XVII amžiaus 2-as dešimtmetis

XVII amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1611 m. ir baigėsi 1620 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1611 1612 1613 1614 1615 1616 1617 1618 1619 1620

Įvykiai

1611

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 17 d. Maskvoje per sukilimą ATR įgula išžudė apie 7 tūkst. miestiečių.
• Kovo mėn. pab. prie Maskvos priartėjo Rusijos pirmieji „liaudies pašauktinių buriai“ ir prasidėjo miesto ATR įgulos apsiaustis.
• Balandį ATR ir Švedija pasirašė 9 mėnesių paliaubas, nes Karoliui IX nesisekė karas prieš Daniją, o Zigmantas Vaza įsivėlė į karą Maskvoje.
• Balandžio 12 d. į Trakus buvo atvykusi karalienė Konstancija, lydima jėzuito Skargos, prašyti Marijos globos karaliui Zigmantui Vazai ir išmelsti sėkmės karaliaus karo žygiui prie Smolensko.
• Birželio 13 d. ATR kariuomenė užėmė Smolenską, nors miestas apsiaustas dar 1609 m. rugsėjo mėn.
• Liepos 24 d. ATR valdovas Zigmantas Vaza Vilniuje buvo iškilmingai sutiktas. Miesto rinkoje pastatytoje triumfo arkoje Vilniaus akademijos studentai surengė teatralizuotą vaidinimą apie Smolensko paėmimą, užtrukusį nuo vidurdienio iki vakaro.
• Vilniuje prasidėjo religiniai neramumai, per tris dienas buvo sugriauta Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, sudeginta jos biblioteka ir archyvas.
• Rugsėjo 26 d. – lapkričio 9 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Janas Svošovskis. Nustatyta ATR žemietijų pareigūnų eilė pagal vyresnumą.
• Spalio 15 d. Maskvos Kremliuje nuo ligos mirė LDK ir ATR valstybės ir karinis veikėjas, etmonas Jonas Petras Sapiega. Buvo aktyvus Lžedmitrijaus II šalininkas.
• Spalio 29 d. Varšuvoje Maskvos caras Vasilijus VI Šuiskis su broliais, kaip belaisviai, buvo pristatyti ir prisaikdinti ATR valdovui.
• Lapkričio 4 d. karalius Žygimantas Vaza suteikė Jurbarko miestui savivaldos teises ir herbą.
• Lapkričio 16 d. Brandenburgo markgrafas ir kurfiurstas Jonas Zigmantas (vok. Johann Sigismund) iš Kenigsbergo atvyko į Varšuvą ir davė vasalo priesaiką karaliui Zigmantui Vazai ir tapo Prūsijos hercogijos regentu.
• Gruodžio mėn. kunig. Samuilas Kareckis su 500 kazokų burių prasibrovė iki Maskvos ir tiekė proviziją ir amuniciją ATR įgulai Kremliuje.
• Mirė LDK ir ATR valstybės ir karinis veikėjas, Smolensko vaivada nuo 1605 m. Petras Dorohostaiskis (g. 1569 m.).

1612

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 19 d. mirė LDK Slucko-Kopyliaus kunigaikštystės kunigaikštienė Sofija Slucka iš Olelkaičių (lenk. Zofia z Olelkowiczów Radziwiłłowa) (g. 1585 m.). Ištekėjo už Jonušo Radvilos, kuriam ir atiteko jos didžiules valdos. Kanonizuota 1984 m.
• Balandį ATR paliaubos su Švedais pratestos dar 10 mėnesių, nes Švedijai nesiseka karas prieš Daniją, o Zigmantas Vaza įsivelia į karą Maskvoje.
• ATR valdovas Zigmantas Vaza Oršoje įkūrė Jėzuitų kolegiją. Prie kolegijos veikė mokykla ir teatras.
• Rugpjūčio mėn. prie Maskvos antrieji „liaudies pašauktinių buriai“ iš Žemutinio Naugardo sumušė etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pagalbos burius.
• Rugsėjo 1 – 3 d. Maskvos mūšije Jonas Karolis Chodkevičius bandė prasibrauti iki Kremliuje įsitvirtinusios įgulos, tačiau nesėkmingai. Po poros mėnesių įgula buvo priversta palikti Kremlių.
• Rugsėjo 27 d. Krokuvoje mirė LDK visuomenės veikėjas, jėzuitas, hagiografas, rašytojas, polemikas, teologas, kontrreformacijos kovotojas Petras Skarga.
• Spalį Maskvoje buvo nušalinta Rusijos Septynių bojarinų vyriausybe. Bet Vladislovas Vaza caro sosto neatsisakė.
• Gruodį, po nesėkmingos Volokolamsko apgulties ir pralaimėjimo prie Maskvos, ATR kariuomenė pasitraukė.

