Jūra (upė): Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
[[Vaizdas:AkmenosIrJūrosSantaka.JPG|thumb|right|250px|Jūros ir Akmenos santaka]] |
[[Vaizdas:AkmenosIrJūrosSantaka.JPG|thumb|right|250px|Jūros ir Akmenos santaka]] |
||
'''Jūra''' – vakarų [[Lietuva|Lietuvos]] upė, dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Prasideda [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumos]] vakariniame šlaite, 9 km į šiaurės vakarus nuo [[Rietavas|Rietavo]], [[Jankaičiai (Rietavas)|Jankaičių]] kaimo teritorijoje. Teka į rytus, pasuka į pietus, pietryčius pro Rietavą, [[Kvėdarna|Kvėdarną]], [[Pajūris (Šilalė)|Pajūrį]], [[Tauragė|Tauragę]]. |
'''Jūra''' – vakarų [[Lietuva|Lietuvos]] upė, dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Prasideda [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumos]] vakariniame šlaite, 9 km į šiaurės vakarus nuo [[Rietavas|Rietavo]], [[Jankaičiai (Rietavas)|Jankaičių]] kaimo teritorijoje. Teka į rytus, pasuka į pietus, pietryčius pro Rietavą, [[Kvėdarna|Kvėdarną]], [[Pajūris (Šilalė)|Pajūrį]], [[Tauragė|Tauragę]]. Netoli nuo [[Šereitlaukis|Šereitlaukio] įteka į [[Nemunas|Nemuną]] (81 km nuo Nemuno žiočių). Upės nuolydis 0,8 m/km. Debitas ties Pajūriu siekia 11,5 m³/s. Jūros upės vagos plotis siekia 15 – 20 m, gylis – 0,1 – 3 metrai. Atodangų aukštis iki 25 m. Dviejose vietose patvenkta. |
||
Jūrą kerta šie keliai: |
Jūrą kerta šie keliai: |
13:37, 15 gegužės 2020 versija
- Kitos reikšmės – Jūra (reikšmės).
Jūra | |
---|---|
Jūros upė ties Pajūriu
| |
Ilgis | 171,8 km |
Baseino plotas | 3994,4 km² |
Vidutinis debitas | 41, 8 m³/s |
Ištakos | Lietuva |
Žiotys | Nemunas |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Jūra |
Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo, Jankaičių kaimo teritorijoje. Teka į rytus, pasuka į pietus, pietryčius pro Rietavą, Kvėdarną, Pajūrį, Tauragę. Netoli nuo [[Šereitlaukis|Šereitlaukio] įteka į Nemuną (81 km nuo Nemuno žiočių). Upės nuolydis 0,8 m/km. Debitas ties Pajūriu siekia 11,5 m³/s. Jūros upės vagos plotis siekia 15 – 20 m, gylis – 0,1 – 3 metrai. Atodangų aukštis iki 25 m. Dviejose vietose patvenkta.
Jūrą kerta šie keliai:
- A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ;
- du kartus 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė ;
- 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai ;
- 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai ;
- 165 Šilalė–Šilutė ;
- A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ;
- 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda .
Aukštupyje Jūra nėra plati todėl ten įrengtos tik pralaidos, iš viso per upę pastatyti 15 žymesnių tiltų (prieš srovę): Mociškių tiltas, Tauragės geležinkelio tiltas, Taurogeno tiltas, Gudlaukio tiltas, Balskų užtvanka, Žvingių tiltas, Pajūrio tiltas, Pajūralio tiltas, Žadvainių tiltas, A1 tiltas per Jūrą, KK164 pietinis tiltas per Jūrą, KK197 tiltas per Jūrą, KK164 šiaurinis tiltas per Jūrą, ir du tiltai be pavadinimų. Prie Jūros ir mažesniųjų jos intakų stūkso šie piliakalniai (10): Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių.
Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis).
Intakai
|
|
Užtvankos
- Balskuose, 15 m aukščio, tvenkinio plotas 300 ha. Šalia šio tvenkinio įrengti Visbarų žuvininkystės tvenkiniai, jų teritorijoje 2005 m. kovo 25 d. LR Aplinkos ministro įsakymu buvo įsteigtas Visbarų biosferos poligonas.
- Tauragėje, 3 m aukščio, tvenkinio plotas 24,4 ha.
Istorija
Jūra (Jure) minima XIV a. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose.[1]
Upėvardis kildinamas nuo žodžio jūra. Manoma, kad pirminė jo reikšmė buvusi ne „vandenyno dalis“, o „didelis ežeras sausumoje“ (plg. jaura „pelkė, raistas“, skr. वार् = IAST: vār „vanduo“, toch. wär „vanduo“, arm. ջւր = ǰur „vanduo“)[2].
Galerija
-
Jūra ties Kvėdarna
-
Jūra žemiau Balskų užtvankos
-
Jūra ties Geniais
-
Ties Matiškiais
-
Ties Mineikiškiais
-
Ties Rekstukais
-
Ties Reksčiais
-
Jūra Tauragėje
-
Žadvainių tiltas (Rietavo sav.)
-
KK164 pietinis tiltas ties Pelaičių km.
Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos enciklopedija
- Tauragės enciklopedija
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 432 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.