XVI amžiaus 6-as dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

XVI amžiaus šeštasis dešimtmetis prasidėjo 1551 metais ir baigėsi 1560 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžius – XVI amžius – XVII amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as - 6-as - 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as

Metai: 1551 1552 1553 1554 1555 1556 1557 1558 1559 1560

Įvykiai

1551

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Otomanai užgrobė Tripolį.

LDK

• Sunkūs badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
• Vilniuje prasidėjo pabūklų gamyba veikusioje patrankų liejykloje. Ldk (be didikų ir miestų) disponavo mažiausiai 364 pabūklais, iš kurių daugiau kaip pusė sudarė naujoviškos koliubrinos tipo patrankos. Žygimantas Augustas atidarė kitą patrankų liejyklą Valkininkuose.
• Gegužės 8 d. Krokuvoje, sunkios nežinomos ligos pakirsta, mirė Ldk Žygimanto Augusto antroji žmona, Barbora Radvilaitė (g. 1520 m. gruodžio 6 d.). Jį birželio 24 d. palaidota Vilniaus katedroje, greta pirmosios žmonos – Elžbietos. Žygimantą Augustą visą gyvenimą lydėjo mylimosios Barboros atminimas.
• Vasarą LDK valdovas iš Krokuvos atvyko į Vilnių. Kartu su juo atvyko ir pasaulinio garso vengrų kilmės liutnininkas Valentas Bakfarkas ir kartu su valdovu pasiliko Vilniuje.
• Vilniaus Žemutinėje pilyje muzikavo kunig. Mikalojaus Radvilos Juodojo atlikėjai, tarp kurių buvo ir italų smuikininkai. Tai buvo pirmasis šio instrumento paminėjimas ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir aplinkiniuose kraštuose.
• Vilniaus Valdovų Rūmuose lankėsi Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis.
• Rugsėjį - gruodį Vilniuje vyko LDK Seimas.
• Spalio mėn. LDK Vilniaus seime sudaryta 10 asmenų Statutinė komisija, kuri turėjo paruošti naujo Statuto projektą. Ginčiai dėl atskirų straipsnių atitolino jo priemimą.
• Lapkričio 27 d. per didįjį visuotinį LDK seimą Ldk Žygimantas Augustas įsakė paskirti mokesčius jam pavaldiems miestams: Vilniui-500 kapų grašių, Kaunui-100, Trakams-20 ir t. t.
• Prahoje mirė Pranciškus Skorina - LDK visuomenės veikėjas, knygų spausdinimo Lietuvoje pradininkas, švietėjas.

1552

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sunkūs badmetis LDK. Lietuvos statutuose bandoma reguliuoti badaujančiųjų, kurie dėl bado parduoda savę ar savo vaikus, reikalai.
• Lenkijos karalius ir Ldk Žygimantas Augustas Petrikavoje pasirašė raštą, kuriuo Vilniaus miesto pareigūnai ir gyventojai įspėjami, kad nebus atleisti nuo pareigų valstybei ir miestui.
• Polocko vaivadijoje atlikta revizija (liustracija).
• Lapkritį - gruodį Vilniuje vyko LDK Seimas.
• Lapkričio 18 d. Ldk Žygimantas Augustas įsakė raštu Vilniaus magistrato potvarkius skelbti lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis, kad „visi, kas klausytų – suprastų“.
• Gruodžio 9 d. Ldk Žygimantas Augustas patvirtino Vilniaus batsiuvių cecho statutą. Jame nurodomos ir cecho religinės apeigos, nustatomos nuobaudos nedalyvavusiems pamaldose. Taip pat patvirtino salyklininkų ir aludarių cecho steigimo dokumentus.
• Gruodžio 25 d. Žygimanto Augusto rašte įkurtas Vilniaus chirurgų cechas, sustiprintos jo teisės ir nustatytos griežtesnės pareigos. Cecho antspaude su užrašu "Fraternitas Chirurgorum Vilnensium" nurodyti įkūrimo metai.

