Nag Hamadžio biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Nag Hamadžio biblioteka''' (dar žinoma '''gnostinių evangelijų''' ir '''Chenoboskiono rankraščių''' vardu) vadinama [[1945]] m. Nag Hamadžio miestelyje Aukštutiniame [[Egiptas|Egipte]] aptikta ankstyvųjų [[krikščionys|krikščionių]] ir [[gnosticizmas|gnostikų]] tekstų rinkinys.
'''Nag Hamadžio biblioteka''' (dar žinoma '''gnostinių evangelijų''' ir '''Chenoboskiono rankraščių''' vardu) vadinama [[1945]] m. Nag Hamadžio miestelyje Aukštutiniame [[Egiptas|Egipte]] aptikta ankstyvųjų [[krikščionys|krikščionių]] ir [[gnosticizmas|gnostikų]] tekstų rinkinys.


Trylika į odą įrištų [[papirusas|papiruso]] kodeksų buvo surasti užkasti užlydytuose molio ąsočiuose. Jas atsitiktinai atrado vietinis žemdirbys Muhamedas al-Samanas (Muhammed al-Samman).<ref>[[Marvin Meyer]] ir [[James M. Robinson]], ''The Nag Hammadi Scriptures: The International Edition''. HarperOne, 2007. pp 2-3. {{ISBN|0-06-052378-6}}</ref> Raštus sudaro 52 daugiausia [[gnostinė krikščionybė|gnostinių krikščionių]] [[traktatas|traktatai]], taip pat trys [[Hermetinis rinkinys|Hermetiniam rinkiniui]] priklausantys kūriniai iš ''[[Hermetica|Corpus Hermeticum]]'' ir dalinis kiek pakeistas [[Platonas|Platono]] „[[Valstybė (Platonas)|Valstybės]]“ vertimas. Įvadą ''Nag Hamadžio bibliotekai anglų kalba'' parašiusio religijotyrininko Džeimso Robinsono spėjimu, šie kodeksai galėję priklausyti netoliese buvusiam pachomitų vienuolynui ir buvo užkasti [[Antanazas Aleksandrietis|Antanazui Aleksandriečiui]] savo šventiniame laiške 367 m. pasmerkus [[Kanonas (Biblija)|nekanoninių]] tekstų naudojimą. Tekstų atradimas suteikė daug žinių apie ankstyvąją krikščionybę ir gnosticizmą bei padarė įtaką moderniai religijotyrai.
Trylika į odą įrištų [[papirusas|papiruso]] kodeksų buvo surasti užkasti užlydytuose molio ąsočiuose. Jas atsitiktinai atrado vietinis žemdirbys Muhamedas al-Samanas (''Muhammed al-Samman'').<ref>[[Marvin Meyer]] ir [[James M. Robinson]], ''The Nag Hammadi Scriptures: The International Edition''. HarperOne, 2007. pp 2-3. {{ISBN|0-06-052378-6}}</ref> Raštus sudaro 52 daugiausia [[gnostinė krikščionybė|gnostinių krikščionių]] [[traktatas|traktatai]], taip pat trys [[Hermetinis rinkinys|Hermetiniam rinkiniui]] priklausantys tekstai ir dalinis kiek pakeistas [[Platonas|Platono]] „[[Valstybė (Platonas)|Valstybės]]“ vertimas. Įvadą ''Nag Hamadžio bibliotekai anglų kalba'' parašiusio religijotyrininko Džeimso Robinsono spėjimu, šie kodeksai galėję priklausyti netoliese buvusiam pachomitų vienuolynui ir buvo užkasti [[Antanazas Aleksandrietis|Antanazui Aleksandriečiui]] savo šventiniame laiške 367 m. pasmerkus [[Kanonas (Biblija)|nekanoninių]] tekstų naudojimą. Tekstų atradimas suteikė daug žinių apie ankstyvąją krikščionybę ir gnosticizmą bei padarė įtaką moderniai religijotyrai.


