Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SQORP (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
SQORP (aptarimas | indėlis)
Eilutė 61: Eilutė 61:
[[Indoeuropiečių prokalbė]]
[[Indoeuropiečių prokalbė]]


== [[Vaizdas:Echo global icon.svg|30px]] Geografija ==
[[Sidnėjus]] · [[Melburnas]]
== [[Vaizdas:Infinite.svg|30px]]Įvairūs ==
== [[Vaizdas:Infinite.svg|30px]]Įvairūs ==
[[Apačiai]] ·
[[Apačiai]] ·

14:33, 4 gegužės 2020 versija

Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Kokybiškiausi Vikipedijos straipsniai


Pavyzdiniai straipsniai – tai geriausi projekto straipsniai, reprezentuojantys lietuvišką Vikipediją. Kiekvieną straipsnį prieš įtraukiant į pavyzdinių kategoriją vertina projekto dalyviai ir balsavimu nusprendžia ar straipsnis vertas atsidurti šiame puslapyje. Jie pažymėti Pavyzdinių straipsnių ženklu ženklu puslapio viršuje dešinėje ir specialiu šablonu apačioje.

Šiuo metu Vikipedijoje yra 19 pavyzdinių straipsnių, kurie atitinka visus tobulo straipsnio reikalavimus.

Taip pat egzistuoja ir Vertingi arba Verti paskaityti straipsniai, kurie dar neatitinka visų Pavyzdiniams straipsniams keliamų reikalavimų, tačiau kokybės prasme yra netoli jų.


Naujausi pavyzdiniai straipsniai

Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finogrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui. Artimiausios šiai kalbai yra karelų, suomių, estų, ižorų ir vodų kalbos. Vepsų kalba daugiausia šnekama Rusijos FederacijojeKarelijos Respublikoje, Leningrado ir Vologdos srityse.

Šiai kalbai gresia išnykimas, nes dauguma vartotojų – pagyvenę žmonės, vaikai vepsų kalbos beveik nemoka. Rusijoje visi vepsai rusų kalba šneka kaip gimtąja. Vepsų kalba įtraukta į Raudonąją Rusijos tautų kalbų knygą ir yra laikoma kalba, kurios rašto tradicija buvo nutrūkusi.

Gramatiškai vepsų kalba yra agliutinacinė, pasižymi labai išplėtota linksnių sistema – išskiriama nuo 10 iki 24 linksnių. Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis bei skaičiais ir turi keturis laikus: esamąjį-būsimąjį, būtąjį (imperfektą), perfektą ir pliuskvamperfektą, taip pat – keturias nuosakas. Palyginti su kitomis giminingomis kalbomis, vepsų kalboje žymiai daugiau vadinamojo „istorinio paveldo“, pavyzdžiui, žodžio viduryje sutrumpėjusių kamienų.


Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (daugumas jų gyvena Lietuvoje). Drauge su latvių, mirusiomis prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis, priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei.

Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie XVI a., tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač vardažodžių linksniavimo srityje).

Fonetiškai ir morfologiškai konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė baltų prokalbei negu naujoviškesnė latvių kalba. Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę indoeuropiečių prokalbės ypatybių.


Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės. Iš trijų didžiųjų baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės finų kalbų įtakos šiaurės baltų (kuršių, žiemgalių, sėlių ir latgalių) kalboms, kurių areale nuo XIV a. pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi latgalių (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų Livoniją. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia XVI a. Dabartinėje lotynų raidynu grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės.

Kirtis fiksuotas pirmajame skiemenyje. Skiriamas balsių ilgumas, kiekvienas ilgasis balsis arba dvibalsis gali turėti vieną iš trijų priegaidžių. Morfologiškai latvių kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO (veiksnys – tarinys – papildinys). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja germanizmai, į kuriuos įeina ir švedų kalbos leksika, slavizmai ir finougriška leksika.

Biografijos

Kazys Grinius · Ronald Reagan

Biologija

Jūriniai paukščiai

Geografija

Amazonija · Kėdainiai · Senasis Daugėliškis

Kalbotyra

Baltų prokalbė · Latvių kalba · Lietuvių kalba · Lyvių kalba · Vepsų kalba · Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė

Geografija

Sidnėjus · Melburnas

Įvairūs

Apačiai · Luvras · Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus · Vokietijos federalinis prezidentas



Jei manote, kad parašėte pavyzdinį straipsnį, radote parašytą kitų ar žymiai papildėte Vertingą straipsnį prašome jį įtraukti į kandidatų sąrašą.



Pasiūlymus dėl projekto rašykite šiame puslapyje.