1553

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ypatingai žiaurus badas Rusijoje.
• Vilniuje susikūrė šikšnių, balnių, pakinktų dirbėjų ir stalių cechas.
• Birželio 23 d. Ldk Žygimantas Augustas vedė trečią kartą - pirmosios žmonos seserį Kotryna Habsburgaitę. Greit po vestuvių jis paprašė Romos popiežiaus skyrybų, nes jį apgavo dėl neštumo. Popiežius skyrybom nepritarė. Kotryna Habsburgaitė dažnai lankėsi ir gyveno Vilniuje, ji paliko labai teigiamus atsiliepimus apie gyvenimą mieste.
• Ldk Žygimanto Augusto maršalka ir raštininkas Ostapas Valavičius vedė derybas su Ivanu Rūsčiuoju dėl Infliantų, buvo pasirašytos paliaubos.
• LDK valstybės ir karinis veikėjas Mikalojus Radvila Juodasis susirašinėjo su Jonu Kalvinu ir perėjo į kalvinizmą, tuo siekdamas Lietuvą atriboti nuo katalikiškos Lenkijos ir pravoslaviškos Rusijos įtakos. Vilniaus priemiestyje pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią, globojo arijonus. Iki 1567 m. Brastoje veikė Mikalojaus Radvilos Juodojo įkurta evangelikų reformatų spaustuvė.
• Vilniuje įvyko pirmasis evangelikų reformatų sinodas. Evangelikai reformatai buvo daugiausia bajorai, miestiečiai, didikai, inteligentija.
• Ldk Žygimantas Augustas paskelbė įsaką, kad Vilniaus gyventojams, dėl nedėrliaus, bado ir skurdo, draudžiama varyti degtinę iš grudų.

1554

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Jėzuitai Brazilijoje įkuria San Paulą.
• Vasario mėn. Vilniuje mirė LDK didikas, valstybės veikėjas Stanislovas Kęsgaila (g.~1520 m.). Nuo 1549 m. Šv. Romos imperijos Kražių grafas. Palaidotas Vilniaus katedros Kęsgailų koplyčioje.
• Livonijos ir Rusijos sutartyje užfiksuota, kad Livonija už 50 metų sumokės Rusijai Tartu vyskupystės duoklę, nustatytą dar 1503 m. Tai reiške vasalystės pripažinimą. Livonija pažadėjo nesiderėti su LDK ir garantavo, kad į Vakarus vykstantys Rusijos žmonės galės laisvai važiuoti pėr jos teritoriją.
• Lapkričio 11 d. - sausį 1555 m. Vilniuje vyko LDK Seimas.

1555

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Jeronimas Chodkevičius su Žygimanto Augusto diplomatine misija lankėsi pas popiežių Paulių IV ir Šventosios Romos imperijos imperatorių Karolį V. Iš šio gavo grafo titulą ir herbą.
• Vilniuje lankėsi pirmasis Ispanijos jėzuitas iš Toledo Alfonsas Salmeronas (Alonso Salmerón). Čia jis rūpinosi jėzuitų ordino įkurdinimu, bet karalius jo nepriėmė susitikimui savo dvare.
• Romoje išleistas Švedijos istoriko, kartografo, katalikų arkivyskupo Olaus Magnuso fundamentalus veikalas „Šiaurės tautų istorija“ (Historia de Gentibus Septentrionalibus). Knygoje aprašyti ir lietuvių papročiai, kultūra, buitis.
• Mikalojus Radvila Juodasis įkūrė Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią vardu „Unitas Lithuaniae“.
• Lietuvoje prasidėjo Naujas liuteronybės pakilimas Vilniuje, Kaune, vėliau Biržuose, Kėdainiuose. Vienas iš žymiausių veikėjų buvo Venclovas Agripa.
• Rugsėjo 4 d. Vilniuje mirė LDK valstybės ir katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas nuo 1536 m. Povilas Alšėniškis (g.~1490 m.). Globojo menus.
• Rugsėjo 25 – pasirašyta Augsburgo taika.
• Lapkričio mėn. Vilniaus Valdovų Rūmuose buvo priimtas pirmasis Apaštalų Sosto nuncijus, Veronos vyskupas Luidžis Lipomanas (Luigi Lippomano). Pasiuntinio tikslas buvo karaliaus atitraukimas nuo galimo jo posūkio į Reformaciją.

1556

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 4 d. Vilniuje Ldk Žygimantas Augustas, miestelėnų prašomas, raštų nurodė Merkinės dvaro valdytojui iš Kauno į Gardiną plukdomą ar sausumos keliu vežamą parduoti druską pagal seną paprotį iškrauti Merkinėje ir ja prekiauti, o po to jau vežti toliau.
• Su Žygimantu Augustu susipykusi, karalienė-motina Bona Sforza vasario mėn. su pinigais ir brangenybėmis išvyko į Bario kunigaikštystę Italijoje.
• Vasario 22 ar 25 d. Sofija Jogailaitė, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra, ištekėjo už Braunšvigo kunig. Henrika II Jaunojo. Santuoka pasirodė bevaikė.
• Zaporožės kazokų vadas, LDK kunig. Dmitrijus Višnioveckis „Baida“ iš Chorticos tvirtovės organizavo du žygius į Krymo totorių ir turkų valdas.
• Vasarą Mikalojus Radvila Juodasis laišku popiežiaus nuncijui teologinio traktato forma paskelbė įkuriąs savo “Tikrąją krikščionių bažnyčią”. Lotynų kalba parašytas veikalas protestantų buvo išverstas į vokiečių ir lenkų kalbas, o Šventasis Sostas jį įtraukė į uždraustųjų knygų sąrašą.
• Livonijos ordino magistras Henrikas fon Galenas apkaltino Rygos arkivyskupą Vilhelmą palaikiusi savo brolį Albrechtą, užėmė arkivyskupo žemes, o jį patį areštavo Kuoknesės pilyje. Tai padaręs Galenas pasiskelbė visos Livonijos valdovu.