Kodeksai užrašyti [[koptų kalba]]. Vienas geriausiai žinomų bibliotekos tekstų - [[Tomo evangelija]], kurioje dialogu pateiktos Jėzaus sentencijos. Ji yra visa išlikusi. Po atradimo mokslininkai pastebėjo, kad šių posakių fragmentai sutampa su [[1898]] m. [[Oksirinchas|Oksirinche]] atrastaisiais rankraščiais bei atitinka su kitais atrastaisiais ankstyvųjų krikščionių šaltiniais. Manoma, kad Tomo evangelija galėjo būti parašyta II amžiuje, tačiau šaltiniai, kuriais remiasi testas, siekia gerokai ankstesnius laikus.<ref>{{cite book |last=Van Voorst |first=Robert |authorlink=Robert E. Van Voorst |title=Jesus Outside the New Testament: an introduction to the ancient evidence |location=Grand Rapids |publisher=Eerdmans |year=2000 |page=189}}</ref> Kodeksai datuojami III-IV a.
Kodeksai užrašyti [[koptų kalba]]. Vienas geriausiai žinomų bibliotekos tekstų – [[Tomo evangelija]], kurioje dialogu pateiktos Jėzaus sentencijos. Ji yra visa išlikusi. Po atradimo mokslininkai pastebėjo, kad šių posakių fragmentai sutampa su [[1898]] m. [[Oksirinchas|Oksirinche]] atrastaisiais rankraščiais bei atitinka su kitais atrastaisiais ankstyvųjų krikščionių šaltiniais. Manoma, kad Tomo evangelija galėjo būti parašyta II amžiuje, tačiau šaltiniai, kuriais remiasi testas, siekia gerokai ankstesnius laikus.<ref>{{cite book |last=Van Voorst |first=Robert |authorlink=Robert E. Van Voorst |title=Jesus Outside the New Testament: an introduction to the ancient evidence |location=Grand Rapids |publisher=Eerdmans |year=2000 |page=189}}</ref> Kodeksai datuojami III–IV a.


Nag Hamadžio kodeksai šiuo metu saugomi [[Koptų muziejus|Koptų muziejuje]] Kaire, [[Egiptas|Egipte]].
Nag Hamadžio kodeksai šiuo metu saugomi [[Koptų muziejus|Koptų muziejuje]] Kaire, [[Egiptas|Egipte]].


== Atradimas ==
== Atradimas ==
Muhamedas al-Samanas su broliu kasinėdami žemę šalia Džabal al Tarifo uolų atsitiktinai rado beveik metro aukščio raudono molio ąsotį. Indo dangtis buvo sandariai užlydytas, tad broliai indą sudaužė. Tikėdamiesi pasipelnyti iš atradimo broliai apie atradimą iš pradžių niekam nepranešė. Pasiėmę knygas namo, broliai tikėjosi jas palaipsniui parduoti. Manoma, kad dalį rankraščių motina sudegino, tikėdama, kad jie gali „nešti nelaimes“.
Muhamedas al-Samanas su broliu kasinėdami žemę šalia Džabal al Tarifo uolų atsitiktinai rado beveik metro aukščio raudono molio ąsotį. Indo dangtis buvo sandariai užlydytas, tad broliai indą sudaužė. Tikėdamiesi pasipelnyti iš atradimo broliai apie atradimą iš pradžių niekam nepranešė. Pasiėmę knygas namo, broliai tikėjosi jas palaipsniui parduoti. Manoma, kad dalį rankraščių motina sudegino, tikėdama, kad jie gali „nešti nelaimes“.


Po 1946 m. broliai įsivėlė į konfliktą su kitais musulmonų klanais ir rankraščius paliko saugoti koptų šventikui. Brolių svainis III kodeksą perdavė Koptų muziejui. Koptologas ir religijos istorikas Žanas Doresas (Jean Doresse), suvokęs artefakto reikšmingumą, kodeksą pirmąkart paminėjo savo raštuose [[1948]] m. Bėgant metams didžioji traktatų dalis šventiko buvo perduota kipriečiui senienų prekeiviui iš Kairo, o iš ten pateko į Senienų departamentą, baiminantis, kad bus parduoti už šalies ribų.
Po 1946 m. broliai įsivėlė į konfliktą su kitais musulmonų klanais ir rankraščius paliko saugoti koptų šventikui. Brolių svainis III kodeksą perdavė Koptų muziejui. Koptologas ir religijos istorikas Žanas Doresas (''Jean Doresse''), suvokęs artefakto reikšmingumą, kodeksą pirmąkart paminėjo savo raštuose [[1948]] m. Bėgant metams didžioji traktatų dalis šventiko buvo perduota kipriečiui senienų prekeiviui iš Kairo, o iš ten pateko į Senienų departamentą, baiminantis, kad bus parduoti už šalies ribų.


