Ilguvos dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°3′50.24″ š. pl. 23°19′28.67″ r. ilg. / 55.0639556°š. pl. 23.3246306°r. ilg. / 55.0639556; 23.3246306
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
KasiaK (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
+nuotr.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{coord|55|3|50.24|N|23|19|28.67|E|display=t}}
{{Dvaras
{{Dvaras
| Pavadinimas = Ilguvos dvaras
| Pavadinimas = Ilguvos dvaras
Eilutė 10: Eilutė 11:
| Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro rūmai
| Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro rūmai
}}
}}
'''Ilguvos dvaras''' (anksčiau vadintas Panykių dvaru) – dvaras [[Šakių rajonas|Šakių rajone]], [[Ilguva|Ilguvos]] kaime.
'''Ilguvos dvaras''' (anksčiau vadintas Panykių dvaru) – dvaras [[Šakių rajonas|Šakių rajone]], [[Ilguva|Ilguvos]] kaime.


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Ilguvos dvaro kumetynas.JPG|thumb|left|240px|Dvaro [[kumetynas]]]]
[[1583]] m. minimas karališkasis [[Panykių dvaras]], pavadinimą gavęs nuo [[Nyka|Nykos]] upės. [[XVIII a.]] pradžioje dvarą valdė broliai [[Skirmuntai]], vėliau A. Prialgauskas, iš kurio už skolas [[1758]] m. dvarą su keliais palivarkais įsigijo [[Veliuona|Veliuonos]] klebonas ir dekanas, Medininkų katedros prelatas [[Viktoras Talko-Grincevičius-Ilgauskas]], kuris čia įsirengė vasaros rezidenciją, o ant Nykos kranto [[1765]] m. pastatė bažnyčią (sudegė [[1813]] m.). Nuo tada Panykiai ir pavadinti Ilguva.
[[Vaizdas:Ilguvos dvaro špitolė.JPG|thumb|left|240px|Dvaro [[špitolė]]]]
[[1583]] m. minimas karališkasis [[Panykių dvaras]], pavadinimą gavęs nuo [[Nyka|Nykos]] upės. [[XVIII a.]] pradžioje dvarą valdė broliai [[Skirmuntai]], vėliau A. Prialgauskas, iš kurio už skolas [[1758]] m. dvarą su keliais palivarkais įsigijo [[Veliuona|Veliuonos]] klebonas ir dekanas, Medininkų katedros prelatas [[Viktoras Talko-Grincevičius-Ilgauskas]], kuris čia įsirengė vasaros rezidenciją, o ant Nykos kranto [[1765]] m. pastatė bažnyčią (sudegė [[1813]] m.). Nuo tada Panykiai ir pavadinti Ilguva.


[[1794]] m. Ilguva tapo savarankiška parapija, o dvaras netrukus (su [[Tvirbūtai]]s, [[Misiūnai]]s, [[Rukšionys|Rukšionimis]], [[Goniūnai]]s ir [[Marapolė|Marapole]]) parduotas prelato brolio Pranciškaus sūnui Jonui Grincevičiui, karaliaus [[Stanislovas Augustas|Stanislovo Augusto]] dvaro [[šambelionas|šambelionui]] (rūmų tvarkytojui). [[XVIII a.]] pabaigoje jis ir pastatė medinius dvaro rūmus.
[[1794]] m. Ilguva tapo savarankiška parapija, o dvaras netrukus (su [[Tvirbūtai]]s, [[Misiūnai]]s, [[Rukšionys|Rukšionimis]], [[Goniūnai]]s ir [[Marapolė|Marapole]]) parduotas prelato brolio Pranciškaus sūnui Jonui Grincevičiui, karaliaus [[Stanislovas Augustas|Stanislovo Augusto]] dvaro [[šambelionas|šambelionui]] (rūmų tvarkytojui). [[XVIII a.]] pabaigoje jis ir pastatė medinius dvaro rūmus.


