Ramunė Kmieliauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 29: Eilutė 29:
| pastabos =
| pastabos =
}}
}}
'''Ramunė Aldona Kmieliauskaitė''' (g. [[1960]] m. [[birželio 22]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] – m. [[2020]] m. [[gegužės 13]] d. Vilniuje) – [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė, [[akvarelė|akvarelininkė]].
'''Ramunė Aldona Kmieliauskaitė''' ([[1960]] m. [[birželio 22]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] – [[2020]] m. [[gegužės 13]] d. ten pat) – [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė, [[akvarelė|akvarelininkė]].


== Biografija ==
== Biografija ==

10:54, 14 gegužės 2020 versija

Ramunė Kmieliauskaitė
Gimė 1960 m. birželio 22 d.
Vilnius
Mirė 2020 m. gegužės 13 d. (59 metai)
Vilnius
Tautybė lietuvė
Tėvas Antanas Kmieliauskas
Sutuoktinis (-ė) Algirdas Gaižauskas
Vaikai Rokas Gaižauskas
Veikla grafikė, akvarelininkė
Alma mater Lietuvos dailės institutas

Ramunė Aldona Kmieliauskaitė (1960 m. birželio 22 d. Vilniuje – 2020 m. gegužės 13 d. ten pat) – Lietuvos grafikė, akvarelininkė.

Biografija

Tėvas Antanas Kmieliauskas. 1984 m. baigė grafiką Lietuvos dailės institute. Nuo 1992 m. Lietuvos akvarelininkų grupuotės AQUA narė.

Kūryba

Kuria daugiausia akvareles, ryški senovės kinų ir japonų, impresionistų ir postimpresionistų kūrybos įtaka. Sukūrė savitą stilių: akvarelės panašios į arabeskas, būdingi šiltų ir šaltų tonų deriniai, virpantys arba spontaniški peršviečiami potėpiai, įvairios faktūros, laisva kompozicija, vyrauja augalų, dažniausiai gėlių motyvai. Sukūrė estampų, ekslibrisų. Akvarelėmis iliustravo knygų (Silvija Laurenčikaitė. Mano laiko spalvos, 1999 m., kt.).

Nuo 1984 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos:

Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai.[1]

Šaltiniai

  1. Neringa MarkauskaitėRamunė Kmieliauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 297 psl.