Isaac Asimov: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Homobot (aptarimas | indėlis)
Botai
420 302 keitimai
S Išnašų šablono tvarkymas.
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 520 keitimai
Eilutė 12: Eilutė 12:
| žanras = [[Mokslinė fantastika]], populiarusis mokslas, fantastinis detektyvas, literatūros kritika
| žanras = [[Mokslinė fantastika]], populiarusis mokslas, fantastinis detektyvas, literatūros kritika
| judėjimas =[[Mokslinės fantastikos aukso amžius]]
| judėjimas =[[Mokslinės fantastikos aukso amžius]]
| žymiausi_darbai = ''Ciklas „Fondas“'', ''„Užslinks naktis“''
| žymiausi_darbai = Ciklas „Fondas“, „Užslinks naktis“
| apdovanojimai =
| apdovanojimai =
| įtaka = [[Clifford D. Simak]], [[Herbert George Wells|H. G. Wells]], [[Stanley G. Weinbaum]]
| įtaka = [[Clifford D. Simak]], [[Herbert George Wells|H. G. Wells]], [[Stanley G. Weinbaum]]
Eilutė 18: Eilutė 18:
}}
}}


'''Aizekas Azimovas''' ({{en|Isaac Asimov}}, {{ru|Исаак Озимов}}<ref>[http://nauka.relis.ru/28/0403/28403100.htm Nauka i Žizn']</ref>, [[1920]] m. [[sausio 2]] d. – [[1992]] m. [[balandžio 6]] d.) – [[JAV]] rašytojas [[fantastika|fantastas]], mokslo populiarintojas, pagal profesiją [[biochemija|biochemikas]].
'''Aizekas Azimovas''' ({{en|Isaac Asimov}}, {{ru|Исаак Озимов}};<ref>[http://nauka.relis.ru/28/0403/28403100.htm Nauka i Žizn']</ref> [[1920]] m. [[sausio 2]] d. – [[1992]] m. [[balandžio 6]] d.) – [[JAV]] rašytojas [[fantastika|fantastas]], mokslo populiarintojas, pagal profesiją [[biochemija|biochemikas]].


Parašė apie 500 knygų, daugiausia grožinių kūrinių. Azimovas daugiausia rašė [[mokslinė fantastika|mokslinę fantastiką]], tačiau yra ir [[maginė fantastika|maginės fantastikos]], [[detektyvas|detektyvų]]. Nemažai knygų – mokslo populiarinimo (įvairių sričių – nuo [[astronomija|astronomijos]] ir [[genetika|genetikos]] iki [[istorija|istorijos]] ir literatūros kritikos). Daugkartinis [[Hugo premija|Hugo]] ir [[Nebula premija|Nebula]] premijų laureatas. Kai kurie terminai, naudoti Azimovo kūriniuose – robotechnika, psichoistorija – įsitvirtino [[anglų kalba|anglų]] ir kai kuriose kitose kalbose. Anglų – amerikiečių literatūroje Azimovas, kartu su [[Arthur C. Clarke|Artūru Klarku]] bei [[Robert Anson Heinlein|Robertu Heinleinu]] vadinami „Didžiąja trijule“ tarp rašytojų fantastų.<ref>Pavyzdžiai: http://www.mirf.ru/Articles/art2067.htm, http://www.uapostal.com/index.php?cPath=29_95_98, http://www.eksmo.ru/catalog/book?b=70303, http://www.sfwriter.com/rmdeatho.htm, http://www.heinleinsociety.org/pressreleases/clarkeheinleinaward.html</ref>
Parašė apie 500 knygų, daugiausia grožinių kūrinių. Azimovas daugiausia rašė [[mokslinė fantastika|mokslinę fantastiką]], tačiau yra ir [[maginė fantastika|maginės fantastikos]], [[detektyvas|detektyvų]]. Nemažai knygų – mokslo populiarinimo (įvairių sričių – nuo [[astronomija|astronomijos]] ir [[genetika|genetikos]] iki [[istorija|istorijos]] ir literatūros kritikos). Daugkartinis [[Hugo premija|Hugo]] ir [[Nebula premija|Nebula premijų]] laureatas. Kai kurie terminai, naudoti Azimovo kūriniuose – robotechnika, psichoistorija – įsitvirtino anglų ir kai kuriose kitose kalbose. Anglų–amerikiečių literatūroje Azimovas, kartu su [[Arthur C. Clarke|Artūru Klarku]] bei [[Robert Anson Heinlein|Robertu Heinleinu]] vadinami „Didžiąja trijule“ tarp rašytojų fantastų.<ref>Pavyzdžiai: http://www.mirf.ru/Articles/art2067.htm, http://www.uapostal.com/index.php?cPath=29_95_98, http://www.eksmo.ru/catalog/book?b=70303, http://www.sfwriter.com/rmdeatho.htm, http://www.heinleinsociety.org/pressreleases/clarkeheinleinaward.html</ref>