[[1806]] m. dvarą paveldėjo Jono sūnus Julijonas Talko-Grincevičius, o kitoje Nemuno pusėje buvusius palivarkus - kiti sūnūs. Viename iš palivarkų, [[Riukšionių dvaras|Riukšionių dvare]], [[1850]] m. gimė antropologas [[Julijonas Talko-Grincevičius]].
[[1806]] m. dvarą paveldėjo Jono sūnus Julijonas Talko-Grincevičius, o kitoje Nemuno pusėje buvusius palivarkus – kiti sūnūs. Viename iš palivarkų, [[Riukšionių dvaras|Riukšionių dvare]], [[1850]] m. gimė antropologas [[Julijonas Talko-Grincevičius]].


Po Julijono mirties [[1862]] m. dvarą paveldėjo jo sūnus [[Henrikas Talko-Grincevičius]], kuris su savo broliu Polikarpu rėmė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlius]], todėl Rusijos imperijos valdžios buvo suimti ir ištremti į [[Tobolsko gubernija|Tobolsko guberniją]]. Polikarpas pakeliui susirgo ir mirė, o Henrikas po penkerių metų sugrįžo ir ėmėsi atstatinėti dvarą. Tuo metu Ilguvoje buvo ir koplyčia.
Po Julijono mirties [[1862]] m. dvarą paveldėjo jo sūnus [[Henrikas Talko-Grincevičius]], kuris su savo broliu Polikarpu rėmė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlius]], todėl Rusijos imperijos valdžios buvo suimti ir ištremti į [[Tobolsko gubernija|Tobolsko guberniją]]. Polikarpas pakeliui susirgo ir mirė, o Henrikas po penkerių metų sugrįžo ir ėmėsi atstatinėti dvarą. Tuo metu Ilguvoje buvo ir koplyčia.


[[Vaizdas:Ilguvos dvaro kluonas.JPG|thumb|240px|Kluonas]]
[[1895]] m. Henriko vyriausioji dukra Ona ištekėjo už buvusio smuiko vunderkindo [[Emil Młynarski|Emilio Mlynarskio]] (gimusio [[Kybartai|Kybartuose]]), kuris išgarsėjo Varšuvoje, ten įsteigė [[Varšuvos filharmonija|Varšuvos filharmoniją]], buvo [[Varšuvos Didžiojo operos teatro ir muzikos institutas (konservatorija)|Varšuvos Didžiojo operos teatro ir muzikos instituto (konservatorijos)]] pirmuoju dirigentu ir direktoriumi.
[[Vaizdas:Ilguvos klebonija.JPG|thumb|240px|Klebonija]]


[[1895]] m. Henriko vyriausioji dukra Ona ištekėjo už buvusio smuiko vunderkindo [[Emil Młynarski|Emilio Mlynarskio]] (gimusio [[Kybartai|Kybartuose]]), kuris išgarsėjo Varšuvoje, ten įsteigė [[Varšuvos filharmonija|Varšuvos filharmoniją]], buvo [[Varšuvos Didžiojo operos teatro ir muzikos institutas (konservatorija)|Varšuvos Didžiojo operos teatro ir muzikos instituto (konservatorijos)]] pirmuoju dirigentu ir direktoriumi.
Naujasis šeimininkas tapo Ilguvos išgarsėjimo kaltininku. [[XIX a.]] pab. - [[XX a.]] pr. dvare lankėsi ir kūrė smuikininkas [[Polis Kochanskis]], dailininkas [[Mykolas Elvyras Andriolis]], pianistas ir dainų autorius, vėliau tapęs Lenkijos premjeru, [[Ignacy Jan Paderewski|Ignacas Paderevskis]], dailininkas [[Ferdinandas Ruščicas]], kompozitorius [[Karolis Šimanovskis]], kompozitorius [[Stasys Šimkus]], [[Stefanas Žeromskis]]. Tarpukariu buvo atvykęs ypač garsus pianistas, Mlynarskių žentas [[Artūras Rubinšteinas]], taip pat rašytojas [[Juozapas Albinas Herbačiauskas]], dailininkas [[Kazys Šimonis]], istorikai [[Jonas Totoraitis]] ir [[Antanas Tatarė]], Peterburgo dvasinės akademijos prof. [[Justinas Bonaventūra Pranaitis|Justinas Pranaitis]]. Dvare vykdavo koncertai, buvo sukaupta apie 1000 vnt. knygų biblioteka. [[Petras Cvirka]] prisiminimuose rašęs, kad vaikystėje lyg užkerėtas klausydavo iš kito Nemuno kranto atsklindančios muzikos, kai pas Emilį Mlynarskį atvykdavo svečių.