Po [[Egipto revoliucija (1952 m.)|Egipto revoliucijos]] 1952 m., šie tekstai buvo perduoti Kaire įsikūrusiam Koptų muziejui ir paskelbti valstybės nuosavybe.<ref name="The Nag Hammadi Library">Robinson, James M. ed., ''The Nag Hammadi Library, revised edition.'' HarperCollins, San Francisco, 1990.</ref> Tuometis muziejaus direktorius Pahoras Labibas buvo suinteresuotas rankraščius saugoti Egipte, jų kilmės šalyje.
Po [[Egipto revoliucija (1952 m.)|Egipto revoliucijos]] 1952 m., šie tekstai buvo perduoti Kaire įsikūrusiam Koptų muziejui ir paskelbti valstybės nuosavybe.<ref name="The Nag Hammadi Library">Robinson, James M. ed., ''The Nag Hammadi Library, revised edition.'' HarperCollins, San Francisco, 1990.</ref> Tuometis muziejaus direktorius Pahoras Labibas buvo suinteresuotas rankraščius saugoti Egipte, jų kilmės šalyje.


Tuo tarpu vienas kodeksas Kaire buvo parduotas belgų senienų kolekcionieriui. Po nesėkmingo bandymo kodeksą parduoti Niujorke ar Paryžiuje, šį įsigijo 1951 m. [[Ciurichas|Ciuriche]] veikęs [[Karlo Gustavo Jungo institutas]], tarpininkaujant belgų teologui Žiliui Kispeliui. Planuota kodeksą įteikti garsiam psichologui kaip gimtadienio dovaną. Dėl šios priežasties šis kodeksas dažnai vadinamas [[Jungo kodeksas|Jungo kodeksu]] ir yra klasifikuojamas kaip pirmasis kodeksas rinkinyje.<ref name="The Nag Hammadi Library"/>
Tuo tarpu vienas kodeksas Kaire buvo parduotas belgų senienų kolekcionieriui. Po nesėkmingo bandymo kodeksą parduoti Niujorke ar Paryžiuje, šį įsigijo 1951 m. [[Ciurichas|Ciuriche]] veikęs [[Karlo Gustavo Jungo institutas]], tarpininkaujant belgų teologui Žiliui Kispeliui. Planuota kodeksą įteikti garsiam psichologui kaip gimtadienio dovaną. Dėl šios priežasties šis kodeksas dažnai vadinamas [[Jungo kodeksas|Jungo kodeksu]] ir yra klasifikuojamas kaip pirmasis kodeksas rinkinyje.<ref name="The Nag Hammadi Library"/>


Po K. Jungo mirties 1961 m. buvo kilę nesutarimų, kam turėtų priklausyti Jungo kodeksas. Pergamentai nebuvo perduoti Koptų muziejui iki [[1975]] m., kuomet buvo išspausdintas pirmas teksto leidimas. Perdavus Jungo kodeksą muziejui, visas rinkinys pagaliau atsidūrė vienoje vietoje: viso 11 pilnų knygų ir fragmentai iš kitų dviejų, viso apimančių daugiau nei 1000 prirašytų puslapių. Muziejuje jie saugomi iki šiol.<ref>(Markschies, ''Gnosis: An Introduction'', 49)</ref>
Po K. Jungo mirties 1961 m. buvo kilę nesutarimų, kam turėtų priklausyti Jungo kodeksas. Pergamentai nebuvo perduoti Koptų muziejui iki [[1975]] m., kuomet buvo išspausdintas pirmas teksto leidimas. Perdavus Jungo kodeksą muziejui, visas rinkinys pagaliau atsidūrė vienoje vietoje: viso 11 pilnų knygų ir fragmentai iš kitų dviejų, viso apimančių daugiau nei 1000 prirašytų puslapių. Muziejuje jie saugomi iki šiol.<ref>(Markschies, ''Gnosis: An Introduction'', 49)</ref>


== Vertimai ==
== Vertimai ==
Nors Jungo kodeksu pavadintas kodeksas buvo dalinai išverstas dar [[1956]] m. bei buvo planuojama faksimilė, dėl [[Sueco krizė]]s vertimas išspausdintas nebuvo.
Nors Jungo kodeksu pavadintas kodeksas buvo dalinai išverstas dar [[1956]] m. bei buvo planuojama faksimilė, dėl [[Sueco krizė]]s vertimas išspausdintas nebuvo.


