Paprastoji lūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S pakeičiau spalvas ir keikuriuos pavadinimus |
S Atmestas Spakauskaitea1 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas) Žyma: Atmesti |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
: ''Apie Ventos kairįjį intaką žr. [[Lūšis (upė)]], apie paprastąją lūšį kaip simbolį žr. [[Lūšis (simbolis)]]'' |
: ''Apie Ventos kairįjį intaką žr. [[Lūšis (upė)]], apie paprastąją lūšį kaip simbolį žr. [[Lūšis (simbolis)]]'' |
||
{{Taxobox_pradžia | color = |
{{Taxobox_pradžia | color = purple | name = Lynx lynx | lrk = 1}} |
||
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lynx_lynx_1_(Martin_Mecnarowski).jpg|300px|Lūšis (''Lynx lynx'')]] | caption = [[Paprastoji lūšis]] (''Lynx lynx'')<br/> [[Bavarijos girios nacionalinis parkas|Bavarijos girios nacionaliniame parke]]}} |
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lynx_lynx_1_(Martin_Mecnarowski).jpg|300px|Lūšis (''Lynx lynx'')]] | caption = [[Paprastoji lūšis]] (''Lynx lynx'')<br/> [[Bavarijos girios nacionalinis parkas|Bavarijos girios nacionaliniame parke]]}} |
||
{{Taxobox_begin_placement | color = |
{{Taxobox_begin_placement | color = purple}} |
||
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} |
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} |
||
{{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} |
{{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} |
||
17:42, 14 gegužės 2020 versija
- Apie Ventos kairįjį intaką žr. Lūšis (upė), apie paprastąją lūšį kaip simbolį žr. Lūšis (simbolis)
| Lynx lynx Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Paprastoji lūšis (Lynx lynx) Bavarijos girios nacionaliniame parke | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Lynx lynx Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
 Paprastosios lūšies paplitimo arealas |
Paprastoji lūšis arba eurazinė lūšis (lot. Lynx lynx, angl. Eurasian lynx, vok. Eurasische Luchs, rus. Обыкновенная рысь) – katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio plėšrus žinduolis.
Paplitimas
Paprastosios lūšys savaime paplitusios Eurazijos šiaurinėje dalyje nuo Atlanto vandenyno pakrančių Skandinavijoje iki Ramiojo vandenyno Kamčiatkoje, Primorėje ir Šiaurės Korėjoje, pietinis arealas Himalajų kalnuose. Praeityje buvo paplitusios beveik visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį, tačiau XX amžiaus viduryje vakarinėje ir vidurinėje Europos dalyje išnyko. Vėliau pradėtos reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90 % paprastųjų lūšių populiacijos gyvena Sibire.
Paprastųjų lūšių skaičius pagal šalis:
- Norvegijoje: 600
- Švedijoje: 1000–1400[1]
- Suomijoje: 2700–2900[2]
- Estijoje: 1000 [3]. Čia gyvena tankiausia lūšių populiacija.
- Latvijoje: 700
- Lietuvoje: 90–100
- Lenkijoje: 180
- Gudijoje: 400–450
- Ukrainoje (dauguma Karpatų kalnuose): 350–400
- Vokietijoje: 100–160 [4]
- Šveicarijoje: 130[5]
- Slovakijoje (ypač Karpatų kalnuose): 450
- Rumunijoje (ypač Karpatų kalnuose): 1500
- Bosnijoje ir Hercegovinoje: 1200
- Albanijoje: ne daugiau kaip 20 [6]
- Makedonijoje: 100
- Bulgarijoje: 700
Paprastųjų lūšių populiacija Lietuvoje
Lietuvoje gyvena paprastosios lūšies, šiaurinių paprastųjų lūšių porūšis. Tai labai retas, įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją gyvūnas. XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Kurį laiką jos medžiotos, bet 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno kelios dešimtys šiaurinių paprastųjų lūšių. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.
1965 m. Lietuvoje gyveno 40 lūšių (14 iš jų buvo sumedžiotos), 1970 m. – 140 (13 sumedžiota), 1975 m. – 200 (17 sumedžiota), 1980 m. – 120 lūšių, 1985 m. – 200, 1988 m. – 215, 1990 m. – 170, 1995 m. – 100, 2000 m. – 87, 2015 m. – 97 paprastosios lūšys[7].