== Biografija ==
== Biografija ==
Azimovas gimė [[1920]] m. [[sausio 2]] d. [[Petrovičiai (Smolensko sritis)|Petrovičių]] miestelyje, Mogiliovo gubernijoje [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (nuo [[1929]] miestelis priklauso [[Smolensko sritis|Smolensko sričiai]], [[Rusija]]i) [[žydas|žydų]] šeimoje. Rašytojo tėvai – A''nna Rachel Berman-Asimov''<ref>[http://byrnefamily.net/e107_plugins/tngIL/getperson.php?personID=I0019&tree=ByrneAsimov Bermanų ir Azimovų šeimų genealogija]</ref><ref>[http://www.rusamny.com/359/t03(359).htm Gerasis daktaras Azimovas]</ref> ([[1895]]–[[1973]]) ir ''Judah Asimov'' ([[1896]]–[[1969]]) – pagal profesiją buvo malūnininkais. Vardą davė velionio senelio (''Isaac Berman'', [[1850]]–[[1901]]) iš motinos pusės garbei. Pats Azimovas teigė, kad pirminė šeimos pavardė buvo „''Osimov''“, tačiau visi giminaičiai likę Rusijoje nešioja ''Asimov'' pavardę.<ref>[http://byrnefamily.net/e107_plugins/tngIL/getperson.php?personID=I0008&tree=ByrneAsimov Genealoginis Azimovų šeimos medis]</ref>
A. Azimovas gimė [[1920]] m. [[sausio 2]] d. [[Petrovičiai (Smolensko sritis)|Petrovičių]] miestelyje, Mogiliovo gubernijoje [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (nuo 1929 m. miestelis priklauso [[Smolensko sritis|Smolensko sričiai]], [[Rusija]]i) [[žydas|žydų]] šeimoje. Rašytojo tėvai – Anna Rachel Berman-Asimov<ref>[http://byrnefamily.net/e107_plugins/tngIL/getperson.php?personID=I0019&tree=ByrneAsimov Bermanų ir Azimovų šeimų genealogija]</ref><ref>[http://www.rusamny.com/359/t03(359).htm Gerasis daktaras Azimovas]</ref> (1895–1973) ir Judah Asimov (1896–1969) – pagal profesiją buvo malūnininkais. Vardą davė velionio senelio Isaac Berman (1850–1901) iš motinos pusės garbei. Pats A. Azimovas teigė, kad pirminė šeimos pavardė buvo „''Osimov''“, tačiau visi giminaičiai likę Rusijoje nešioja ''Asimov'' pavardę.<ref>[http://byrnefamily.net/e107_plugins/tngIL/getperson.php?personID=I0008&tree=ByrneAsimov Genealoginis Azimovų šeimos medis]</ref>


Pasak paties Azimovo, vaikystėje šeimoje bendravo tik [[jidiš]] kalba, o [[rusų kalba]] bendraujama nebuvo.<ref>[http://search.barnesandnoble.com/booksearch/isbninquiry.asp?z=y&ean=9781573929684&displayonly=CHP Biografiniai duomenys]</ref> [[1923]] m. kartu su tėvais išvyko į [[JAV]], įsikūrė [[Bruklinas|Brukline]], kur po kelerių metų atidarė konditerijos parduotuvę. Azimovo tėvo ir motinos giminės pasiliko [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]].
Pasak paties Azimovo, vaikystėje šeimoje bendravo tik [[jidiš]] kalba, o [[rusų kalba]] bendraujama nebuvo.<ref>[http://search.barnesandnoble.com/booksearch/isbninquiry.asp?z=y&ean=9781573929684&displayonly=CHP Biografiniai duomenys]</ref> [[1923]] m. kartu su tėvais išvyko į [[JAV]], įsikūrė [[Bruklinas|Brukline]], kur po kelerių metų atidarė konditerijos parduotuvę. A. Azimovo tėvo ir motinos giminės pasiliko [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]].


