Rusija

Vėliava Herbas
Rusija žemėlapyje
Valstybinė kalba	rusų
Sostinė	Maskva
Didžiausias miestas	Maskva
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Premjeras  • Dumos pirmininkas	Vladimiras Putinas Michailas Mišustinas -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	17 098 242 (neįskaitant Krymo) km2 (1) 4,22 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	143 375 006 (9) 8,39 žm./km2 (176)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2014 (tikr.) 1,930,633 mlrd. $ (10) 12 926 $ (57)
Valiuta	Rusijos rublis (RUB)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +3 iki +12 (išsk. UTC+5) netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	Tarybų Sąjungos žlugimas 1990 m. birželio 12 d. 1991 m. gruodžio 26 d.
Interneto kodas	.ru
Šalies tel. kodas	+7

Rusija (rus. Россия), oficialiai Rusijos Federacija (rus. Российская Федерация) – federacinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.

Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvedintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, o taip yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.

Šiandieninė Rusija išaugo iš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, dalinės rytų slavų Kijevo Rusios kunigaikštystės. Augdama šalis apėmė ir daugelio kitų tautų gyvenamas teritorijas ir dabar yra daugiataute valstybe, nors etniniai rusai sudaro apie 80 % šalies gyventojų. Rusijos administracinis suskirtymas susidaro iš 9 federalinių apygardų ir 85 federacinių subjektų.

Istorija

Kijevo Rusia

Aleksandras Neviškis priima Romos popiežiaus legatus.

Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų ir didelę dalį baltų žemių (Galinda driekėsi nuo Smolensko iki Maskvos), tačiau X a., po Jaroslavo Išmintingojo mirties ėmė skaidytis. 1078 m. baigėsi tiesioginė Kijevo valdovų linija, ir į valdžią atėjo Riurikaičių atšaka iš Perejeslavlio kunigaikštystės – Monomachai, kurie laikinai atkūrė dalinę Kijevo Rusios vienybę. XII a. susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas.

Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Nevskis.

Rusios kunigaikštystės

B. Čorikovo „Ivanas Žiaurusis užima Narvą“ (1836 m.)

Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau XI a. vid. atsiradęs pirminis padalinimas į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios dalinės kunigaikštystės išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės.

XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV Rūstusis (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė Kazanės ir Astrachanės chanatus bei retai gyvenamą Sibirą. Naująją Rusijos imperiją nuo 1613 m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas Petras I, valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą.

Rusijos imperija

Petras I Rusijos caras ir pirmasis Rusijos imperatorius.

Kruvinasis sekmadienis (1905 m. sausio 9 d.). Caro kareiviai šaudo į beginklius demonstrantus, reikalaujančius reformų.

Rusijos imperijos pagrindus padėjo Rusijos caras Petras I, kuris savo reformomis 1695-1725 m. perorganizavo Maskvos Rusios luominę-atstovaujamąją monarchiją į absoliutinę monarchiją Vakarų valstybių pavyzdžiu (Prūsija, Olandija, Švedija).

Imperatorienė Jekaterina II, valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos Abiejų Tautų Respublikos teritorijos. Rusija buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po Mongolų imperijos ir Britų imperijos) ir tęsėsi nuo Arkties vandenyno šiaurėje ir Juodosios jūros pietuose iki Baltijos jūros vakaruose ir Ramiojo vandenyno rytuose. Imperijos vadovas – imperatorius – iki 1905 m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią.

XX a. pradžioje Rusijos imperijoje vyko keli perversmai – 1905 m. revoliucija buvo nuslopinta, 1917 m. vasario revoliucija nuvertė Pirmojo pasaulinio karo susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų Spalio revoliucija į valdžią atvedė bolševikus, 1922 m. sukūrusius naują valstybę – ˜Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą.

Sovietų Sąjunga

Rusijos Federacija ir kaimyninės respublikos prieš susikuriant TSRS 1926 m.

Tarybų Sąjungos pradžia – 1922 m. gruodžio 30 d., kai Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika su Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR pasirašė sąjungos aktą.

1934 m. rugsėjo 18 d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į Tautų Sąjungą. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją, 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą TSRS pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija, kuria taip pat pasidalino įtakos sferomis Rytų Europoje. 1941 m. Trečiajam Reichui sulaužius Nepuolimo sutartį, Tarybų Sąjunga įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, kurį kartu su Vakarų sąjungininkais laimėjo 1945 m.

Po karo prasidėjusiame Šaltajame kare Tarybų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių.

Perestroikos pašto ženklas

1985 m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (glasnost, perestroika), užbaigusios Šaltąjį karą bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo.

Valstybė galutinai iširo 1991 m. gruodį – gruodžio 1 d. Ukraina referendume pasisakė už nepriklausomybę, gruodžio 8 d. pasirašytas Belovežo susitarimas, gruodžio 21 d. pasirašyti Alma Atos protokolai ir įkurta NVS, gruodžio 25 d. atsistatydino TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, gruodžio 31 d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapo Rusijos Federacija. TSRS suskilo į 15 nepriklausomų valstybių.

Rusijos Federacija

Presidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas.

Nuo 1991 m. gruodžio 12 d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija.