Gyvenama aplinka
Pavieniai individai laikosi didesniuose, brandžiuose miškuose. Mėgsta ramius, mišrius su stambiais medžiais miškus su tankiu pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse.
Mityba ir elgsena
Neskaitant patelių su jaunikliais, suaugę individai didžiąja metų dalį laikosi pavieniui. Jeigu paprastųjų lūšių gyvenamoje teritorijoje jų mežiojamųjų gyvūnų apstu, užima gana nedidelę, nuo 20 km² teritoriją, bet jeigu medžiojamų gyvūnų nėra daug, jų užimamos teritorijos gali siekti ir virš 400 km². Patinų teritorijos kuriose medžioja paprastai būna didesnės nei patelių. Per naktį paprastieji lūšiai nukeliauja apie 20 km atstumus, nors dažniausiau įveikia pusę šio atstumo. Saugodami savo teritorijas, jas pažymi šlapimu, išmatomis ar kūnu besitrindami į medį[8]. Aktyvios naktimis ir sutemomis, dieną pasislėpusios tankmėje ilsisi. Jeigu junta maisto trūkumą, gali medžioti ir dieną. Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, Ovis nivicola, elniais, įskaitant šiauriniais, tauriaisiais ir dėmėtaisiais. Dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Lyginant su kitais katiniais, paprastoji lūšis labai stiprus plėšrūnas, galintys nugalabyti keturis kartus už save stambesnę auką. Paprastoji lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Anot rusų gamtininko Michailo Arsenjevičiaus Krečmaro (rus. Михаи́л Арсе́ньевич Кре́чмар), „paprastosios lūšies patinas lengvai susidoroja su už save dvigubai stambesniu ir treniruotu vokiečių aviganiu. Žudo lapes, kiaunes, bet jų neėda“[9]. Žmogaus užpuolimo atvejų nėra užregistruota, nors jo beveik nevengia, bado metu gali užklysti ir į gyvenvietes.
Priešai
Paprastųjų lūšių natūralūs priešai yra žmonės, tigrai, leopardai, pilkieji vilkai. Teritorijose kur yra padidėjęs pilkųjų vilkų skaičius, yra tendencija, kad paprastųjų lūšių skaičius sumažėja. Taip pat tokiose teritorijose, palyginus su vilkų grobiu, lūšiai pasitenkina smulkesniu grobiu. Yra pasitaikiusių atvejų, kada lūšiui gelbėjantis nuo vilko, nespėjus jam įsiropšti į medį, jį vilkas suėsdavo. Erniai dažnai pasisavina lūšies grobį, konfrontuoja, lūšis nors jų ir vengia, bet savo mažylius gina.
Dauginimasis
Ruja trunka nuo sausio iki kovo mėnesių. Nėštumas – 50-70 dienų. Patelė dažniausiai veda 2-3 (kartais iki 5) aklus jauniklius, jie praregi po 10-11 dienų. Jauniklius patelė prižiūri 1-2 metus. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais.
Išvaizda
Tai didžiausi katinių šeimos gyvūnai Lietuvoje, stambiausi lūšių (Lynx) gentyje, aštunta pagal stambumą tarp kitų katinių šeimos rūšis. Kūno ilgis 80–120 cm, didžiausias – 130 cm, aukštis pečių lygyje 65–75 cm. Uodega trumpa, apie 25 cm, juodu galu. Sveria 15–29 kg, maksimaliai iki 38 kg. Lūšies liemuo stambus, trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės.
Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis. Ausys su ilgais juodų plaukų šepetėliais viršūnėse. Jaunikliai balti, vėliau spalva darosi rusvai pilka, išryškėja tamsiai rudos dėmės.
Porūšiai
Tarp paprastųjų lūšių tyrinėtojų nėra vieningos nuomonės dėl porūšių skaičiaus ir, įvairiais šaltiniais, išskiriama nuo 4 iki 14 porūšių. Remiantis tarptautine raudonąją knyga (International Union for Conservation of Nature (IUCN)), išskiriami 6 paprastosios lūšies porūšiai[10]:
- Karpatinė paprastoji lūšis (Lynx lynx carpathicus); Karpatų kalnuose, Vidurio Europoje. Antras pagal stambumą paprastųjų lūšių porūšis.