1613

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 19 d. – kovo 2 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Maksimiljanas Pšerembskis (lenk. Maksymilian Przerębski). Mokesčiams išieškoti įsteigtas Iždo tribunolas. LDK iždas po Liublino unijos išliko savarankiškas, buvo laikomas daugiausia Vilniaus pilyje.
• LDK Seimas iš atkariautų Smolensko ir Starodubo žemių sudarė Smolensko vaivadija (įsteigta 1508 m.), patvirtino „Smolensko vaivadijos ordinaciją“.
• ATR seimas priimtame Taupumo įstatyme skelbė, kad nekilmingiems miestiečiams viešoje vietoje uždrausta rodytis apsirengus brangiais kailiais puoštais apdarais.
• Amsterdame Lietuvos maršalo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva išleistas LDK žemėlapis – vienas tobuliausių to laikotarpio kartografijos darbų.
• ATR valdovas Zigmantas Vaza pasirašė gynybos sutartį su Habsburgais prieš Turkiją, tikėdamasis gauti paramą pretenduojant į Švedijos sostą.
• Gruodžio 3 – 29 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Aleksandras Korvinas Gosievskis.

Mirtys

• Vasario 16 d. Varniuose mirė kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojus Daukša (g. apie 1527 m. Babėnuose).
• Liepos 18 d. Voluinės Vladimire mirė LDK ir Lenkijos unitų metropolitas Adomas Ipatijus Pociejus (g. 1541 m.). Rezidavo Kijeve, buvo vienas svarbiausių Brastos bažnyčios unijos sudarymo 1596 m. organizatorių, kovojo su ATR stačiatikiais.
• Mirė reformacijos Lietuvoje ir Lenkijoje veikėjas, arijonų teologas, rašytojas, antitrinitorius Martynas Čechovicas (g. 1532 m.). Vilniuje veikė apie 1559–1566 metus.

1614

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 20 d. ATR ir Švedija pasirašė susitarimą apie ugnies nutraukimą iki 1616 m. rugsėjo 29 d.
• Sudegė Vitebsko viršutinė ir žemutinė pilis.
• Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius Skuode pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri jo sumanymu turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu.
• Rugsėjo 20 d. Varšuvoje Ldk Zigmantas Vaza leido Merkinėje steigti batsiuvių cechą, kuris turi vadovautis Vilniaus batsiuvių cecho nuostatais.
• Krokuvoje mirė italų kronikininkas Aleksandras Gvanjinis (g. 1538 m. Veronoje). Tarnavo LDK kariuomenėje, nuo 1561 m. dalyvavo Livonijos kare. Krokuvoje 1578 m. lotynų kalba išleido veikalą – „Europos Sarmatijos aprašymas“ (Sarmatiae Europeae descriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam, Samogitiam, Russiam, Masoviam, Prussiam, Pomeraniam… complectitur).
• Tytuvėnuose mirė LDK politinis veikėjas Andrius Valavičius (g ~1570 m. Gardinas), Tytuvėnų bernardinų vienuolyno įkūrėjas.

1615

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 12 d. – kovo 26 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Šventoslavskis (lenk. Jan Świętosławski).
• Aleksandro Juzefo Lisovskio 2 tūkst. burys (Lisovčikai) isiveržė į Rusija. Tai buvo suplanuotas, atitraukiantis dėmėsį nuo Smolensko, žygis. Liepos mėn. buvo apgultas Brianskas, paimtas Karačevas ir Oriolas.
• Rugsėjo 6 d. prie Oriolo Lisovčikai sutriuškino Maskvos kariuomenės avangardą.
• Rudėnį Ukrainos kunigaikščiai Mikolas Višnioveckis ir Samuilas Koreckis suruošė kazokų žygį į Maldovą, išvarė iš ten turkų statytinį ir pasodino į sostą ATR ištikimą savo giminaitį. Žygio metų Mikolas Višnioveckis buvo nunuoditas.
• Spalį Mozyriuje vyko miestečių sukilimas prieš vietinę valdžią.
• Pražygiavus aplink Maskvą, Lisovčikai lapkričio mėn. jau stovėjo prie Rževo.
• Karalaitis Vladislovas Vaza buvo priimtas į Aukso Vilnos ordino gretas.

