Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
naujas
 
Webas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 23: Eilutė 23:
== Aprašas ==
== Aprašas ==


Ordiną sudaro:
[[Vaizdas:VKO_I.jpg|thumb|]]Ordiną sudaro:
:1) [[kryžius]] – [[sidabras|sidabro]], dvigubas, 50 mm aukščio ir 30 mm pločio, padengtas juodu, o jo kraštai – baltu [[emalis|emaliu]]. Priekinės pusės viduryje – balta Vytis raudoname skyde. Už skydo – sukryžiuoti [[auksas|aukso]] kalavijai. Kitoje pusėje – įrašas „Už narsumą“ ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai - 1919.
:1) [[kryžius]] – [[sidabras|sidabro]], dvigubas, 50 mm aukščio ir 30 mm pločio, padengtas juodu, o jo kraštai – baltu [[emalis|emaliu]]. Priekinės pusės viduryje – balta Vytis raudoname skyde. Už skydo – sukryžiuoti [[auksas|aukso]] kalavijai. Kitoje pusėje – įrašas „Už narsumą“ ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai - 1919.
:2) [[žvaigždė]] – [[sidabras|sidabro]], devynių spindulių, 85 mm skersmens. Jos viduryje – sumažintas Vyčio Kryžiaus ordinas.
:2) [[žvaigždė]] – [[sidabras|sidabro]], devynių spindulių, 85 mm skersmens. Jos viduryje – sumažintas Vyčio Kryžiaus ordinas.

16:15, 4 kovo 2007 versija

Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius — antras pagal reikšmę aukščiausias Lietuvos karinis valstybės apdovanojimas. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

Istorija

Vyčio Kryžiaus ordinas įsteigtas 1919 m., kai kovose su bolševikais susikūrė Lietuvos kariuomenė. Pradžioje vadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir buvo aukščiausias valstybės apdovanojimas. 1920 m. vasario 3 d. Prezidento įsaku pavadintas Vyčio Kryžiumi. 1927 m. balandžio 1 d. priimtas Vyčio Kryžiaus įstatymas, o tų pačių metų rugpjūčio 31 d. patvirtintas Vyčio Kryžiaus statutas. 1930 m. rugsėjo 1 d. pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu. 1938 m. lapkričio 23 d. Kaune įvyko Vyčio Kryžiaus kavalierių suvažiavimas, skirtas pagerbti asmenims, labiausiai pasižymėjusiems kovoje dėl Lietuvos laisvės.

1927 m. 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi apdovanoti tuometiniai Italijos premjeras Benitas Musolinis bei karalius Viktoras Emanuelis III. Vėliau šiuo apdovanojimu buvo pagerbtas Belgijos karalius Albertas I, Čekoslovakijos prezidentas Tomas Masarykas ir Vokietijos prezidentas maršalas Paulis fon Hindenburgas. Pastarajam Lietuvos apdovanojimas įteiktas slapta, nes Vokietijos Konstitucija draudė savo pareigūnams priimti užsienio šalių apdovanojimus.

Pirmosios laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu iš lietuvių buvo apdovanoti tik Prezidentas Antanas Smetona ir kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Pastarasis savo ordino žvaigždę sugebėjo pamesti ir jam kaip dublikatas buvo įteikta vėlesnės laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė. (Vilius Kavaliauskas)

19441953 m. šis ženklas naudotas Lietuvos partizanų apdovanojimams.

Vyčio Kryžiaus ordinas - pirmasis 1991 m. sausio 15 d. atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas. 1991 m. pirmuosius Vyčio Kryžiaus ordino ženklus pagamino dailininkas Aloyzas Jonušauskas, vėliau gamino Vilniaus kombinatas „Dailė“, šiuo metu - Lietuvos monetų kalykla ir TŪB „Gurtana“. Iki 1996 m. ordino kaspinus gamino Lietuvos tekstilės institutas, dabar - Danijos firma „Morch and Sons“ Kopenhagoje. Keliadešimt Vyčio Kryžiaus 4-ojo ir 5-ojo laipsnių ordinų 1992 m. pagaminta Paryžiuje, firmoje „Arthus Bertrand“.

Šio ordino 1-ojo laipsnio žymeniu pirmieji atkurtoje Lietuvos nepriklausomoje valstybėje apdovanoti žuvusieji dėl Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 13-ają ir Medininkų tragedijos aukos, pagerbti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovai ir nariai, kiti iškilūs lietuvių išeivijos atstovai, savo veikla daug prisidėję prie valstybės atkūrimo.