Situacija pasikeitė 1966 m. Mesinos kongreso metu [[Italija|Italijoje]]. Šioje konferencijoje, kurios tikslas buvo rasti konsensusą dėl gnosticizmo traktavimo, religijotyrininkas [[Džeimsas M. Robinsonas]] subūrė vertėjų ir redaktorių grupę, kurios tikslas buvo išleisti dvikalbį Nag Hamadžio kodeksų rinkinį anglų kalba bendradarbiaujant su Antikos ir krikščionybės institutu Klermonto Universitete [[Klermontas|Klermonte]] [[Kalifornija|Kalifornijoje]].
Situacija pasikeitė 1966 m. Mesinos kongreso metu [[Italija|Italijoje]]. Šioje konferencijoje, kurios tikslas buvo rasti konsensusą dėl gnosticizmo traktavimo, religijotyrininkas [[Džeimsas M. Robinsonas]] subūrė vertėjų ir redaktorių grupę, kurios tikslas buvo išleisti dvikalbį Nag Hamadžio kodeksų rinkinį anglų kalba bendradarbiaujant su Antikos ir krikščionybės institutu Klermonto Universitete [[Klermontas|Klermonte]] [[Kalifornija|Kalifornijoje]].


Vėliau prie vertimų ženkliai prisidėjo [[Vokietijos demokratinė respublika|Rytų Vokietijos]] mokslininkai.
Vėliau prie vertimų ženkliai prisidėjo [[Vokietijos demokratinė respublika|Rytų Vokietijos]] mokslininkai.