Mirtys

• Rugpjūčio 3 d. Vroclave mirė LDK ir ATR valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis maršalka Kristupas Dorohostaiskis (g. 1562 m.). Susidomėjęs žirgais Neapolyje studijavo hipologiją, parašė knygą „Hipika, arba Knygos apie žirgus“, populiariausią ATR šios srities vadovėlį.
• Spalio 22 d. Paduvoje mirė LDK religinis veikėjas, Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina (g. 1556 m.). Jis prisidėjo prie Vilniaus katedros rekonstrukcijos.

1616

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Metų pr. Lisauskėliai grįžo prie Smolensko.
• Kovo mėn. kunig. Samuilas Koreckis suruošė kazokų žygį į Maldovą, sutriuškino Maldovos turkų statytinio kariuomenė, o vėliau ir turkų burį. Mušyje prie Sasovo Rago pralaimėjo mūšį ir pakliuvo į turkų belaisvę, kalinamas Stambule. Kitamet stebuklingai pabėgo iš įkalinimo vietos.
• Balandžio 26 d. – birželio 7 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jokūbas Ščavinskis (lenk. Jakub Szczawiński). Seimas pritarė karinei ekspedicijai į Maskvą ir jos vadu buvo paskirtas Jonas Karolis Chodkevičius.
• Birželio 16 d. Varšuvoje Ldk Zigmanto Vazos rašte Merkinės seniūnui liepiama panaikinti žydų smuklę ir iškeldinti žydus, darančius žalą miestiečiams, nurodyti savo tarnautojams neskriausti miestiečių ir su jais elgtis pagal jiems suteiktas privilegijas.
• Liepos 4 d. savivaldą pagal Magdeburgo teisę gavo Joniškis.
• Į ATR karaliaus kvietimu atvyko anglų aktoriaus Dž. Grino trupė, kurios repertuare buvo Kristoferio Marlou (Christopher Marlowe), Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) ir T. Heivudo pjesės. Artistai vaidino ir Vilniuje, ir Krokuvoje.
• Kražiuose jėzuitai įkūrė kolegiją. Tai buvo populiariausia ir garsiausia aukštesnės pakopos mokykla Žemaitijoje.
• Minske prieš Bresto bažnytinė uniją sukilo miestiečiai.
• Spalio 11 d. prie Viazmos netikėtai, nukritus nuo žirgo, mirė Aleksandras Juozapas Lisauskas (g. 1580 m. Vilniuje). Vadovavimą jo buriui laikinai perėmęs LDK didysis vėliavininkas Kristupas Chodkevičius užėmė ir sudegino Kurską, sutriuškino rusų dalinius prie Bolchovo miesto.

Mirtys

• Vasario 28 d. Nesvyžiuje mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kartografas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (g. 1549 m.). Vilniaus vaivada nuo 1604 m. Lietuvos didysis maršalka 1579-1586 m. 1582–1584 m. surengė piligrimine kelionę į Šventąją žemę, keliavo po Siriją, Egiptą. Šią kelionę aprašė knygoje „Kelionė į Jeruzalę“, kuri išleista 1601 m. lotynų kalba.
• Mirė LDK ir ATR karinis ir valstybės veikėjas Jonas Naruševičius (g.~ 1558 m.).
• Varšuvoje (?) mirė LDK ir Lenkijos kompozitorius, liutnininkas, švilpynininkas, dainininkas, dirigentas Kristupas Klabonas (lenk. Krzysztof Klabon) (g. ~1550 m. Karaliaučius). Nuo 1588 m. Zigmanto III Vazos Krokuvos rūmų kapelos kompozitorius, 1596–1604 m. pirmasis dirigentas.