Naujasis šeimininkas tapo Ilguvos išgarsėjimo kaltininku. [[XIX a.]] pab. – [[XX a.]] pr. dvare lankėsi ir kūrė smuikininkas [[Polis Kochanskis]], dailininkas [[Mykolas Elvyras Andriolis]], pianistas ir dainų autorius, vėliau tapęs Lenkijos premjeru, [[Ignacy Jan Paderewski|Ignacas Paderevskis]], dailininkas [[Ferdinandas Ruščicas]], kompozitorius [[Karolis Šimanovskis]], kompozitorius [[Stasys Šimkus]], [[Stefanas Žeromskis]]. Tarpukariu buvo atvykęs ypač garsus pianistas, Mlynarskių žentas [[Artūras Rubinšteinas]], taip pat rašytojas [[Juozapas Albinas Herbačiauskas]], dailininkas [[Kazys Šimonis]], istorikai [[Jonas Totoraitis]] ir [[Antanas Tatarė]], Peterburgo dvasinės akademijos prof. [[Justinas Bonaventūra Pranaitis|Justinas Pranaitis]]. Dvare vykdavo koncertai, buvo sukaupta apie 1000 vnt. knygų biblioteka. [[Petras Cvirka]] prisiminimuose rašęs, kad vaikystėje lyg užkerėtas klausydavo iš kito Nemuno kranto atsklindančios muzikos, kai pas Emilį Mlynarskį atvykdavo svečių.
[[1940]] m. dvaras buvo nacionalizuotas, jame įrengta senelių prieglauda, po to psichoneurologinis internatas, vėliau tapęs psichoneurologiniu pensionatu. Apie [[1995]] m., minint Emilio Mlynarskio 120-ąsias gimimo metines, pagrindinis pastatas aptvarkytas, pakabinta memorialinė lenta.

[[1940]] m. dvaras buvo nacionalizuotas, jame įrengta senelių prieglauda, po to psichoneurologinis internatas, vėliau tapęs psichoneurologiniu pensionatu. Apie [[1995]] m., minint Emilio Mlynarskio 120-ąsias gimimo metines, pagrindinis pastatas aptvarkytas, pakabinta memorialinė lenta.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 31: Eilutė 37:
* [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=587 Ilguvos dvaro sodybos ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių kompleksas (Kultūros vertybių registras)]
* [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=587 Ilguvos dvaro sodybos ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių kompleksas (Kultūros vertybių registras)]
* [http://www.dvylikakedziu.lt/index.php/dvar-istorijos/77 Ilguvos dvaras (dvylikakedziu.lt)]
* [http://www.dvylikakedziu.lt/index.php/dvar-istorijos/77 Ilguvos dvaras (dvylikakedziu.lt)]
* [http://www.zapyskis.lt/documents/Suvalkija-2009-2%203%20dalis.pdf Ilguvos dvaras (iš žurnalo "Suvalkija", 2009 m. 2(3) nr.]
* [http://www.zapyskis.lt/documents/Suvalkija-2009-2%203%20dalis.pdf Ilguvos dvaras (iš žurnalo „Suvalkija“, 2009 m. 2(3) nr.]


{{Lietuvos dvarai}}
{{Lietuvos dvarai}}

13:00, 11 gegužės 2020 versija

55°3′50.24″ š. pl. 23°19′28.67″ r. ilg. / 55.0639556°š. pl. 23.3246306°r. ilg. / 55.0639556; 23.3246306

Ilguvos dvaras
Dvaro rūmai
Dvaro rūmai
Vieta Šakių rajonas
Įkurtas XVIII a. pab.
Rūmų stilius klasicizmas
Bajorų giminės Skirmuntai
Prialgauskai
Talko-Grincevičiai
Mlynarskiai
Pastatų būklė Restauruotas

Ilguvos dvaras (anksčiau vadintas Panykių dvaru) – dvaras Šakių rajone, Ilguvos kaime.