Būdamas 5 metų Azimovas pradėjo lankyti mokyklą. Jam reikėjo eiti į mokyklą tik nuo 6 metų, tačiau motina pakeitė jo gimimo dieną į [[1919]] m. [[rugsėjo 7]] d., kad galėtų leisti metais anksčiau. [[1935]] m. baigęs 10 klasių, penkiolikmetis Azimovas įstojo į „Seth Low Junior College“, tačiau po metų šis koledžas buvo uždarytas. Po to įstojo į Kolumbijos universiteto [[chemija|chemijos]] fakultetą [[Niujorkas|Niujorke]]. Čia [[1939]] m. gavo [[bakalauras|bakalauro]] laipsnį, o [[1941]] m. – [[magistras|magistro]] ir įstojo į [[doktorantūra|doktorantūrą]]. Tačiau [[1942]] m. išvyko į [[Filadelfija|Filadelfiją]] dirbti chemiku laivų statykloje aptarnavusioje armiją. Kartu su juo dirbo ir kitas rašytojas fantastas [[Robert Anson Heinlein|Robertas Heinlainas]].
Būdamas 5 metų A. Azimovas pradėjo lankyti mokyklą. Jam reikėjo eiti į mokyklą tik nuo 6 metų, tačiau motina pakeitė jo gimimo dieną į 1919 m. rugsėjo 7 d., kad galėtų leisti metais anksčiau. [[1935]] m. baigęs 10 klasių, penkiolikmetis A. Azimovas įstojo į ''Seth Low Junior College'', tačiau po metų šis koledžas buvo uždarytas. Po to įstojo į [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universiteto]] chemijos fakultetą [[Niujorkas|Niujorke]]. Čia [[1939]] m. gavo [[bakalauras|bakalauro]] laipsnį, o [[1941]] m. – [[magistras|magistro]] ir įstojo į [[doktorantūra|doktorantūrą]]. Tačiau [[1942]] m. išvyko į [[Filadelfija|Filadelfiją]] dirbti chemiku laivų statykloje aptarnavusioje armiją. Kartu su juo dirbo ir kitas rašytojas fantastas [[Robert Anson Heinlein|Robertas Heinlainas]].


[[1942]] metų vasario mėnesį per [[Valentino diena|Valentino dienos]] „akląjį pasimatymą“ susipažino su Gertrūda Blugerman ({{en|Gerthrude Blugerman}}) su kuria susituokė [[birželio 26]] d. Kartu susilaukė sūnaus Deivido ([[1951]]) ir duktės Robin Džoan ([[1955]]).
[[1942]] m. vasario mėnesį per [[Valentino diena|Valentino dienos]] „akląjį pasimatymą“ susipažino su Gertrūda Blugerman ({{en|Gerthrude Blugerman}}), su kuria susituokė birželio 26 d. Kartu susilaukė sūnaus Deivido (g. 1951) ir duktės Robin Džoan (g. 1955).


Nuo [[1945]] spalio iki [[1946]] liepos Azimovas tarnavo armijoje. Po tarnybos grįžo į Niujorką ir tęsė mokslus. [[1948]] m. baigė [[doktorantūra|doktorantūrą]] ir jam buvo suteiktas [[daktaras|mokslo daktaro]] laipsnis. Toliau tobulinosi podaktarinėse studijose kaip [[biochemija|biochemikas]]. [[1949]] m. įsidarbino dėstytoju [[Bostonas|Bostono]] universiteto medicinos fakultete, kur [[1951]] m. gruodžio mėnesį tapo [[profesorius|profesoriumi]] asistentu ({{en|assistant profesor}}), o [[1955]] m. – asociuotu profesoriumi ({{en|associate professor}}). [[1958]] m. universitetas nustojo jam mokėti algą, tačiau formaliai paliko pareigas. Tuo metu Azimovo uždarbis iš rašymo jau viršijo jo universitetinę algą. [[1979]] m. jam suteiktas tikro profesoriaus vardas ({{en|full professor}}).
Nuo [[1945]] spalio iki [[1946]] m. liepos A. Azimovas tarnavo [[JAV kariuomenė|JAV armijoje]]. Po tarnybos grįžo į Niujorką ir tęsė mokslus. [[1948]] m. baigė doktorantūrą ir jam buvo suteiktas [[daktaras|mokslo daktaro]] laipsnis. Toliau tobulinosi podaktarinėse studijose kaip [[biochemija|biochemikas]]. [[1949]] m. įsidarbino dėstytoju [[Bostono universitetas|Bostono universiteto]] medicinos fakultete, kur [[1951]] m. gruodžio mėnesį tapo profesoriumi asistentu, o [[1955]] m. – asociuotu profesoriumi . [[1958]] m. universitetas nustojo jam mokėti algą, tačiau formaliai paliko pareigas. Tuo metu A. Azimovo uždarbis iš rašymo jau viršijo jo universitetinę algą. [[1979]] m. jam suteiktas tikro profesoriaus vardas.