== Kodeksai ==
== Kodeksai ==
[[File:Apocalypse of Peter.jpg|thumbnail|Petro apokalipsė]]
[[Vaizdas:Apocalypse of Peter.jpg|thumbnail|Petro apokalipsė]]
*1-asis kodeksas (dar žinomas kaip [[Jungo kodeksas]]):
* 1-asis kodeksas (dar žinomas kaip [[Jungo kodeksas]]):
** ''[[Apaštalo Pauliaus malda]]''
** ''[[Apaštalo Pauliaus malda]]''
** ''[[Jokūbo apokrifas]]'' (dar žinomas Slaptosios Jokūbo knygos pavadinimu)
** ''[[Jokūbo apokrifas]]'' (dar žinomas Slaptosios Jokūbo knygos pavadinimu)
Eilutė 33: Eilutė 33:
** ''[[Traktatas apie prisikėlimą]]''
** ''[[Traktatas apie prisikėlimą]]''
** ''[[Trijų dalių traktatas]]''
** ''[[Trijų dalių traktatas]]''
*2-asis kodeksas:
* 2-asis kodeksas:
** ''[[Jono apokrifas]]''
** ''[[Jono apokrifas]]''
** ''[[Tomo evangelija]]'', posakių evangelija
** ''[[Tomo evangelija]]'', posakių evangelija
Eilutė 41: Eilutė 41:
** ''[[Sielos egzegezė]]''
** ''[[Sielos egzegezė]]''
** ''[[Besivaržančio Tomo knyga]]''
** ''[[Besivaržančio Tomo knyga]]''
*3-asis kodeksas:
* 3-asis kodeksas:
** ''[[Jono apokrifas]]''
** ''[[Jono apokrifas]]''
** ''[[Didžiosios nematomos dvasios šventoji knyga]]'', dar vadinama ''[[Egiptiečių koptinė evangelija|Egiptiečių koptine evangelija]]''
** ''[[Didžiosios nematomos dvasios šventoji knyga]]'', dar vadinama ''[[Egiptiečių koptinė evangelija|Egiptiečių koptine evangelija]]''
** ''[[Eugnosto laiškas|Palaimintasis Eugnostas]]''
** ''[[Eugnosto laiškas|Palaimintasis Eugnostas]]''
** ''[[Jėzaus Kristaus sofija]]''
** ''[[Jėzaus Kristaus sofija]]''
** ''[[Išgelbėtojo dialogas]]''
** ''[[Išgelbėtojo dialogas]]''
*4-asis kodeksas:
* 4-asis kodeksas:
** ''[[Jono apokrifas]]''
** ''[[Jono apokrifas]]''
** ''[[Didžiosios nematomos dvasios šventoji knyga]]'', dar vadinama ''[[Egiptiečių koptinė evangelija|Egiptiečių koptine evangelija]]''
** ''[[Didžiosios nematomos dvasios šventoji knyga]]'', dar vadinama ''[[Egiptiečių koptinė evangelija|Egiptiečių koptine evangelija]]''
*5-asis kodeksas:
* 5-asis kodeksas:
** ''Eugnostas Palaimintasis''
** ''Eugnostas Palaimintasis''
** ''Pauliaus apokalipsė''
** ''Pauliaus apokalipsė''
Eilutė 56: Eilutė 56:
** ''Antroji Jokūbo apokalipsė''
** ''Antroji Jokūbo apokalipsė''
** ''Adomo apokalipsė''
** ''Adomo apokalipsė''
*6-asis kodeksas:
* 6-asis kodeksas:
** ''[[Petro ir dvylikos darbai]]''
** ''[[Petro ir dvylikos darbai]]''
** ''[[Griaustinis, tobulas protas]]''
** ''[[Griaustinis, tobulas protas]]''
** ''[[Patikimas mokymas]]''
** ''[[Patikimas mokymas]]''
** ''The [[Mūsų didžiosios galios koncepcija]]''
** ''The [[Mūsų didžiosios galios koncepcija]]''
** ''[[Valstybė (Platonas)|Valstybė]]'', parašyta [[Platonas|Platono]], – nors originali versija negnostinė, Nag Hamadžio bibliotekoje rastas tekstas smarkiai paveiktas tuomečių gnostinių koncepcijų.
** ''[[Valstybė (Platonas)|Valstybė]]'', parašyta [[Platonas|Platono]], – nors originali versija negnostinė, Nag Hamadžio bibliotekoje rastas tekstas smarkiai paveiktas tuomečių gnostinių koncepcijų.
** ''[[Diskursas apie aštuntą ir devintą]]'' – [[Hermetica|hermetų]] traktatas
** ''[[Diskursas apie aštuntą ir devintą]]'' – [[Hermetica|hermetų]] traktatas
** ''Padėkos malda'' (su ranka parašytu rašteliu) – [[Hermetica|hermetų]] malda
** ''Padėkos malda'' (su ranka parašytu rašteliu) – [[Hermetica|hermetų]] malda
** ''Asclepius 21–29'' – dar vienas [[Hermetica|hermetų]] traktatas
** ''Asclepius 21–29'' – dar vienas [[Hermetica|hermetų]] traktatas
*7-asis kodeksas:
* 7-asis kodeksas:
** ''[[Šemo parafrazė]]''
** ''[[Šemo parafrazė]]''
** ''[[Antrasis Didžiojo Seto traktatas]]''
** ''[[Antrasis Didžiojo Seto traktatas]]''
Eilutė 71: Eilutė 71:
** ''[[Silvano mokymas]]''
** ''[[Silvano mokymas]]''
** ''[[Trys Seto stelos]]''
** ''[[Trys Seto stelos]]''
*8-asis kodeksas:
* 8-asis kodeksas:
** ''[[Zostrianos]]''
** ''[[Zostrianos]]''
** ''[[Petro laiškas Pilypui]]''
** ''[[Petro laiškas Pilypui]]''
*9-asis kodeksas:
* 9-asis kodeksas:
** ''[[Melchizedekas]]''
** ''[[Melchizedekas]]''
** ''[[Norėjos mintis]]''
** ''[[Norėjos mintis]]''
** ''[[Tiesos liudijimas]]''
** ''[[Tiesos liudijimas]]''
*10-asis kodeksas:
* 10-asis kodeksas:
** ''[[Marsanes]]''
** ''[[Marsanes]]''
*11-asis kodeksas:
* 11-asis kodeksas:
** ''Žinojimo interpretavimas''
** ''Žinojimo interpretavimas''
** ''[[Valentinas (gnostikas)|Valentiniečių]] ekspozicija'', ''Apie patepimą'', ''Apie krikštą'' (A ir B) ir ''Apie eucharistiją'' (A ir B)
** ''[[Valentinas (gnostikas)|Valentiniečių]] ekspozicija'', ''Apie patepimą'', ''Apie krikštą'' (A ir B) ir ''Apie eucharistiją'' (A ir B)
** ''[[Alogenas]]''
** ''[[Alogenas]]''
** ''[[Hipsifronas]]''
** ''[[Hipsifronas]]''
*12-asis kodeksas:
* 12-asis kodeksas:
** ''[[Seksto sentencijos]]''
** ''[[Seksto sentencijos]]''
** ''[[Tiesos evangelija]]''
** ''[[Tiesos evangelija]]''
** ''Fragmentai''
** ''Fragmentai''
*13-asis kodeksas:
* 13-asis kodeksas:
** ''[[Trimorfinė protenoja]]''
** ''[[Trimorfinė protenoja]]''
** ''Apie [[pasaulio tvarka (Nag Hamadis)|pasaulio tvarką]]''
** ''Apie [[pasaulio tvarka (Nag Hamadis)|pasaulio tvarką]]''

== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{reflist}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.gnosis.org/naghamm/nhl.html Nag Hamadžio biblioteka] – Gnostikų bendruomenės bibliotekos pateikti pilni tekstai (anglų k.)
* [http://www.gnosis.org/naghamm/nhl.html Nag Hamadžio biblioteka] – Gnostikų bendruomenės bibliotekos pateikti pilni tekstai (anglų k.)
{{Vikišaltiniai|Nag Hammadi biblioteka}}
{{Vikišaltiniai|Nag Hammadi biblioteka}}



21:24, 9 gegužės 2020 versija

Nag Hamadžio biblioteka (dar žinoma gnostinių evangelijų ir Chenoboskiono rankraščių vardu) vadinama 1945 m. Nag Hamadžio miestelyje Aukštutiniame Egipte aptikta ankstyvųjų krikščionių ir gnostikų tekstų rinkinys.

Trylika į odą įrištų papiruso kodeksų buvo surasti užkasti užlydytuose molio ąsočiuose. Jas atsitiktinai atrado vietinis žemdirbys Muhamedas al-Samanas (Muhammed al-Samman).[1] Raštus sudaro 52 daugiausia gnostinių krikščionių traktatai, taip pat trys Hermetiniam rinkiniui priklausantys tekstai ir dalinis kiek pakeistas PlatonoValstybės“ vertimas. Įvadą Nag Hamadžio bibliotekai anglų kalba parašiusio religijotyrininko Džeimso Robinsono spėjimu, šie kodeksai galėję priklausyti netoliese buvusiam pachomitų vienuolynui ir buvo užkasti Antanazui Aleksandriečiui savo šventiniame laiške 367 m. pasmerkus nekanoninių tekstų naudojimą. Tekstų atradimas suteikė daug žinių apie ankstyvąją krikščionybę ir gnosticizmą bei padarė įtaką moderniai religijotyrai.

Kodeksai užrašyti koptų kalba. Vienas geriausiai žinomų bibliotekos tekstų – Tomo evangelija, kurioje dialogu pateiktos Jėzaus sentencijos. Ji yra visa išlikusi. Po atradimo mokslininkai pastebėjo, kad šių posakių fragmentai sutampa su 1898 m. Oksirinche atrastaisiais rankraščiais bei atitinka su kitais atrastaisiais ankstyvųjų krikščionių šaltiniais. Manoma, kad Tomo evangelija galėjo būti parašyta II amžiuje, tačiau šaltiniai, kuriais remiasi testas, siekia gerokai ankstesnius laikus.[2] Kodeksai datuojami III–IV a.

Nag Hamadžio kodeksai šiuo metu saugomi Koptų muziejuje Kaire, Egipte.