Istorija

Dvaro kumetynas
Dvaro špitolė

1583 m. minimas karališkasis Panykių dvaras, pavadinimą gavęs nuo Nykos upės. XVIII a. pradžioje dvarą valdė broliai Skirmuntai, vėliau A. Prialgauskas, iš kurio už skolas 1758 m. dvarą su keliais palivarkais įsigijo Veliuonos klebonas ir dekanas, Medininkų katedros prelatas Viktoras Talko-Grincevičius-Ilgauskas, kuris čia įsirengė vasaros rezidenciją, o ant Nykos kranto 1765 m. pastatė bažnyčią (sudegė 1813 m.). Nuo tada Panykiai ir pavadinti Ilguva.

1794 m. Ilguva tapo savarankiška parapija, o dvaras netrukus (su Tvirbūtais, Misiūnais, Rukšionimis, Goniūnais ir Marapole) parduotas prelato brolio Pranciškaus sūnui Jonui Grincevičiui, karaliaus Stanislovo Augusto dvaro šambelionui (rūmų tvarkytojui). XVIII a. pabaigoje jis ir pastatė medinius dvaro rūmus.

1806 m. dvarą paveldėjo Jono sūnus Julijonas Talko-Grincevičius, o kitoje Nemuno pusėje buvusius palivarkus – kiti sūnūs. Viename iš palivarkų, Riukšionių dvare, 1850 m. gimė antropologas Julijonas Talko-Grincevičius.

Po Julijono mirties 1862 m. dvarą paveldėjo jo sūnus Henrikas Talko-Grincevičius, kuris su savo broliu Polikarpu rėmė 1863 m. sukilėlius, todėl Rusijos imperijos valdžios buvo suimti ir ištremti į Tobolsko guberniją. Polikarpas pakeliui susirgo ir mirė, o Henrikas po penkerių metų sugrįžo ir ėmėsi atstatinėti dvarą. Tuo metu Ilguvoje buvo ir koplyčia.

Kluonas
Klebonija

1895 m. Henriko vyriausioji dukra Ona ištekėjo už buvusio smuiko vunderkindo Emilio Mlynarskio (gimusio Kybartuose), kuris išgarsėjo Varšuvoje, ten įsteigė Varšuvos filharmoniją, buvo Varšuvos Didžiojo operos teatro ir muzikos instituto (konservatorijos) pirmuoju dirigentu ir direktoriumi.

Naujasis šeimininkas tapo Ilguvos išgarsėjimo kaltininku. XIX a. pab. – XX a. pr. dvare lankėsi ir kūrė smuikininkas Polis Kochanskis, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, pianistas ir dainų autorius, vėliau tapęs Lenkijos premjeru, Ignacas Paderevskis, dailininkas Ferdinandas Ruščicas, kompozitorius Karolis Šimanovskis, kompozitorius Stasys Šimkus, Stefanas Žeromskis. Tarpukariu buvo atvykęs ypač garsus pianistas, Mlynarskių žentas Artūras Rubinšteinas, taip pat rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas, dailininkas Kazys Šimonis, istorikai Jonas Totoraitis ir Antanas Tatarė, Peterburgo dvasinės akademijos prof. Justinas Pranaitis. Dvare vykdavo koncertai, buvo sukaupta apie 1000 vnt. knygų biblioteka. Petras Cvirka prisiminimuose rašęs, kad vaikystėje lyg užkerėtas klausydavo iš kito Nemuno kranto atsklindančios muzikos, kai pas Emilį Mlynarskį atvykdavo svečių.

1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, jame įrengta senelių prieglauda, po to psichoneurologinis internatas, vėliau tapęs psichoneurologiniu pensionatu. Apie 1995 m., minint Emilio Mlynarskio 120-ąsias gimimo metines, pagrindinis pastatas aptvarkytas, pakabinta memorialinė lenta.

Šaltiniai