[temperatūra|temperatūros]] (1–100 milijonų [[Kelvinas|K]]) [[Plazma|plazmoje]], sąveikaujant didelės energijos [[Elektronas|elektronams]] su [[Magnetinis laukas|magnetiniu lauku]] ([[sinchrotroninis spinduliavimas]]) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais ([[Komptono reiškinys]]).

== Rentgeno spindulių panaudojimas ==
* [[Medicina|Medicinoje]] rentgeno spinduliai naudojami diagnostikoje ir terapijoje.
* [[Fizika|Fizikoje]] ir [[Technologija|technikoje]] jie naudojami [[Kristalas|kristalinių medžiagų]] struktūrai tirti.
* [[Astronomija|Astronomijoje]] rentgeno diapazonas suteikia informacijos apie didelių energijų procesus, vykstančius aktyvių galaktikų branduoliuose, [[akrecija|akreciniuose]] diskuose.

== Rentgeno spindulių poveikis ==
Rentgeno spinduliai yra [[Jonizuojančioji spinduliuotė|jonizuojančiosios spinduliuotės]] rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.

{{Commons|X-ray}}

{{EM_Bangos}}

{{fiz-stub}}

[[Kategorija:Elektromagnetinės bangos]]

12:21, 20 gegužės 2020 versija


K – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai)
A – anodas (įelektrintas teigiamai)
X – rentgeno spinduliuotė
Uh – katodo kaitinimo įtampa
Ua – greitinančioji įtampa
Pirmasis medicininis rentgenų spindulių panaudojimas. Vilhelmas Rentgenas padarė savo žmonos Anna Bertha Ludwig rankos Rentgeno nuotrauką.
Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius.

Rentgeno spinduliai (angl. X-ray) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz = 1015 hercų). Fotonų energija – 0,1–100 keV. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.

Rentgeno spindulių gavimas

Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.

Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos temperatūros (1–100 milijonų K) plazmoje, sąveikaujant didelės energijos elektronams su magnetiniu lauku (sinchrotroninis spinduliavimas) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais (Komptono reiškinys).

Rentgeno spindulių panaudojimas

Rentgeno spindulių poveikis

Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.