Vokietijos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gosireo.tm (aptarimas | indėlis)
Gosireo.tm (aptarimas | indėlis)
Eilutė 46: Eilutė 46:
* [http://tatsachen-ueber-deutschland.de/index.php?id=1&L=1 Facts about Germany: culture] (anglų ir vokiečių k.)
* [http://tatsachen-ueber-deutschland.de/index.php?id=1&L=1 Facts about Germany: culture] (anglų ir vokiečių k.)
* [http://www.germany.info/Vertretung/usa/en/08__Culture__Sports__Events/00/____Culture.html German Missions in the United States: Culture, Sports & Events] (anglų ir vokiečių k.)
* [http://www.germany.info/Vertretung/usa/en/08__Culture__Sports__Events/00/____Culture.html German Missions in the United States: Culture, Sports & Events] (anglų ir vokiečių k.)
* [http://www.goethe.de/enindex.htm Goethe Institute] (anglų ir vokiečių.)
* [http://www.goethe.de/enindex.htm Goethe Institute] (anglų ir vokiečių k.)


{{Europos kultūra}}
{{Europos kultūra}}

14:39, 3 gegužės 2020 versija

Kontrastas. Noišvanšteino pilis (kairėje) yra vokiečių romantizmo pavyzdys ir Berlynas (dešinėje) kūrybinės industrijos centras šalyje

Vokietijos kultūra gali būti tapatinama su Vokietijos Federacine Respublika arba su vokiečiakalbiais žmonėmis, kurie gyveno istorinėse vokiškose žemėse. Šios buvo išsidriekusios Vidurio Europoje, o jose buvo paplitusios vakarų germanų kalbos, kurios taip pat tūrėjo daug tramių. Vokiečių kalba ir vokiečiai tapatinosi ne su tam tikra valstybe, o su kalba. Ši vokiečių kultūra nuo pat viduramžių tūrėjo labai daug garsių asmenybių, kurios kūrė naujas religines sroves, paveikė ne tik vokiečių, bet ir kitas kultūras ir atrado įvairius svarbius civilizacinius atradimus. Kai kurios vokiečių kultūrinės asmanybės yra laikomos Vakarų pasaulio protagonistais[1].

Vokiškąją kultūrą apjungia jos kalbinis, geografinis paplitimas, kuris šimtmečiams bėgant keitėsi. Šiuo metu vokiškoji kalbinė kultūra apima Vokietija, Austrija, vokiečiakalbę Šveicarija, Lichtenšteiną, Pietų Tirolį ir t.t.

XIX a. daug kas vokiškąją kultūrą priskyrė naujai susikūrusiai Vokietijos imperijai[2].

Išplitus žiniasklaidai XX a. populiarioji kultūra Vokietijos visuomnėje įgijo didelę vertę. XXI a. intrerneto išplitimas privedė pire kultūrinio krštovaizdžio diferenciacijos, kas pakeitė paveikė kai kurias nišines ir scenines kultūras[3].

Vokietijoje yra apie 300 teatrų ir 130 profesionalių orkestrų. 630 meno muziejų, pristatančių tarptautines kolekcijas.

Leidyba

Vokietija yra ir viena didžiausių knygų leidybos šalių, kasmet išleidžianti ar perleidžianti apie 94 000 knygų (žr. Frankfurto mugė). 350 dienraščių ir tūkstančiai žurnalų. Yra ištisi žiniasklaidos koncernai (Bertelsmann).

Gėtės institutas

Gėtės institutas (vok. Goethe-Institut) - Vokietijos kultūros įstaiga, visuomeninė organizacija (vok. gemeinnütziger Verein). Centrinė būstinė - Miunchenas. Filialai yra 13 Vokietijos miestų. Visame pasaulyje - 134 atstovybės (82 valstybėse). Kultūros ir vokiečių kalbos institutas pavadintas vokiečių poeto, rašytojo, filosofo Johann Wolfgang von Goethe (1749 m. -1832 m.) vardu.

Šaltiniai

  1. Germany country profile, BBC, 19. März 2012. Abgerufen am 3. Januar 2013.
  2. Vgl. Otto Dann, Nation und Nationalismus in Deutschland: 1770–1990, 3., überarb. und erw. Aufl., Beck, München 1996, ISBN 3-406-34086-5, S. 48 f.
  3. Mediengeschichte, Docupedia-Zeitgeschichte, Stand: 2010. Abgerufen am 3. Januar 2013.

Literatūra

  • Margarete Graf: Schnellkurs Deutschland. DuMont, Köln 2007, ISBN 978-3-8321-7760-7.
  • Frank-Lothar Kroll: Kultur, Bildung und Wissenschaft im 20. Jahrhundert (= Enzyklopädie deutscher Geschichte. Band 65). R. Oldenbourg, München 2003, ISBN 3-486-55002-0.
  • Hermann Glaser: Kleine deutsche Kulturgeschichte von 1945 bis heute. Eine west-östliche Erzählung vom Kriegsende bis heute. S. Fischer, Frankfurt am Main 2004, ISBN 978-3-596-15730-3.
  • Jost Hermand: Deutsche Kulturgeschichte des 20. Jahrhunderts. Primus, Darmstadt 2006, ISBN 3-89678-563-X.
  • Axel Schildt, Detlef Siegfried: Deutsche Kulturgeschichte: Die Bundesrepublik von 1945 bis zur Gegenwart. Carl Hanser, München 2009, ISBN 3-446-23414-4.
  • Werner Faulstich (Hrsg.): Die Kultur des 20. Jahrhunderts im Überblick. Wilhelm Fink, Paderborn 2011, ISBN 978-3-7705-5144-6.
  • Siegfried Müller: Kultur in Deutschland. Vom Kaiserreich bis zur Wiedervereinigung. Kohlhammer, Stuttgart 2016, ISBN 978-3-17-031844-1.

Nuorodos