Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°43′21″š. pl. 25°19′37″r. ilg. / 54.72237°š. pl. 25.326812°r. ilg. / 54.72237; 25.326812
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
{{delete}} -> {{PTR}}: +šaltinis (pirminis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{PTR|ilgą laiką be šaltinių}}
{{Mergeto|Vilniaus universitetas}}
{{Pirminio šaltinio informacija}}
{{Pirminio šaltinio informacija}}
{{Infolentelė universitetas
{{Infolentelė universitetas

10:50, 15 gegužės 2020 versija

   Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais.
Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras
Įkurtas2016 m.
Direktoriusprof. dr. Gintaras Valinčius
Darbuotojų376
Studentų960
Doktorantai120
VietaSaulėtekio al. 7, Vilnius, Lietuva
Svetainėwww.gmc.vu.lt

54°43′21″š. pl. 25°19′37″r. ilg. / 54.72237°š. pl. 25.326812°r. ilg. / 54.72237; 25.326812 Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (santrumpa – VU GMC) – kamieninio akademinio padalinio (fakulteto) statusą turintis Vilniaus universiteto padalinys, kuriame ruošiami biologijos, ekologijos, genetikos, mikrobiologijos ir biotechnologijos, molekulinės biologijos ir neurobiofizikos ir kitų gyvybės mokslų specialistai.

Veikla

Centras įkurtas 2016 m. apjungiant į vieną kamieninį padalinį VU Biotechnologijos institutą, VU Biochemijos institutą ir reorganizuoto Vilniaus universiteto Gamtos mokslo fakulteto biologinių katedrų dalį, dabar vadinamą Biomokslų institutu.

VU Gyvybės mokslų centre tyrimus vykdo 250 mokslininkų,[1] 80 tyrėjų ir techninio personalo,[reikalingas šaltinis] taip pat studijuoja per 900 bakalauro ir magistro programų studentų (biochemijos, biofizikos, genetikos, mikrobiologijos ir biotechnologijos, molekulinės biologijos, neurobiologijos, ekologijos, kt.) bei 120 doktorantų.

Centre taip pat yra įkurtas Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus. Pastato plotas – 24000 m2.[1]

Centras bendradarbiauja su tarptautinėmis įmonėmis bei vysto mokslinius tyrimus – „ThermoFischer“, „DupontPioneer“, „Bayer“, „Medicinische Labordiagnostic“, „Biocentras“, „Amilina“ ir kt.[reikalingas šaltinis]

Institutai

  • Biotechnologijos institutas. Instituto direktorius – prof. dr. (HP) Saulius Klimašauskas. Institutą sudaro:
    • Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyrius (vedėjas – prof. dr. Virginijus Šikšnys);
    • Bioinformatikos skyrius (vedėjas – dr. Česlovas Venclovas);
    • Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyrius (vedėjas – dr. Daumantas Matulis);
    • DNR modifikacijos tyrimų skyrius;
    • Eukariotų genų inžinerijos skyrius (vedėja – dr. Rasa Burneikienė-Petraitytė);
    • Imunologijos ir ląstelės biologijos skyrius (vedėja – prof. dr. (HP) Aurelija Žvirblienė);
    • Mikrotechnologijų sektorius;
    • Taikomosios biokatalizės sektorius.
  • Biochemijos institutas. Instituto direktorius – dr. Kastis Krištopaitis. Institutą sudaro:
    • Bioanalizės skyrius (vedėjas – prof. dr. (HP) Valdas Laurinavičius);
    • Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyrius (vedėjas – dr. Gintaras Valinčius);
    • Biologinių modelių skyrius (vedėja – dr. Virginija Bukelskienė);
    • Ksenobiotikų biochemijos skyrius (vedėjas – prof. dr. (HP) Narimantas Čėnas);
    • Ląstelės molekulinės biologijos skyrius (vedėja – vyr. mokslo darbuotoja Rūta Navakauskienė);
    • Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyrius (vedėjas – prof. dr. (HP) Rolandas Meškys);
    • Proteomikos centras (vedėjas – dr. Mindaugas Valius);
    • Bioorganinių junginių chemijos laboratorija (vedėja – dr. Regina Jančienė).
  • Biomokslų institutas. Instituto direktorius – prof. dr. (HP) Juozas Rimantas Lazutka. Institutas įkurtas 2016 m. buvusio VU Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Šiuo metu jį sudaro:
    • Biochemijos ir molekulinės biologijos katedra (vedėja – prof. Edita Sužiedėlienė);
    • Botanikos ir genetikos katedra (vedėjas – prof. dr. (HP) Juozas Rimantas Lazutka);
    • Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedra (vedėja – prof. dr. (HP) Lilija Kalėdienė);
    • Neurobiologijos ir biofizikos katedra (vedėjas – prof. dr. (HP) Osvaldas Rukšėnas);
    • Zoologijos katedra;
    • Ekologijos ir aplinkotyros centras (vedėjas – doc. dr. Stanislovas Sinkevičius);
    • VU Zoologijos muziejus (vedėjas – prof. dr. (HP) Rimantas Rakauskas).

Nuorodos

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 „Kas mes“. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.