⚫
[[Vaizdas:Isaac Asimov Fondas.jpg|thumb|kairėje|160px|Lietuviškas „Fondo“ leidimas.]]
[[1970]] m. Azimovas nutraukė santykius su žmona ir ėmė gyventi su Džanet Opal Džepson ({{en|Janet Opal Jeppson}}), su kuria susipažino bankete dar [[1959]] m. Oficialiai su žmona išsiskyrė [[1973]] m. [[lapkričio 16]] d., o [[lapkričio 30]] d. Džanet ir Azimovas susituokė. Šioje santuokoje vaikų nesusilaukė.
[[1970]] m. A. Azimovas nutraukė santykius su žmona ir ėmė gyventi su Džanet Opal Džepson ({{en|Janet Opal Jeppson}}), su kuria susipažino bankete dar [[1959]] m. Oficialiai su žmona išsiskyrė 1973 m. lapkričio 16 d., o su Džanet susituokė lapkričio 30 d. Šioje santuokoje vaikų nesusilaukė.


Rašytojas mirė [[1992]] m. [[balandžio 6]] d. dėl širdies ir kepenų nepakankamumo, kurį sukėlė [[AIDS]]. AIDS Azimovas buvo užkrėstas kai [[1983]] m. jam buvo daryta širdies operacija. Šis faktas paaiškėjo tik po 10 metų jo antrai žmonai parašius biografiją.
Rašytojas mirė 1992 m. balandžio 6 d. dėl širdies ir [[inkstų nepakankamumas|inkstų nepakankamumo]], kurį sukėlė [[AIDS]].<ref name=obit>{{cite news |title=Isaac Asimov, Whose Thoughts and Books Traveled the Universe, Is Dead at 72 |url=https://www.nytimes.com/1992/04/07/books/isaac-asimov-whose-thoughts-and-books-traveled-the-universe-is-dead-at-72.html?scp=7&sq=Asimov+Isaac&st=cse |accessdate=2012-09-04 |newspaper=New York Times |date=1992-04-07 |page=B7}}</ref> AIDS A. Azimovas buvo užkrėstas, kai [[1983]] m. atliekant širdies operaciją buvo [[kraujo perpylimas|perpiltas kraujas]].<ref name="faq-nonlit">{{cite web |url=http://www.asimovonline.com/asimov_FAQ.html#non-literary2 |title=Asimov FAQ |date=2004-09-27 |accessdate=2007-01-17}}</ref> Šis faktas paaiškėjo tik po 10 metų jo antrai žmonai parašius biografiją.


== Kūryba ==
== Kūryba ==
⚫
Parašė ir išleido apie 500 knygų. [[1939]] m. parašė pirmąjį fantastinį apsakymą „Įkalinti prie Vestos“ (''Marooned off Vesta''). Apsakymas „Užslinks naktis“ (''Nightfall'' 1940 m., lietuvių kalba 1991 m.) laikomas geriausiu fantastinės literatūros apsakymu. Apsakyme „Robis“ (1940 m., lietuvių k. 1966 m.) suformulavo 3 dėsnius, tapusius [[robotas|robotų]] moralės kodeksu<ref>Rolandas Maskoliūnas. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], II t. 73 psl.</ref>.
⚫
[[Vaizdas:Isaac Asimov Fondas.jpg|thumb|200px|Lietuviškas „Fondo“ leidimas.]]
⚫
Parašė ir išleido apie 500 knygų. [[1939]] m. parašė pirmąjį fantastinį apsakymą „Įkalinti prie Vestos“ (''Marooned off Vesta''). Apsakymas „Užslinks naktis“ (''Nightfall'' [[1940]] m., [[lietuvių kalba]] [[1991]] m.) laikomas geriausiu fantastinės literatūros apsakymu. Apsakyme „Robis“ ([[1940]] m., lietuvių k. [[1966]] m.) suformulavo 3 dėsnius, tapusius [[robotas|robotų]] moralės kodeksu<ref>Rolandas Maskoliūnas. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], II t. 73 psl.</ref>.