1557

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Portugalai įsikuria Makao.
• Sunkūs badmetis Lietuvoje ir Rusijoje. Anot istoriko J. I. Kraševskio, Vilniuje išmirė iki 25 tūkst. žmonių.
• Balandžio 1 d. paskelbtas Lenkijos karaliaus ir Ldk Žygimanto Augusto pagrindinis LDK žemės reformos įstatymas, įtvirtinantis bajorų žemevaldą. Pirmiausia reforma pradėta 1547 m. Ldk žemėse. Vėliau reformą savo žemėse vykdė LDK didikai, Katalikų Bažnyčia. Svarbiausias reformos tikslas – sutvarkyti ūkį ir padidinti iždo pajamas.
• Renesansines Vilniaus katedros rekonstrukcija buvo baigta. Jai vadovavo italų architektas ir skulptorius Džiovanis Činis.
• Krymo totoriai apgulė kazokų Chorticos tvirtovė. Gynybai vadovavo Zaporožės kazokų vadas, LDK kunig. Dmitrijus Višnioveckis „Baida“. Po trijų savaičių tvirtovė buvo sugriauta.
• Ldk Žygimantas Augustas pareikalavo iš magistro Henriko fon Galeno paleisti Rygos arkivyskupą Vilhelmą ir ėmė telkti kariuomenę prie Livonijos sienų.
• Rugpjūčio mėn. prie Livonijos sienos Pasvalyje buvo suorganizuota karinė manifestacija, kurioje dalyvavo virš 20 tūkst. karinės lietuvių ir jiems talkinusių lenkų pajėgos.
• Rugsėjo 5 d. Pasvalyje Žygimantas Augustas su Ordino magistru Vilhelmu Fiurstenbergu sudarė dvi sutartis. Pirmąja magistras įsipareigojo grąžinti arkivyskupui jo valdas, antrąja patvirtino LDK sienas su Livonija.
• Rugsėjo 14 d. Pasvalyje pasirašyta trečioji sutartis – LDK, Lenkijos ir Livonijos ordino karinė sąjunga prieš Maskvą. Pastarajai tai tapo pretekstu 1558 m. pradėti karą Livonijoje. Sutartį patvirtino imperatorius.
• Novgorode Rusijos ir Švedijos valdovai pasirašė taikos sutartį 40 metų laikotarpiui.
• Spalio 20 d. paskelbti Valakų nuostatai tapo LDK vykdytos valakų reformos pamatiniais dokumentais.
• Lapkričio 19 d. Baris Italijoje mirė Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.) Bona Sforza d’Aragona (g. 1494 m. vasario 2 d.). Ji buvo Renesanso kultūros globėja, laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina, iš Italijos į Lenkiją ir Lietuvą atvežusia pomidorus, bulves ir agurkus. Mirė apvogta tarnų, daugiausia savo įgaliotinio, kuris nuodais pasunkino jos ligą.
• Gruodžio mėn. Vilniuje Mikalojus Radvila Juodasis sukvietė pirmąjį LDK evangelikų reformatų sinodą.

1558

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Į Prancūziją atvežamas tabakas.
• Sunkūs badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
• Sausio mėn. 20 tūkst. Krymo chano Davleto I Girėjo vadovaujama kariuomenė įsiveržė į pietinės LDK žemes: į Braclavo žemes, Podolė ir Volynė. Kijevo vaivada Grigalius Chodkevičius Podolėje sumušė Krymo totorius.
• Sausio 17 d. 40 tūkst. Ivano IV kariuomenė įsiveržė į Livoniją. Prasidėjo Livonijos karas (iki 1583 m.) – stambus karinis konfliktas, kuriame dalyvavo Livonijos konfederacija, Rusijos carystė, LDK, Švedų ir Danų karalystės.
• Gegužės mėn. buvo užimta Narva, didysis magistras Johanas Fiurstenbergas pateko į nelaisvę. Caras įsakė Narvoje įkurti uostą, sukviesti darbininkų.
• Liepos 18 d. buvo užimtas Tartu miestas. Rusijos armija aktyviai naikino visus ordino miestus ir pilys.
• Pasinaudojusi proga, Danija užvaldė Saremos salą.
• Vilniuje, Milalojo Radvilos Juodojo dvare Lukiškėse pradėjo veikti pradinė (netrukus tapusi vidurine) reformatoriška mokykla.
• Ldk Žygimantas Augustas paliepė Mscibogavo seniūnui Grigaliui Valavičiui atlikti valstybinių Miškų revizija, nustatyti jų ir privačių miškų ribas, visa tai pažymėti žemėlapyje.
• Karalius sukūrė karališkąjį paštą, kuris funkcionavo tarp Krokuvos ir Venecijos, Krokuvos ir Vilniaus.

