Bužumbūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
|kirč = |
|kirč = |
||
}} |
}} |
||
'''Bužumbūra''' ({{fr|Bujumbura}}, iki [[1962]] m. ''Usumbura'') – miestas vakarų [[Burundis|Burundyje]], prie šiaurės rytinio [[Tanganika (ežeras)|Tanganikos]] ežero kranto. Burundžio sostinė. 1,09 mln. gyventojų (2019). Bužumbūra yra prekybos centras, sujungtas keltais su [[Kigoma]] ir [[Udžidžis|Udžidžiu]] (''Kigoma-Ujiji''), [[Tanzanija|Tanzanijos]] uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į [[Dar es Salamas|Dar es Salamą]]. Bužumbūros regione auginama [[medvilnė]], taip pat išvystyti amatai, žvejyba, [[Alus|alaus]], [[Kailis|kailių]], cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir [[Kava|kavos]] apdirbimo fabrikai. [[1960]] m. čia įkurtas Burundžio universitetas. |
'''Bužumbūra''' ({{fr|Bujumbura}}, iki [[1962]] m. ''Usumbura'') – miestas vakarų [[Burundis|Burundyje]], prie šiaurės rytinio [[Tanganika (ežeras)|Tanganikos]] ežero kranto. Buvusi Burundžio sostinė. 1,09 mln. gyventojų (2019). Bužumbūra yra prekybos centras, sujungtas keltais su [[Kigoma]] ir [[Udžidžis|Udžidžiu]] (''Kigoma-Ujiji''), [[Tanzanija|Tanzanijos]] uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į [[Dar es Salamas|Dar es Salamą]]. Bužumbūros regione auginama [[medvilnė]], taip pat išvystyti amatai, žvejyba, [[Alus|alaus]], [[Kailis|kailių]], cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir [[Kava|kavos]] apdirbimo fabrikai. [[1960]] m. čia įkurtas Burundžio universitetas. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[1871]] m. gyvenvietę aplankė [[Deividas Livingstonas]] ir [[Henris Mortonas Stenlis]]. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. [[1923]] m. miestas tapo [[Ruanda-Urundis|Ruandos-Urundžio]] mandatinės teritorijos (nuo [[1946]] m. globojama teritorija), priskirtos [[Belgija]]i, administraciniu centru, o [[1962]] m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. [[1993]] m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (''Melchior Ndadaye'') prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo [[tutsiai|tutsių]] armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei [[hutai|hutų]] vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose. |
[[1871]] m. gyvenvietę aplankė [[Deividas Livingstonas]] ir [[Henris Mortonas Stenlis]]. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. [[1923]] m. miestas tapo [[Ruanda-Urundis|Ruandos-Urundžio]] mandatinės teritorijos (nuo [[1946]] m. globojama teritorija), priskirtos [[Belgija]]i, administraciniu centru, o [[1962]] m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. [[1993]] m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (''Melchior Ndadaye'') prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo [[tutsiai|tutsių]] armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei [[hutai|hutų]] vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose. |
||
[[2007 m.|2007]] m. buvo išsakyti planai sostinę perkelti į buvusią karališkąją sostinę [[Gitega|Gitegą]], [[2019]] m. parlamento balsavimu tai buvo įtvirtinta oficialiai. |
|||
[[Kategorija:Sostinės]] |
[[Kategorija:Sostinės]] |
13:00, 4 gegužės 2020 versija
Bužumbūra Bujumbura | |
---|---|
Miesto panorama iš katedros | |
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Burundis |
Provincija | Bužumbūros merija |
Gyventojų | 1 092 859 |
Plotas | 86,5 km² |
Tankumas | 12 634 žm./km² |
Altitudė | 774 m |
Vikiteka | Bužumbūra |
Bužumbūra (pranc. Bujumbura, iki 1962 m. Usumbura) – miestas vakarų Burundyje, prie šiaurės rytinio Tanganikos ežero kranto. Buvusi Burundžio sostinė. 1,09 mln. gyventojų (2019). Bužumbūra yra prekybos centras, sujungtas keltais su Kigoma ir Udžidžiu (Kigoma-Ujiji), Tanzanijos uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į Dar es Salamą. Bužumbūros regione auginama medvilnė, taip pat išvystyti amatai, žvejyba, alaus, kailių, cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir kavos apdirbimo fabrikai. 1960 m. čia įkurtas Burundžio universitetas.
Istorija
1871 m. gyvenvietę aplankė Deividas Livingstonas ir Henris Mortonas Stenlis. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. 1923 m. miestas tapo Ruandos-Urundžio mandatinės teritorijos (nuo 1946 m. globojama teritorija), priskirtos Belgijai, administraciniu centru, o 1962 m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. 1993 m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (Melchior Ndadaye) prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo tutsių armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei hutų vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose.
2007 m. buvo išsakyti planai sostinę perkelti į buvusią karališkąją sostinę Gitegą, 2019 m. parlamento balsavimu tai buvo įtvirtinta oficialiai.