Sukūrė romanų ciklą „Fondas“ (''Foundation'' 7 t. [[1951]]–[[1992]] m., liet. 3 t. – „Fondas“ [[1994]] m., t. 2 „Antrasis Fondas“, t. 3 „Fondas ir Imperija“, abu [[1999]] m.). Romane „Amžinybės pabaiga“ (''The End of Eternity'' [[1955]] m., liet. [[1996]] m.) parodė mėginimus tvarkyti žmonijos istoriją pasitelkus laiko keliones. Romane „Net patys dievai“ (''The Gods Themselves'' [[1972]] m., liet. [[1981]] m.) – neriboto energijos importo iš alternatyvaus pasaulio padarinius. Lietuvių kalba išleistas apsakymų rinkinys „Aš, robotas“ ([[1966]] m.), romanai „Plieno urvai“ (1994 m.), „Akmenėlis danguje“ ([[2000]] m.), „Kosmoso upės“ ([[2002]] m.).
Sukūrė romanų ciklą „Fondas“ (''Foundation'' 7 t. 1951–1992 m., liet. 3 t. – „Fondas“ 1994 m., t. 2 „Antrasis Fondas“, t. 3 „Fondas ir Imperija“, abu 1999 m.). Romane „Amžinybės pabaiga“ (''The End of Eternity'' 1955 m., liet. 1996 m.) parodė mėginimus tvarkyti žmonijos istoriją pasitelkus laiko keliones. Romane „Net patys dievai“ (''The Gods Themselves'' 1972 m., liet. 1981 m.) – neriboto energijos importo iš alternatyvaus pasaulio padarinius. Lietuvių kalba išleistas apsakymų rinkinys „Aš, robotas“ (1966 m.), romanai „Plieno urvai“ (1994 m.), „Akmenėlis danguje“ (2000 m.), „Kosmoso upės“ (2002 m.).


Parašė kūrinių vaikams, kriminalinių apysakų. Pažymėtinas ciklas „Juodųjų našlių istorijos“ (''Tales of the Black Widowers'' [[1974]] m.). Jis yra daugelio mokslo populiarinimo knygų autorius, tarp kurių „Cheminiai gyvybės agentai“ (''The Chemicals of Life'' 1954 m., liet. [[1961]] m.), „Žvilgsnis nuo aukštumos“ (''View From a Height'' [[1964]] m., liet. [[1971]] m.), „Biblijos vadovas“, „Šiaurės Amerikos istorija“ (4 t.).
Parašė kūrinių vaikams, kriminalinių apysakų. Pažymėtinas ciklas „Juodųjų našlių istorijos“ (''Tales of the Black Widowers'' 1974 m.). Jis yra daugelio mokslo populiarinimo knygų autorius, tarp kurių „Cheminiai gyvybės agentai“ (''The Chemicals of Life'' 1954 m., liet. 1961 m.), „Žvilgsnis nuo aukštumos“ (''View From a Height'' 1964 m., liet. 1971 m.), „Biblijos vadovas“, „Šiaurės Amerikos istorija“ (4 t.).


[[1977]] m. pradėjo leisti žurnalą „Isaac Asimov’s Science Fiction Magazine“ (dabar „Asimov’s Science Fiction“).
[[1977]] m. pradėjo leisti žurnalą „Isaac Asimov’s Science Fiction Magazine“ (dabar „Asimov’s Science Fiction“).
Eilutė 57: Eilutė 57:


{{DEFAULTSORT:Asimov, Isaac}}
{{DEFAULTSORT:Asimov, Isaac}}

[[Kategorija:JAV fantastikos rašytojai]]
[[Kategorija:JAV fantastikos rašytojai]]
[[Kategorija:Mokslo populiarintojai]]
[[Kategorija:Mokslo populiarintojai]]