Šiuo ordinu pagerbiami ginkluoto pasipriešinimo dalyviai kariai savanoriai bei neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, laisvės kovų dalyviai, kuriems Vyčio Kryžiaus ordinas suteikiamas pagal 1997 m. liepos 3 d. „Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo“ įstatymą. Už pastangas ir nuopelnus išvedant svetimą kariuomenę iš Lietuvos Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanoti ir Lietuvos kariuomenės karininkai. Šiais ordinais taip pat pagerbti Lietuvos policijos, prokuratūros darbuotojai, pasižymėję kovoje prieš organizuotą nusikalstamumą.

Šiais ordinais apdovanojami asmenys, atliekantys krašto apsaugos tarnybą, savanoriai, kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Išimties atvejais Vyčio Kryžiaus ordinu gali būti apdovanojami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami ir didvyriškai žuvusieji. 1991-2000 metais Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti 396 asmenys, iš jų 56 – 1-ojo laipsnio ordinu.

Vyčio Kryžiaus ordino šventė - lapkričio 23-oji - Lietuvos karių diena.

Aprašas

Vaizdas:VKO I.jpg

Ordiną sudaro:

1) kryžiussidabro, dvigubas, 50 mm aukščio ir 30 mm pločio, padengtas juodu, o jo kraštai – baltu emaliu. Priekinės pusės viduryje – balta Vytis raudoname skyde. Už skydo – sukryžiuoti aukso kalavijai. Kitoje pusėje – įrašas „Už narsumą“ ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai - 1919.
2) žvaigždėsidabro, devynių spindulių, 85 mm skersmens. Jos viduryje – sumažintas Vyčio Kryžiaus ordinas.
3) juosta – raudono muaro, 100 mm pločio (moterims – 65 mm pločio), su keturiomis juodomis juostelėmis kraštuose.
Ordino pakaitas - 32 mm ilgio ir 10 mm pločio juostelė su rozete iš ordino kaspinėlio ant aukso galiono.
Miniatiūra – sumažintas (20 mm aukščio) apdovanojimo ženklas, segamos prie ordino kaspinėlio.
Rozetė – 8 mm skersmens, ant aukso galiono.

100 mm arba 65 mm pločio ordino juosta nešiojama perrišta per dešinįjį petį taip, kad prie jos pritvirtintas ordino kryžius kabotų ties kairiuoju šonu, o ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje.

Ordino laipsniai

Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra ordino 1-asis laipsnis. Kiti laipsniai:

Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, didvyriškai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę:

  • už ypatingą dvasios tvirtybę, sumanią konspiraciją bei vadovavimą, ištvermę ir pasiaukojimą ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ar įkalinimo ir kitokių represijų metu;
  • už ypatingą pasiryžimą, pasiaukojimą ir ištikimybę pareigai atkuriant Lietuvos valstybingumą 1988–1990 metais;
  • šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ar vientisumui po 1990 m. kovo 11 d.
  • už ypatingus žygdarbius, atliktus kovos aplinkybėmis;
  • už itin sumanų vadovavimą krašto apsaugos dalinių kovos operacijoms;
  • už ypatingą drąsą ir dvasios tvirtybę ginant krašto teritoriją, saugant valstybės sieną, svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus;
  • už išskirtinį narsumą likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių, avarijų padarinius ir pasižymėjimą esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, kai gresia pavojus gyvybei;
  • už ypatingą narsumą ir ištvermę saugant viešąją tvarką, visuomenės rimtį bei piliečių teises ir laisves;
  • už didvyriškumą ir pasiaukojimą atliekant valstybės užduotis sunkiomis aplinkybėmis bei esant dideliam pavojui;
  • už krašto apsaugai itin reikšmingus mokslo darbus;
  • už itin reikšmingus krašto apsaugos organizavimo projektus.

Šiuo ordinu gali būti apdovanojami didvyriškai žuvusieji ir asmenys po mirties.

Ordinais paprastai apdovanojama nuosekliai – pradedant nuo žemiausio laipsnio: Riterio, Karininko, Komandoro, Komandoro didžiuoju ir Didžiuoju kryžiais, tačiau Vyčio kryžiaus ordinui ši taisyklė negalioja. Teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinu turi Vyriausybė, Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai. Teikimai ordinų kancleriui pristatomi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki apdovanojimo dienos - Vasario 16-osios arba Liepos 6-osios. Juose pateikiama kiekvieno kandidato biografija, nuopelnų aprašymas, duomenys apie ankstesnius valstybės apdovanojimus, nurodymas, kokiam apdovanojimui pristatoma, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai. Teikimai apdovanoti valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais svarstomi Apdovanojimų taryboje. Jos išvados pateikiamos Respublikos Prezidentui, tačiau Respublikos Prezidentas gali apdovanoti ir Apdovanojimų tarybai nesvarsčius. Ordiną iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.

