Jonas Diržys: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
}} |
}} |
||
'''Jonas Diržys''' ([[1874]] m. [[lapkričio 6]] d. [[Palūšniai| |
'''Jonas Diržys''' ([[1874]] m. [[lapkričio 6]] d. [[Palūšniai|Palūšniuose]] – [[1944]] m. [[gruodžio 20]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
16:26, 12 gegužės 2020 versija
| Jonas Diržys | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1874 m. Rokiškio apskritis, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1944 m. (~70 metų) Kaunas
|
| Sutuoktinis (-ė) | Emilija Čerskytė-Diržienė |
| Lietuvos Respublikos Seimo atstovas | |
| Veikla | politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos ūkininkų sąjunga |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Diržys (1874 m. lapkričio 6 d. Palūšniuose – 1944 m. gruodžio 20 d. Kaune) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
Paauglystėje dirbo kalvio padėjėju. Iki 1920 m. gyveno ir dirbo geležinkelio depo Maskvoje, kur turėjo nuosavą namą. I Pasaulinio karo metais bolševikų buvo suimtas ir įkalintas. Apie 1920 m. grįžo į Lietuvą. Lietuvos ūkininkų sąjungos narys.
1923 m. lapkričio 6 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką.
Į Antrąjį Seimą kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą, tačiau išrinktas nebuvo. 37 posėdyje (1923 11 06) Seime pakeitė Lietuvos ūkininkų sąjungos narį Adolfą Butkį. Nuo 39 posėdžio (1923 11 12) Seime buvo Darbo ir socialinės komisijos narys, o nuo 134 posėdžio (1924 11 14) - Finansų ir biudžeto komisijos II sekretorius. Seime aktyviai dalyvavo svarstant ir priimant įstatymų projektus. Buvo dažnas kalbėtojas iš tribūnos. Atstovaudamas LŪS, reiškė konservatyvią poziciją, gindamas ūkininkų, darbdavių bei savininkų interesus. Kritikavo siekius griežtai nustatyti darbo dienos ilgumą, argumentuodamas žemės ūkio darbų specifika. Nuolat pasisakydavo už finansavimo žemės ūkiui didinimą ir priešingai - finansavimo Vidaus reikalų ministerijai mažinimą (1924 12 02, 141 posėdis). Kadencijos metu dažnai įsiveldavo į karštą polemiką su kairiųjų Seimo frakcijų atstovais.
Po 1926 m. dirbo Lietuvos geležinkelio Jonavos depo viršininku. Palaidotas Kauno Seniavos kapinėse.
Literatūra
- Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas (sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis). - Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. - 847 p.: iliustr.