Perkūno namas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 baitas pašalintas ,  prieš 1 metus
S
S
Perkūno namą tyrinėjo daug mokslininkų. Iš jų pažymėtinas jėzuitas dailininkas Gizevičius ([[1825]] m.). Jo duomenimis, seniau namas buvęs kvadratinio plano, vienoje vidaus pusėje buvęs kaminas, ant stogo buvusi dievaičio [[Perkūnas|Perkūno]], laikančio rankose žibintus, statula. Vėliau ji nuimta ir išgabenta į [[Vilnius|Vilnių]]. Namų rūsyje buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. Namo pietinėje pusėje buvusį kiemą supo 3 metrų aukščio mūrinė tvora.
 
Tikroji namo paskirtis nežinoma. Pasakojama [[legenda]] apie pastato sienoje rastą dievo [[Perkūnas|Perkūno]] skulptūrėlę, apie čia amžinąją ugnį kūrenusias vaidilutes, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi [[Hanzos sąjunga|Hanzos]] pirkliams. Greičiausiai ir patys namai pastatyti prekybos reikalams, o Perkūno vardas suteiktas vėliau, pabrėžiant [[Kaunas|Kauno]] pirklių nepriklausomumą nuo užsienio ir, galbūt norint pagerbti senosios lietuvių tikybos tradicijas. Žmonės tikėjo, kad jis buvo pastatytas ant senos šventyklos, skirtos dievui Perkūnui.
 
[[1985]] m. [[Maskva|Maskvos]] Centriniame senųjų aktų archyve, buvusio [[jėzuitai|Jėzuitų ordino]] valdų bylose buvo rasti aktai, liudijantys apie pirmąjį namo egzistavimo laikotarpį. Dokumentuose nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas – lietuvis miestietis S. Dulkė, kuris [[1564]] m. atvirame suolininkų teismo posėdyje pardavė savo kampinį mūrinį namą, esantį Kaune, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gatvėje.
16 426

pakeitimai

Naršymo meniu