Atradimas

Muhamedas al-Samanas su broliu kasinėdami žemę šalia Džabal al Tarifo uolų atsitiktinai rado beveik metro aukščio raudono molio ąsotį. Indo dangtis buvo sandariai užlydytas, tad broliai indą sudaužė. Tikėdamiesi pasipelnyti iš atradimo broliai apie atradimą iš pradžių niekam nepranešė. Pasiėmę knygas namo, broliai tikėjosi jas palaipsniui parduoti. Manoma, kad dalį rankraščių motina sudegino, tikėdama, kad jie gali „nešti nelaimes“.

Po 1946 m. broliai įsivėlė į konfliktą su kitais musulmonų klanais ir rankraščius paliko saugoti koptų šventikui. Brolių svainis III kodeksą perdavė Koptų muziejui. Koptologas ir religijos istorikas Žanas Doresas (Jean Doresse), suvokęs artefakto reikšmingumą, kodeksą pirmąkart paminėjo savo raštuose 1948 m. Bėgant metams didžioji traktatų dalis šventiko buvo perduota kipriečiui senienų prekeiviui iš Kairo, o iš ten pateko į Senienų departamentą, baiminantis, kad bus parduoti už šalies ribų.

Po Egipto revoliucijos 1952 m., šie tekstai buvo perduoti Kaire įsikūrusiam Koptų muziejui ir paskelbti valstybės nuosavybe.[3] Tuometis muziejaus direktorius Pahoras Labibas buvo suinteresuotas rankraščius saugoti Egipte, jų kilmės šalyje.

Tuo tarpu vienas kodeksas Kaire buvo parduotas belgų senienų kolekcionieriui. Po nesėkmingo bandymo kodeksą parduoti Niujorke ar Paryžiuje, šį įsigijo 1951 m. Ciuriche veikęs Karlo Gustavo Jungo institutas, tarpininkaujant belgų teologui Žiliui Kispeliui. Planuota kodeksą įteikti garsiam psichologui kaip gimtadienio dovaną. Dėl šios priežasties šis kodeksas dažnai vadinamas Jungo kodeksu ir yra klasifikuojamas kaip pirmasis kodeksas rinkinyje.[3]

Po K. Jungo mirties 1961 m. buvo kilę nesutarimų, kam turėtų priklausyti Jungo kodeksas. Pergamentai nebuvo perduoti Koptų muziejui iki 1975 m., kuomet buvo išspausdintas pirmas teksto leidimas. Perdavus Jungo kodeksą muziejui, visas rinkinys pagaliau atsidūrė vienoje vietoje: viso 11 pilnų knygų ir fragmentai iš kitų dviejų, viso apimančių daugiau nei 1000 prirašytų puslapių. Muziejuje jie saugomi iki šiol.[4]

Vertimai

Nors Jungo kodeksu pavadintas kodeksas buvo dalinai išverstas dar 1956 m. bei buvo planuojama faksimilė, dėl Sueco krizės vertimas išspausdintas nebuvo.

Situacija pasikeitė 1966 m. Mesinos kongreso metu Italijoje. Šioje konferencijoje, kurios tikslas buvo rasti konsensusą dėl gnosticizmo traktavimo, religijotyrininkas Džeimsas M. Robinsonas subūrė vertėjų ir redaktorių grupę, kurios tikslas buvo išleisti dvikalbį Nag Hamadžio kodeksų rinkinį anglų kalba bendradarbiaujant su Antikos ir krikščionybės institutu Klermonto Universitete Klermonte Kalifornijoje.

Vėliau prie vertimų ženkliai prisidėjo Rytų Vokietijos mokslininkai.

Kodeksai

Petro apokalipsė

Šaltiniai

  1. Marvin Meyer ir James M. Robinson, The Nag Hammadi Scriptures: The International Edition. HarperOne, 2007. pp 2-3. ISBN 0-06-052378-6
  2. Van Voorst, Robert (2000). Jesus Outside the New Testament: an introduction to the ancient evidence. Grand Rapids: Eerdmans. p. 189.
  3. 3,0 3,1 Robinson, James M. ed., The Nag Hammadi Library, revised edition. HarperCollins, San Francisco, 1990.
  4. (Markschies, Gnosis: An Introduction, 49)

Nuorodos