Ramunė Kmieliauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Ramunė Aldona Kmieliauskaitė''' ( |
'''Ramunė Aldona Kmieliauskaitė''' ([[1960]] m. [[birželio 22]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] – [[2020]] m. [[gegužės 13]] d. ten pat) – [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė, [[akvarelė|akvarelininkė]]. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
10:54, 14 gegužės 2020 versija
Ramunė Kmieliauskaitė | |
---|---|
Gimė | 1960 m. birželio 22 d. Vilnius |
Mirė | 2020 m. gegužės 13 d. (59 metai) Vilnius |
Tautybė | lietuvė |
Tėvas | Antanas Kmieliauskas |
Sutuoktinis (-ė) | Algirdas Gaižauskas |
Vaikai | Rokas Gaižauskas |
Veikla | grafikė, akvarelininkė |
Alma mater | Lietuvos dailės institutas |
Ramunė Aldona Kmieliauskaitė (1960 m. birželio 22 d. Vilniuje – 2020 m. gegužės 13 d. ten pat) – Lietuvos grafikė, akvarelininkė.
Biografija
Tėvas Antanas Kmieliauskas. 1984 m. baigė grafiką Lietuvos dailės institute. Nuo 1992 m. Lietuvos akvarelininkų grupuotės AQUA narė.
Kūryba
Kuria daugiausia akvareles, ryški senovės kinų ir japonų, impresionistų ir postimpresionistų kūrybos įtaka. Sukūrė savitą stilių: akvarelės panašios į arabeskas, būdingi šiltų ir šaltų tonų deriniai, virpantys arba spontaniški peršviečiami potėpiai, įvairios faktūros, laisva kompozicija, vyrauja augalų, dažniausiai gėlių motyvai. Sukūrė estampų, ekslibrisų. Akvarelėmis iliustravo knygų (Silvija Laurenčikaitė. Mano laiko spalvos, 1999 m., kt.).
Nuo 1984 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos:
- Vilnius – 1990–1993 m., 1996 m. su tėvu, 1999 m., 2000 m., 2004 m.
- Kaunas – 1997 m.
- Čikaga – 1990 m.
- Vetlanda, Švedija – 1994 m.
- Alesundas – 1995 m.
- Česky Krumlovas – 2005 m.
- Ryga – 2005 m.
Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai.[1]
Šaltiniai
- ↑ Neringa Markauskaitė. Ramunė Kmieliauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 297 psl.