1559

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Nuo kovo mėn. LDK pasiuntiniai iš Rusijos caro Ivano IV reikalavo baigti karinius veiksmus Livonijoje. Taip pat baigti karą reikalavo danų ir švedų pasiuntiniai. Rusijos intervencija į Livoniją paliete Europos prekybos interesus.
• Kunig. Mikalojus Radvila Rudasis parašė laišką Maskvos bojarinams ir paprašė įkalbėti carą atlyginti Livonijai padarytas skriaudas ir sudaryti su ja sutartį, nes Lenkijos karalius suteikė ordinui globą. Gavus neigiamą atsakymą, buvo pradėta rengtis karui.
• Rugpjūčio 31 d. Mikalojus Radvila Rudasis sušaukė Vilniuje Lietuvos tarybą, į kurią atvyko Livonijos ordino pasiuntiniai. Buvo sudaryta gynybos ir puolimo sąjunga prieš Maskvą.
• Rugsėjį - spalį Vilniuje vyko LDK Seimas. Ldk Žygimantas Augustas atleido Lietuvos bajorus nuo muitų išvežant savo medieną ir grūdus.
• Jonas Chodkevičius buvo paskirtas Livonijos etmonu ir išsiųstas vadovauti Lietuvos kariuomenei į Livoniją kare su švedais ir rusais.
• Rugsėjo 15 d. Vilniuje sutartimi tarp Ldk Žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Rygos arkivyskupija taip pat pasidavė LDK globai.
• Rugsėjo 15 d. mirė Vengrijos karalienė Izabelė Jogailaitė, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė (g. 1519 sausio 18 d.). 1539 m. ištekėjo už Vengrijos karaliaus Jono Zapojajo (Szapolyai János).
• LDK pėr Valakų reformą atlikta miškų ir žvėrių migracijos takų revizija (liustracija).

1560

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio mėn. karo veiksmai buvo atnaujinti: Rusijos kariuomenė užėmė Alūksnę ir Viljandį, pasiekė Taliną.
• Vasario – kovo mėn. Kaune ir Vilniuje lankėsi Italijos Bažnyčios hierarchas, perėjęs į protestantizmą Pieras Paulius Vergerijus jaunesnysis (Pier Paolo Vergerio, 1489–1565). Gyveno pas Radvilą Juodąjį Vilniuje, rengdamas čia savo kūrinius ir vykdydamas diplomatinius Vokietijos kunigaikščių pavedimus.
• Liepos 2 d. Ergemės mūšyje rusai sutriuškino Livonijos kariuomenę. Rusijos sėkmę didino latvių ir estų valstiečių sukilimai prieš vokiečių feodalus.
• Rugpjūčio 17 d. – protestantizmas tampa valstybine Škotijos religija.
• Mūšyje prie Cėsių (Latvija) Jeronimo Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė nuo pilies nubloškė 50 000 Rusijos karių.
• Prasidėjęs karas dėl Livonijos nesisekė ir užtraukė didelių nelaimių visai Lietuvai. Pritrūkus pinigų karui, Žygimantas Augustas rūpinosi jų pasiskolinti, tačiau niekur negavo.
• Krymo chanas Devlet-Girėjus išdavė Ldk Žygimantui Augustui įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
• Ldk Žygimantas Augustas patvirtino Vilniaus kalvių cecho statutą.
• Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas popiežiaus Pijaus IV pasiuntinys vyskupas Bernardas Bondžiovanis (Bernardo Bongiovanni), kuriam Ldk Žygimantas Augustas parodė Vilniaus rūmuose saugotą įspūdingą lobyną.
• Didžiausia ir puošniausia Vilniuje Bernardinų bažnyčia su vienuolynų ir Šv. Onos bažnyčia smarkiai apniokojo gaisras.
• Mirė LDK renesanso publicistas, diplomatas, visuomenės veikėjas Mykolas Lietuvis (lot. Michalo Lituanus) (g.~1490 m.).