1617

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Švedija ir MDK sudarė Stolbovo taikos sutartį.
• Kai Zigmantas Vaza, neatsižadėdamas sosto, ėmė agituoti Švedijoje savo naudai, tai karalius Gustavas II Adolfas išsiruošė į žygį prieš Zigmantą Vazą. Švedai išsilaipino Rygos įlankoje ir užblokavo miestą.
• Gegužės 22 d. įkurtas Joniškio batsiuvių cechas. Ldk Zigmantas Vaza patvirtino jo nuostatus ir herbą 1618 m. balandžio 10 dieną.
• Birželį švedai užėmė Pernu, Vindau ir Dinamunde. Bet Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis su ATR kariuomenė greit juos atkariavo.
• Kunig. Jonušas Radvila I Slucke įkūrė kalvinistų mokykla, vėliau tapusia gimnazija. Gimnazija garsėjo savo aukštu mokymo lygiu.
• Rugpjūčio 29 d. Kremeneco k. prie Lahoisko, mirė LDK ir ATR karinis ir valstybės veikėjas Jeronimas Chodkevičius (g. 1560 m.).
• Karalaitis Vladislovas Vaza, turėdamas Maskvos bajorų pasirašytą jo išrinkimo raštą, titulavosi caru ir žygiavo užimti Maskvos. Kariuomenei vadovavo Jonas Karolis Chodkevičius. Rugsėjo mėn. 11 tūkst. ATR kariuomenė užėmė Dorogobužą. Vietinis vaivada atidavė miestą kaip tikram Maskvos carui Vladislovui.
• ATR ir Osmanų armijos susitiko, bet nusprendė ne kariauti, o pravesti derybas. Rugsėjo 23 d. Bušoje ATR etmonas Stanislavas Žolkievskis pasirašė taikos sutartį su Osmanų impėrija (Jarugos sutartis).
• Spalio mėn. ATR kariuomenė be mušio užėmė Viazmą. Lisovčikai, vadovaujami Čiaplinskui, jau priartėjo prie Kalugos. Metų pab. ATR pagrindinės pajegos buvo sustabdytos prie Možaisko.

1618

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio mėn. ATR kariuomėnė nesėkmingai bandė užimti Možaiską.
• Karalaitis Vladislovas Vaza sedėjo Viazmoje, pusė metų neruošė puolimo veiksmų prieš Maskvą ir vedė derybos su Zaporožės Sečės Košo atamanų Petrų Konaševič-Sagaidačnų.
• Vasario 8 d. Ldk Zigmantas Vaza leido Merkinėje steigti odadirbių cechą ir jame vadovautis Vilniaus bei kitų miestų panašių cechų nuostatais.
• Vasario 13 d. – kovo 13 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Kristupas Viesiolovskis. Seimas patvirtino karo su Maskvą finansavimą. Karalius ir Seimas iš dalies sutiko su Zaporožės Sečės kazokų reikalavimais autonomijos ir kazokų kariuomenės padidinimo.
• Liepos 26 d. Kališe, Lenkijoje mirė Lietuvos ir Lenkijos filosofas, teologas, jėzuitas Martynas Smigleckis. Iš 23 darbų visų žymiausias ir išgarsinęs jį visoje Europoje – logikos vadovėlis „Logica selectis disputationibus et quaestionibus illustrata“, išleistas 1618 m.
• Zaporožės Sečės atamanas Petras Konaševič-Sagaidačnas surinko 20 tūkst. kazokų ir patraukė į Maskvą. Rugsėjo 20 d. kazokai susijungė su ATR kariuomenė ir kartų apgulė Maskvą.
• Spalio 1 d. ATR kariuomenė pradėjo Maskvos puolimą iš dvejų pusių.
• ATR-Švedijos karas tapo dalimi Trisdešimtmečio karo visoje Europoje, kuriame susidūrė katalikai ir protestantai. ATR valdovas Zigmantas Vaza priėmė Švedų karaliaus Gustavo II Adolfo paliaubų pasiūlymą. Sienos tarp valstybių nepakito.
• Spalio 9 d. Mogiliave prasidėjo miestiečių sukilimas prieš unitų archimandrito ir Polocko arkivyskupo Juozapato Kuncevičiaus apsilankymą.
• Spalio pab. prasidėjo ATR ir Maskvos derybos dėl paliaubų.
• Gruodžio 11 d. Deulino kaime prie Maskvos tarp MDK bajorų ir ATR pasirašytas susitarimas 14,5 metų laikotarpiui. Paliaubos užbaigė ATR-Maskvos karą. LDK atiteko Smolensko, Lenkijai – Starodubo ir Severinų Naugardo žemės.
• Naugarduke mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas Teodoras Tiškevičius (g. ~1538 m.). Nuo 1590 m. Naugarduko vaivada.