18:43, 10 gegužės 2020 versija

Isaac Asimov
Isaac Asimov
Gimė 1920 m. sausio 2 d.
Petrovičiai, Smolensko sritis, Rusija
Mirė 1992 m. balandžio 6 d. (72 metai)
Niujorkas, JAV
Profesija Rašytojas, istorikas, biochemikas, humoristas
Išsilavinimas Kolumbijos universitetas (dr.)
Žanrai Mokslinė fantastika, populiarusis mokslas, fantastinis detektyvas, literatūros kritika
Literatūros
judėjimas 		Mokslinės fantastikos aukso amžius
Žymiausi darbai Ciklas „Fondas“, „Užslinks naktis“
Įtaka Clifford D. Simak, H. G. Wells, Stanley G. Weinbaum
Oficiali svetainė

Aizekas Azimovas (angl. Isaac Asimov, rus. Исаак Озимов;[1] 1920 m. sausio 2 d. – 1992 m. balandžio 6 d.) – JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, pagal profesiją biochemikas.

Parašė apie 500 knygų, daugiausia grožinių kūrinių. Azimovas daugiausia rašė mokslinę fantastiką, tačiau yra ir maginės fantastikos, detektyvų. Nemažai knygų – mokslo populiarinimo (įvairių sričių – nuo astronomijos ir genetikos iki istorijos ir literatūros kritikos). Daugkartinis Hugo ir Nebula premijų laureatas. Kai kurie terminai, naudoti Azimovo kūriniuose – robotechnika, psichoistorija – įsitvirtino anglų ir kai kuriose kitose kalbose. Anglų–amerikiečių literatūroje Azimovas, kartu su Artūru Klarku bei Robertu Heinleinu vadinami „Didžiąja trijule“ tarp rašytojų fantastų.[2]

Biografija

A. Azimovas gimė 1920 m. sausio 2 d. Petrovičių miestelyje, Mogiliovo gubernijoje Baltarusijoje (nuo 1929 m. miestelis priklauso Smolensko sričiai, Rusijai) žydų šeimoje. Rašytojo tėvai – Anna Rachel Berman-Asimov[3][4] (1895–1973) ir Judah Asimov (1896–1969) – pagal profesiją buvo malūnininkais. Vardą davė velionio senelio Isaac Berman (1850–1901) iš motinos pusės garbei. Pats A. Azimovas teigė, kad pirminė šeimos pavardė buvo „Osimov“, tačiau visi giminaičiai likę Rusijoje nešioja Asimov pavardę.[5]

Pasak paties Azimovo, vaikystėje šeimoje bendravo tik jidiš kalba, o rusų kalba bendraujama nebuvo.[6] 1923 m. kartu su tėvais išvyko į JAV, įsikūrė Brukline, kur po kelerių metų atidarė konditerijos parduotuvę. A. Azimovo tėvo ir motinos giminės pasiliko Tarybų Sąjungoje.

Būdamas 5 metų A. Azimovas pradėjo lankyti mokyklą. Jam reikėjo eiti į mokyklą tik nuo 6 metų, tačiau motina pakeitė jo gimimo dieną į 1919 m. rugsėjo 7 d., kad galėtų leisti metais anksčiau. 1935 m. baigęs 10 klasių, penkiolikmetis A. Azimovas įstojo į Seth Low Junior College, tačiau po metų šis koledžas buvo uždarytas. Po to įstojo į Kolumbijos universiteto chemijos fakultetą Niujorke. Čia 1939 m. gavo bakalauro laipsnį, o 1941 m. – magistro ir įstojo į doktorantūrą. Tačiau 1942 m. išvyko į Filadelfiją dirbti chemiku laivų statykloje aptarnavusioje armiją. Kartu su juo dirbo ir kitas rašytojas fantastas Robertas Heinlainas.

1942 m. vasario mėnesį per Valentino dienos „akląjį pasimatymą“ susipažino su Gertrūda Blugerman (angl. Gerthrude Blugerman), su kuria susituokė birželio 26 d. Kartu susilaukė sūnaus Deivido (g. 1951) ir duktės Robin Džoan (g. 1955).

Nuo 1945 spalio iki 1946 m. liepos A. Azimovas tarnavo JAV armijoje. Po tarnybos grįžo į Niujorką ir tęsė mokslus. 1948 m. baigė doktorantūrą ir jam buvo suteiktas mokslo daktaro laipsnis. Toliau tobulinosi podaktarinėse studijose kaip biochemikas. 1949 m. įsidarbino dėstytoju Bostono universiteto medicinos fakultete, kur 1951 m. gruodžio mėnesį tapo profesoriumi asistentu, o 1955 m. – asociuotu profesoriumi . 1958 m. universitetas nustojo jam mokėti algą, tačiau formaliai paliko pareigas. Tuo metu A. Azimovo uždarbis iš rašymo jau viršijo jo universitetinę algą. 1979 m. jam suteiktas tikro profesoriaus vardas.

