Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.15.181.137 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Fry1989 keitimas)
Žyma: Atmesti
Prancuze (aptarimas | indėlis)
Eilutė 65: Eilutė 65:
Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu).
Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu).
<br />
<br />
Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktas [[Josipas Brozas]] (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas.
Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktas [[Josip Broz Tito|Josipas Brozas]] (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas.
<br />
<br />
Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.
Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.

18:24, 19 gegužės 2020 versija

Социјалистичка федеративна република Југославија
Socijalistička federativna republika Jugoslavija
Socialistična federativna republika Jugoslavija
1943-1992




Jugoslavijos vėliava Jugoslavijos SFR herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Jugoslavija žemėlapyje
Valstybinė kalba serbų-kroatų, slovėnų ir makedonų
Sostinė Belgradas
Plotas 255 800 km²
Gyventojų (1979)
 – Tankis
21,8 mln
85/km²
Valiuta Jugoslavijos dinaras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +/-X
UTC +/-X arba -
Susikūrė 1943 lapkričio 29
Žlugo 1992 balandžio 28
Valstybinis himnas Jugoslavijos himnas

Šis straipsnis – apie socialistinę valstybę, egzistavusią 1945–1992 m. Apie 1918–1945 m. egzistavusią Jugoslaviją žiūrėkite straipsnį Jugoslavijos karalystė. Apie vėliau egzistavusią Jugoslaviją žiūrėkite straipsnį Jugoslavijos Federacinė Respublika.

Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (Jugoslavija) – valstybė, nuo 1945 m. lapkričio 29 iki 1992 metų egzistavusi Europos pietryčiuose, Balkanų pusiasalio centrinėje ir šiaurės vakarų dalyje. Vakaruose siekė Adrijos jūrą, šiaurės vakaruose ribojosi su Italija, šiaurėje su Austrija ir Vengrija, rytuose su Rumunija ir Bulgarija, pietuose su Graikija, pietvakariuose su Albanija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos istorija

Susikūrė 1945 m. lapkričio 29 d., pakeitė iki tol gyvavusią Jugoslavijos Demokratinę Respubliką. 1991 m. birželio 25 d. iš Jugoslavijos sudėties pasitraukė Slovėnija ir Kroatija, 1991 m. rugsėjo 5 d. Makedonija, 1992 m. balandžio 5 d. Bosnija ir Hercegovina. 1992 m. balandžio 28 d. žlugo Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, susikūrė Jugoslavijos Federacinė Respublika.

Politinė sistema

Pagal santvarką Jugoslavija buvo socialistinė federacinė respublika.
Pagal 1974 konstituciją aktyviąją rinkimo teisę turėjo piliečiai, sulaukę 18 m.
Aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo Skupščina, susidedanti iš 2 rūmų: Sąjungos večės (220 delegatų, renkamų 4 metams bendruomenių skupščinų po 30 iš kiekvienos respublikos ir po 20 iš auton. krašto) ir Respublikų ir autonominių kraštų večės (88 delegatai, renkami respublikų ir autonominių kraštų skupščinų po 12 iš respublikos ir po 8 iš krašto).

Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu).
Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktas Josipas Brozas (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas.
Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.

Vykdomąją valdžią turėjo sąjungos vykdomoji večė, kuri atskaitinga skupščinai.

Kiekviena respublika ir autonominis kraštas turėjo savo konstituciją, parengtą 1974 federacijos konstitucijos pagrindu, skupščiną bei vykdomąją večę.
Vietos valdžios organai buvo bendruomenių skupščinos, susidedančios iš 3 večių: vieningojo darbo večės (delegatus rinko darbo kolektyvai), vietinių sandraugų večės (delegatus renko teritoriniai susivienijimai) ir visuomeninės politinės večės (delegatus renko gyventojai iš visuomeninių politinių organizacijų pateiktų kandidatų).

Bendruomenės skupščiną renko savo vykdomąjį organą – bendruomenės vykdomąją večę. Teismų sistemą sudarė Sąjungos teismas, Konstitucinis teismas (narius rinko Jugoslavijos Skupščina), respublikų, autonominių kraštų ir bendruomenių teismai (narius renko atitinkamos skupščinos).

Pagal Konstituciją Jugoslaviją sudarė kelios oficialio „nacijos“, atitinkančios federacines respublikas. Nacijų (slovėnų, kroatų, bosnių, serbų, makedonų) mažumų interesus turėjo ginti jų vardo respublika.

Administracinis suskirstymas

Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos ir du autonominiai kraštai priklausę Serbijos socialistinei respublikai:
Vėliava Respublika Plotas Gyventojų (tūkst.) Sostinė
1 Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinė Respublika 51,1 3981 Sarajevas
2 Kroatijos Socialistinė Respublika 56,5 4507 Zagrebas
3 Makedonijos Socialistinė Respublika 25,7 1760 Skopjė
4 Juodkalnijos Socialistinė Respublika 13,8 560 Titogradas
5 Serbijos Socialistinė Respublika 88,4 8742 Belgradas
5a Kosovas 10,9 1385 Priština
5b Voivodina 21,5 1976 Novi Sadas
6 Slovėnijos Socialistinė Respublika 20,3 1775 Liubliana


Jugoslavijos teritorijos kaita

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos geografija

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos ekonomika

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos demografija


Jugoslavijos tautos 1991 m.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos kultūra

Sportas

1976 m. Jugoslavijoje vyko V Europos futbolo čempionatas.

Kita informacija

Nuorodos