1619

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 22 d. – kovo 5 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Švientoslavskis.
• Vasario 3 d. Braneve (Lenkija) mirė ATR poetas, teologas, kunigas Laurencijus Bojeris (šved. Boyer, g. ~ 1561 m. Stokholme). Svarbiausias jo kūrinys lotyniškai parašyta poema Carolomachia („Karolių mūšis“), išleista Vilniuje 1606 m. Poema skirta įamžinti 1605 m. Kircholmo (Salaspilio) mūšiui.
• Kovo 22 d. išleistas ATR karališkasis universalas, pagal kurį 20 Mogiliovo sukilėlių buvo nubausti mirtimi, miestas turėjo sumokėti didžiulė baudą ir visos stačiatikių cerkves ir vienuolynai pereiti Juozapato Kuncevičiaus žinion.
• Lietuvos didysis raštininkas Aleksandras Korvinas Gosievskis Smolenske įsteigė jėzuitų kolegiją.
• Karaliaučius pasirūpino, kad klaipėdiečiams būtų uždrausta važti prekes jūra į Gdanską ir statyti ir išplukdyti didelius laivus.
• Vilniuje prasidėjo nauji religiniai neramumai prieš evangelikus.
• Po Deulino paliaubų dalis ATR kariuomenės nukreipta į Ukrainą tvarkos įvedimui. Spalio 19 d. prie Pavoloč miestelio Karūnos didysis etmonas Stanislovas Žolkievskis su Zaporožės Sečės Košo atamanų Petrų Konaševič-Sagaidačnų pasirašė Rastavicos susitarymą apie Kazokų pavaldumą ATR.
• Lisauskėliai po karo su Maskva stovyklavo be darbo Kaune. Metų pab. valdovas Zigmantas Vaza nusiuntė Lisauskėlius į pagalbą Imperatoriui Ferdinandui II Trisdešimtmečiame kare su protestantais.

1620

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• ATR vėl buvo įtrauktą į karą su Osmanų imperija. Karūnos didysis etmonas Stanislovas Žolkievskis vadovavo kariuomenei žygyje į Moldovą šalies gospodariaus Kasparo Gracianio (ital. Gasparo Graziani) palaikymui.
• Vilniaus magistratas miestiečiams įsakė, grasinant bausmėmis, prižiūrėti ir tvarkyti miesto gynybinius įtvirtinimus: remontuoti mūrus, miesto sieną, valyti gynybinius griovius.
• Varšuvoje buvo pasikėsinta į valdovo Zigmanto Vazos gyvybę. Bajoras Mykolas Piekarskis buvo tardomas, viešai ketvirčiuotas ir sudegintas.
• Rugsėjo 17 – spalio 7 d. Moldovoje įvyko Cucoros mušis. Jąme ATR kariuomenė pralaimėjo Osmanų turkų armijai.
• Spalio 7 d. ATR kariuomenės vadas Stanislovas Žolkievskis žuvo. Lauko etmonas Stanislovas Koniecpolskis pakliuvo į turkų belaisvę. Kunig. Samuilas Koreckis irgi pakliuvo į turkų belaisvę.
• Lapkričio 3 d. – gruodžio 11 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jokūbas Ščavinskis. Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius buvo paskirtas visos ATR kariuomenės vadu.
• Lapkričio 6 d. Šarline (Lenkija) mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Jonušas Radvila I (g. 1579 m. liepos 22 d. Vilniuje). Nuo 1618 m. Vilniaus kaštelionas. Palaidotas Dubingių kalvinų bažnyčios kriptoje.
• Gruodžio 13 d. Oršai suteiktos Magdeburgo teisės.