Lietuviškas „Fondo“ leidimas.

1970 m. A. Azimovas nutraukė santykius su žmona ir ėmė gyventi su Džanet Opal Džepson (angl. Janet Opal Jeppson), su kuria susipažino bankete dar 1959 m. Oficialiai su žmona išsiskyrė 1973 m. lapkričio 16 d., o su Džanet susituokė lapkričio 30 d. Šioje santuokoje vaikų nesusilaukė.

Rašytojas mirė 1992 m. balandžio 6 d. dėl širdies ir inkstų nepakankamumo, kurį sukėlė AIDS.[7] AIDS A. Azimovas buvo užkrėstas, kai 1983 m. atliekant širdies operaciją buvo perpiltas kraujas.[8] Šis faktas paaiškėjo tik po 10 metų jo antrai žmonai parašius biografiją.

Kūryba

Parašė ir išleido apie 500 knygų. 1939 m. parašė pirmąjį fantastinį apsakymą „Įkalinti prie Vestos“ (Marooned off Vesta). Apsakymas „Užslinks naktis“ (Nightfall 1940 m., lietuvių kalba 1991 m.) laikomas geriausiu fantastinės literatūros apsakymu. Apsakyme „Robis“ (1940 m., lietuvių k. 1966 m.) suformulavo 3 dėsnius, tapusius robotų moralės kodeksu[9].

Sukūrė romanų ciklą „Fondas“ (Foundation 7 t. 1951–1992 m., liet. 3 t. – „Fondas“ 1994 m., t. 2 „Antrasis Fondas“, t. 3 „Fondas ir Imperija“, abu 1999 m.). Romane „Amžinybės pabaiga“ (The End of Eternity 1955 m., liet. 1996 m.) parodė mėginimus tvarkyti žmonijos istoriją pasitelkus laiko keliones. Romane „Net patys dievai“ (The Gods Themselves 1972 m., liet. 1981 m.) – neriboto energijos importo iš alternatyvaus pasaulio padarinius. Lietuvių kalba išleistas apsakymų rinkinys „Aš, robotas“ (1966 m.), romanai „Plieno urvai“ (1994 m.), „Akmenėlis danguje“ (2000 m.), „Kosmoso upės“ (2002 m.).

Parašė kūrinių vaikams, kriminalinių apysakų. Pažymėtinas ciklas „Juodųjų našlių istorijos“ (Tales of the Black Widowers 1974 m.). Jis yra daugelio mokslo populiarinimo knygų autorius, tarp kurių „Cheminiai gyvybės agentai“ (The Chemicals of Life 1954 m., liet. 1961 m.), „Žvilgsnis nuo aukštumos“ (View From a Height 1964 m., liet. 1971 m.), „Biblijos vadovas“, „Šiaurės Amerikos istorija“ (4 t.).

1977 m. pradėjo leisti žurnalą „Isaac Asimov’s Science Fiction Magazine“ (dabar „Asimov’s Science Fiction“).

Šaltiniai

  1. ↑ Nauka i Žizn'
  2. ↑ Pavyzdžiai: http://www.mirf.ru/Articles/art2067.htm, http://www.uapostal.com/index.php?cPath=29_95_98, http://www.eksmo.ru/catalog/book?b=70303, http://www.sfwriter.com/rmdeatho.htm, http://www.heinleinsociety.org/pressreleases/clarkeheinleinaward.html
  3. ↑ Bermanų ir Azimovų šeimų genealogija
  4. ↑ Gerasis daktaras Azimovas
  5. ↑ Genealoginis Azimovų šeimos medis
  6. ↑ Biografiniai duomenys
  7. ↑ „Isaac Asimov, Whose Thoughts and Books Traveled the Universe, Is Dead at 72“. New York Times. 1992-04-07. p. B7. Nuoroda tikrinta 2012-09-04.
  8. ↑ „Asimov FAQ“. 2004-09-27. Nuoroda tikrinta 2007-01-17.
  9. ↑ Rolandas Maskoliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, II t. 73 psl.

Nuorodos

Vikiteka: Isaac Asimov – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Isaac_Asimov&oldid=5798280"