Pavilnių regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 64: | Eilutė 64: | ||
* [http://turizmas.info/zemelapis/lietuva/vilniaus/puckoriu-atodanga/46/87fRty Pučkorių atodanga žemėlapyje] |
* [http://turizmas.info/zemelapis/lietuva/vilniaus/puckoriu-atodanga/46/87fRty Pučkorių atodanga žemėlapyje] |
||
* [http://www.travel.lt/turizmas/selectPage.do?docLocator=601D23C7898C11DA8602746164617373&inlanguage=lt Travel.lt] |
* [http://www.travel.lt/turizmas/selectPage.do?docLocator=601D23C7898C11DA8602746164617373&inlanguage=lt Travel.lt] |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{reflist}} |
|||
{{ltparks}} |
{{ltparks}} |
||
16:19, 2 gegužės 2020 versija
| Pavilnių regioninis parkas | |
|---|---|
| IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
 Vaizdas nuo Pūčkorių atodangos
| |
| Vieta: | Vilnius,  Lietuva
|
  Pavilnių regioninis parkas | |
| Koordinatės: | 54°42′0″ š. pl. 25°20′0″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 25.33333°r. ilg. |
| Plotas: | 21,27 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
Pavilnių regioninis parkas yra pietryčių Lietuvoje, Vilniaus miesto rytiniame pakraštyje. Tai mažiausias regioninis parkas Lietuvoje, jis užima 2127 ha plotą (miškai 65 %). Parkas įkurtas siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.
Parke yra šie draustiniai: Ancučių kraštovaizdžio draustinis, Antakalnio kraštovaizdžio draustinis, Belmonto botaninis-zoologinis draustinis, Iškartų kraštovaizdžio draustinis, Lyglaukių geomorfologinis draustinis, Markučių kraštovaizdžio draustinis, Pūčkorių kraštovaizdžio draustinis, Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Tuputiškių botaninis draustinis, Tuputiškių geomorfologinis draustinis. Taip pat yra Kalnų gamtinis rezervatas.
Gamtos vertybės
Didžiausia parko vertybė – unikalūs Lietuvoje ledynų tirpsmo vandenų išgraužti (eroziniai) raguvynai (kalvynai) su būdingomis augalų bendrijomis. Įdomiausios Ribiškių ir Iškartų didžiosios erozinės vėduoklės, ilgiausių Lietuvoje atragių (ilgų ir siaurų gūbrių) sistema, Tuputiškių raguvų sistema, Ancučių ir Pūčkorių stačiašlaičiai giliai suraižyti raguvyno masyvai, Vilnios slėnio šlaitai, išraiškingi Markučių eroziniai latakai ir kt. Įspūdinga Vilniaus panorama atsiveria nuo Ribiškių kalvų, Vilnios slėniu galima pasigrožėti nuo garsiosios Pūčkorių atodangos. Kalvų šlaituose išlikę eglynų ir plačialapių miškų fragmentai pasižymi turtingomis rūšimis augalų bendrijomis.
Viena žymiausių Pavilnių regioninio parko vieta – Pūčkorių atodanga į gamtos paminklus įtraukta 1974 m. Tai- aukščiausia ir viena įspūdingiausių atodangų Lietuvoje, išsidėsčiusi dešiniajame Vilnios krante. Jos aukštis apie 65 m (absoliutus aukštis 173 m), plotis 260 m. Tai natūralus ledyno sustumtų ir ledynų tirpsmo vandens suplautų nuogulų pjūvis.
Per parką teka viena vaizdingiausių Lietuvos upių – Vilnia, kurios slėnis žemupyje įsirėžęs daugiau nei 60 m, o tėkmė nusileidžia net 40 m, taigi Vilnia srūva kaip kalnų upokšnis.
Pavilnių RP yra daugiau nei 15 puikių regyklų, nuo kurių galima gėrėtis įspūdingais erozinių kalvynų vaizdais ir Vilniumi. Visa panorama ir puikūs Ribiškių kalvyno vaizdai atsiveria nuo Ribiškių kalno. Eroziniais kalvynais galima pasigrožėti nuo regyklų šalia Gurių ir Viršupio gatvių. Nuo Pūčkorių atodangos galima išvysti įspūdingą Vilnios slėnio reginį.
Parkas pasižymi gausia augalų bendrijų įvairove – čia galima rasti beveik visus pagrindinius augalijos tipus. Šiame, nors ir arti miesto esančiame parke auga daugiau kaip pusė (apie 750) Lietuvos floros rūšių.
Kultūros paveldas
XIII–XIV a. Pūčkorių piliakalnis ir jo papėdėje esanti akmens amžiaus stovykla, Rokantiškių piliavietė, kurioje pirmoji pilis pastatyta apie XI–XII a., pilkapiai.
Netoli Pūčkorių atodangos yra XVI a. patrankų liejyklos liekanos.
Parke yra Ancučių ir Antakalnio gynybinių įrenginių liekanos, kuriuose apsigyvenę šikšnosparniai. Įtvirtinimai įrengti Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Markučių dvare 1948 m. įrengtas rusų poeto Aleksandro Puškino muziejus – pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje. Prie dvaro yra parkas. Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė.
Vilnios slėnio technikos srities vertybės: Kučkuriškių popieriaus pramonės kompleksas, Tuputiškių serpantinas, Pūčkorių patrankų liejyklos liekanos ir vandens malūno kompleksas. Savitas Sapieginės vandens rinkimo griovių kompleksas, Ancučių ir Antakalnio gynybinių įrenginių liekanos.
Laisvalaikis ir pramogos
Vaizdingas parko kraštovaizdis puikiai tinka trumpalaikėms išvykoms į gamtą. Galima paklajoti pažintiniais pėsčiųjų takais, pasigėrėti unikaliomis panoramomis, apsilankyti jaunųjų gamtininkų stotyje Pavilnyje. Vilnios slėnis – gera ornitologinių ekskursijų vieta. Žiemą čia puikios sąlygos slidinėti, veikia 5 keltuvai slidininkams, praktikuojamas ir kalnų slidinėjimas.
Pagrindinis pėsčiųjų pažintinis takas (ilgis apie 28 km) susideda iš trijų dalių: 1) Ribiškės–Pūčkoriai (12 km); 2) Barsukynė–Sapieginė (10 km); 3) Sapieginė–Belmontas (6 km). Pažymėta šiaurinė pagrindinio pažintinio tako atkarpa (apie 6 km). Pūčkorių istorinis pažintinis pėsčiųjų takas po vaizdingą Vilnelės slėnį prasideda ties Pūčkorių atodanga.
Gražiais Vilnios slėnio ir Belmonto vaizdais siūloma pasigrožėti jodinėjant čia pat esančio žirgyno arkliais.
Parke švenčiamos Užgavėnės, Velykos, Rasos šventė.
Parko teritorijoje įrengtas didžiausias Vilniuje 18 krepšių diskgolfo parkas.[1] Pavilnių regioninio parko lankytojai gali nemokamai naudotis įrengta diskgolfo įranga.
Nuorodos
Šaltiniai
| ||||||||||||||
„“