- Kaukazinė paprastoji lūšis (Lynx lynx dinniki); Kaukaze.
- Turkestaninė paprastoji lūšis (Lynx lynx isabellinus); Vidurinėje Azijoje.
- Šiaurinė paprastoji lūšis (Lynx lynx lynx); Šis porūšis savaime gyvena Lietuvoje. Taip pat savaime paplitęs ir kitose Baltijos valstybėse, šiaurinėje ir vidurio Lenkijoje (įskaitant Belovežo ir Kampinosko girias), Baltarusijoje, Suomijoje, Karelijoje, Skandinavijoje, europinės Rusijos vidurio, šiaurinėje, vakarinėje ir rytų dalyse, Uralo kalnuose ir Vakarų Sibire iki Jenisiejaus upės.
- Balkaninė paprastoji lūšis (Lynx lynx martinoi); Nedidelėje Balkanų dalyje - daugiausia Albanijoje, taip pat Kosove, pietryčių Juodkalnijoje, vakarinėje Makedonijoje ir šiaurinėje Graikijoje[11].
- Sibirinė paprastoji lūšis (Lynx lynx wrangeli); Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Stambiausias paprastųjų lūšių porūšis. Patinų kūno svoris iki 38 kg, yra pasitaikiusių iki 45 kg.
Kartais išskiriami ir šie porūšiai, tarp kurių išnykusi sardininė lūšis:
- Baikalinė paprastoji lūšis (Lynx lynx kozlovi); Vidurio Sibire.
- Amūrinė paprastoji lūšis (Lynx lynx stroganovi); Tolimųjų Rytų Amūro upės regione.
- Altajinė paprastoji lūšis (Lynx lynx wardi); Altajaus kalnuose.
- † Sardininė paprastoji lūšis (Lynx lynx sardiniae); Išnykęs Sardinijos saloje.
Taip pat skaityti
Šaltiniai
- ↑ naturvardsverket.se / [http://www.naturvardsverket.se/fakta-om-lodjur Fakta om lodjur Tillståndet för lodjursstammen], Uppdaterad: 19 november 2014
- ↑ rktl.fi / Ilveksen kanta-arviot
- ↑ kirj.ee / Lynx acceptance in Poland, Lithuania and Estonia | Estonian Journal of Ecology, 2010, 59, 1, 52ñ61
- ↑ spiegel.de / Back to the Wild: Predatory Cats Return to the Harz Mountains, October 01, 2010
- ↑ wwf.ch / Schwierige Zeiten für Bär, Wolf & Co., 27 Dezember 2012
- ↑ catsg.org / The second Balkan lynx picture in Albania | Association for the Protection and Preservation of Natural Environment in Albania
- ↑ grynas.delfi.lt / Jų vos 97-ios, o medžiotojai nori pradėti medžioklę | Birutė Davidonytė, 2015 m. balandžio 8 d.
- ↑ lynxuk.org / Eurasian Lynx (lynx lynx) Species Descriptionl
- ↑ kiowa-mike.livejournal.com / Леопард российских лесов | Dec. 21st, 2006
- ↑ iucnredlist.org / Lynx lynx
- ↑ iucnredlist.org / Lynx lynx ssp. balcanicus
Nuorodos
- youtube.com / Link with the Lynx – The Secrets of Nature Anglų k.
- wildcatconservation.org / Eurasian Lynx Anglų k.
- felineconservation.org / Eurasian Lynx Anglų k.
- lynx.uio.no / Eurasian lynx Anglų k.
- arkive.org / Eurasian lynx Anglų k.
- animaldiversity.org / Lynx lynx Eurasian lynx Anglų k.
- wwf.panda.org / Eurasian lynx Anglų k.
- earthtouchnews.com / What happens when a lynx meets a wolf in the snowy Polish wilderness? By Kelly Starzak, April 15 2016; Anglų k.
- big-cats.de / Der Eurasische Luchs Vokiečių k.
- sch714-wildcat.narod.ru / Обыкновенная рысь, Lynx lynx Rusų k.