Ordino kavalieriai

Vardas, pavardė Dekreto data Nr.
Loreta Asanavičiūtė (po mirties) 1991.01.15 I-952
Ignas Šimulionis (po mirties) 1991.01.15 I-952
Virginijus Druskis (po mirties) 1991.01.15 I-952
Darius Gerbutavičius (po mirties) 1991.01.15 I-952
Rolandas Jankauskas (po mirties) 1991.01.15 I-952
Rimas Juknevičius (po mirties) 1991.01.15 I-952
Alvydas Kanapinskas (po mirties) 1991.01.15 I-952
Algimantas Petras Kavoliukas (po mirties) 1991.01.15 I-952
Vidas Maciulevičius (po mirties) 1991.01.15 I-952
Titas Masiulis (po mirties) 1991.01.15 I-952
Alvydas Matulka (po mirties) 1991.01.15 I-952
Apolinaras Juozas Povilaitis (po mirties) 1991.01.15 I-952
Vytautas Vaitkus (po mirties) 1991.01.15 I-952
Vytautas Koncevičius (po mirties) 1991.02.18 I-1070
Mindaugas Balavakas (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Juozas Janonis (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Algimantas Juozakas (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Algirdas Kazlauskas (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Antanas Musteikis (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Stanislovas Orlavičius (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Ričardas Rabavičius (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Artūras Sakalauskas (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Tomas Šernas 1991.09.06 I-1767
Gintaras Žagunis (po mirties) 1991.09.06 I-1767
Vytautas Grigaravičius 1991.09.30 I-1842
Nežinomas kareivis (po mirties) 1992.11.18 I-3056
Jonas Noreika (po mirties) 1997.02.14 1205
Juozas Antanas Petraška 1997.02.14 1205
Kazys Veverskis (po mirties) 1997.02.14 1205
Jonas Žemaitis (po mirties) 1997.02.14 1205
Vytautas Bulvičius (po mirties) 1997.11.19 1455
Jurgis Gobis (po mirties) 1997.11.19 1455
Aleksas Kamantauskas (po mirties) 1997.11.19 1455
Juozas Kilius (po mirties) 1997.11.19 1455
Stasys Mockaitis (po mirties) 1997.11.19 1455
Juozas Sadzevičius (po mirties) 1997.11.19 1455
Antanas Skripkauskas (po mirties) 1997.11.19 1455
Leonas Žemkalnis (po mirties) 1997.11.19 1455
Konstantinas Bajerčius (po mirties) 1997.11.20 1458
Petras Bartkus (po mirties) 1997.11.20 1458
Juozas Kasperavičius (po mirties) 1997.11.20 1458
Jurgis Krikščiūnas (po mirties) 1997.11.20 1458
Juozas Lukša (po mirties) 1997.11.20 1458
Kazimieras Pyplys-Mažytis (po mirties) 1997.11.20 1458
Juozas Vitkus (po mirties) 1997.11.20 1458
Vaclovas Voveris (po mirties) 1997.11.20 1458
Lionginas Baliukevičius 1998.05.19 71
Juozas Šibaila (po mirties) 1998.05.19 71
Zigmas Drunga (po mirties) 1998.05.19 71
Leonardas Grigonis (po mirties) 1998.05.19 71
Bronius Liesys (po mirties) 1998.05.19 71
Antanas Slučka (po mirties) 1998.05.19 72
Alfonsas Morkūnas (po mirties) 1998.11.18 237
Adolfas Ramanauskas (po mirties) 1999.02.01 310
Vytautas Jonas Šniuolis (po mirties) 1999.05.19 450
Vincas Kaulinis (po mirties) 1999.05.19 450
Stasys Lozoraitis (po mirties) 1999.06.14 482
Romas Kalanta (po mirties) 2000.07.01 928
Vytautas Stonis (po mirties) 2001.05.15 1325
Andrej Sacharov (po mirties, Rusija) 2003.01.08 2007
Juras Abromavičius (po mirties) 2003.06.25 130
Povilas Plechavičius (po mirties) 2004.02.06 365