Nužudymas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Nužudymas''' – tyčinis, neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui. Nužudymas gali būti padaromas tik tyčia |
'''Nužudymas''' – tyčinis, neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui. Nužudymas gali būti padaromas tik tyčia, kaltininkui norint atimti gyvybę nukentėjusiajam. Nužudymas gali būti padaromas ir asmens neveikimu, kai tokio neveikimo padarinys yra kito žmogaus mirtis. |
||
Nužudymas gali būti skirstomas į tris rūšis: |
Nužudymas gali būti skirstomas į tris rūšis: |
||
1. Nužudymas padarytas iš altruistinių motyvų (iš pasigailėjimo, pavyzdžiui, nužudomas nepagydomas ligonis jam prašant); |
1. Nužudymas padarytas iš altruistinių motyvų (iš pasigailėjimo, pavyzdžiui, nužudomas nepagydomas ligonis jam prašant); |
10:55, 20 gegužės 2020 versija
Nužudymas – tyčinis, neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui. Nužudymas gali būti padaromas tik tyčia, kaltininkui norint atimti gyvybę nukentėjusiajam. Nužudymas gali būti padaromas ir asmens neveikimu, kai tokio neveikimo padarinys yra kito žmogaus mirtis. Nužudymas gali būti skirstomas į tris rūšis: 1. Nužudymas padarytas iš altruistinių motyvų (iš pasigailėjimo, pavyzdžiui, nužudomas nepagydomas ligonis jam prašant); 2. Nužudymas iš neutralių motyvų (peržengiant būtinosios ginties ribas, arba nesilaikant nusikaltėlio sulaikymo sąlygų); 3. Nužudymas iš negatyvių motyvų (pavyzdžiui, kerštas, pavydas).
Bausmės už žmogaus nužudymą Lietuvoje
Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų (LR baudžiamasis kodeksas, 129 straipsnis „Nužudymas“, 1 dalis).
Nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos baudžiamas tas, kas nužudė (LR BK 129 str. 2 d.):
- mažametį;
- bejėgiškos būklės žmogų;
- savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį;
- nėščią moterį;
- du ar daugiau žmonių;
- kankindamas ar kitaip itin žiauriai;
- kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu;
- dėl chuliganiškų paskatų;
- dėl savanaudiškų paskatų;
- dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo;
- siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą;
- siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles;
- siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų[1].
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (2010-02-11 redakcija)