1999 m. Rusija įvedė kariuomenę ir nemažai karinės technikos, į prorusiškus separatistinius Gruzijos ir Moldovos regionus. Į Gruzijos regioną Abchaziją įvedė 300 rusų karių, o į Moldovos Padnestrę 1 500 kareivių. 2006 m. kilo energetiniai konfliktai tarp jos ir kaimynių: Ukrainos ir Baltarusijos.

2008 m. rugpjūčio 8 d. Rusija gindama Pietų Osetiją atakavo Gruziją, prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas. Rusija išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos. Okupavo iki tol jos kontroliuotą Gruzijos separatistinį regioną Abchaziją ir su separastinio judėjimo lyderiu pradėjo Gruzijos pajėgų puolimą iš Abchazijos pusės. Karą su Gruziją laimėjo per 5 dienas

2014 m. kovo 18 d. Krymo prisijungimo pasirašymas Maskvoje.

2014 kovo 6 d. Rusijos kontroliuojamas Krymo parlamentas balsavo už tai, kad pusiasalis būtų prijungtas prie Rusijos kaip federacinis subjektas ir, kad būtų surengtas referendumas šiuo klausimu. 2014 kovo 18 d. Rusija ir Krymas pasirašė sutartį, kuria oficialiai buvo patvirtintas prisijungimas. Šiuos veiksmus pasmerkė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Šie veiksmai nesulaukė tarptautinio pripažinimo, Krymas laikomas Rusijos aneksuota teritorija.

2014 m. Rusija sukurstė neramumus rytų Ukrainoje. Donecko ir Luhansko regionuose prorusiški ginkluoti asmenys užėmė administracinius pastatus. Ten jie paskelbė Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, kurios nori prisijungti prie Rusijos federacijos.

Politinė sistema

Maskvos kremlius

Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – Rusijos Federacijos prezidentas, kuris kartu yra Karinių pajėgų vyriausiasis vadas (renkamas 6 metams visuotiniu, slaptu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu). Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su Dūmos pritarimu.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – Federalinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 5-iems metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.

Rusija yra viena iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų (1991 m. gruodžio 8 d.), Eurazijos Sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, APEC, BRICS, Europos Tarybos, Rytų Azijos viršūnių susirinkimo, G20, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, Pasaulio Prekybos Organizacijos bei daugelio kitų tarptautinių organizacijų narė.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma

Politinės partijos

Dūmos frakcijos (pagal 2016 m. rugsėjo 18 d. rinkimų rezultatus):

Pavadinimas	Narių skaičius	Narių procentas
Vieninga Rusija	343 / 450	76,22 %
Rusijos Federacijos Komunistų partija	42 / 450	9,33 %
Liberaldemokratų partija	39 / 450	8,66 %
Teisingoji Rusija	23 / 450	5,11 %

Administracinis suskirstymas

Rusijos federaliniai subjektai.

1993 m., priėmus Rusijos konstituciją buvo 89 federacijos subjektai, kurių skaičius vėliau sumažėjo sujungiant juos tarpusavyje. Po 2014 m. Krymo aneksijos buvo prijungti dar du subjektai – Sevastopolio federacijos reikšmės miestas ir Krymo respublika.

Šiuo metu Rusijos federacija sudaryta iš 85 federacijos subjektų (įskaitant aneksuotą Krymą ir Sevastopolį):

• 22 respublikų
• 9 kraštų
• 46 sričių
• 3 federacinės reikšmės miestų (Maskva, Sankt Peterburgas, Sevastopolis)
• 1 autonominės srities (Žydų autonominė sritis)
• 4 autonominių apygardų

Geografija

Taiga Krasnojarsko krašte.

Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę Eurazijos superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse labai skiriasi. Rytų Europos lygumoje nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti tundra, taiga, mišrieji ir plačialapių miškai, stepės bei pusdykumės. Pagal plotą Rusija yra pati didžiausia šalis pasaulyje. Jis siekia 17,075 mln. kvadratinių kilometrų. Šalis užima 11 % pasaulio ploto, tai būtų visa Europa ir Australija kartu sudėjus. Rusijos platybėse yra visos klimato juostos, išskyrus atogrąžines. Rusijos plotis iš šiaurės į rytus yra apie 9000 k. nuo 19 ° rytuose iki 169° vakaruose. Šalis driekiasi per du žemynus – Aziją ir Europą. 23 % šalies teritorijos yra Europos žemyne, o 77 % - Azijos. Iš pietų į šiaurę Rusija nusitęsusi apie 4000 km: nuo 41° iki 81° šiaurėje.

Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir Baikalas, didžiausias gėlavandenis ir giliausias ežeras pasaulyje. 23 objektai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Geografinė padėtis ir sienos

Dešinėje Rusija, o kairėje Estija. Šioje vietoje šalis skiria Narvos upė. Tai taip pat yra rytinė ES siena.

Rusija yra viena iš pasaulio šalių, kurios turi daugiausiai sienų su kitomis valstybėmis. Šalis ribojasi su 14 kitų valstybių. Bendras šalies sienų ilgis yra 20 017 km. Rusija turi priėjimą prie penkių jūrų, o pakrančių ilgis yra 37 653 km.

Pagrindinė Rusijos dalis (be Kaliningrado srities) ribojasi su Norvegija (196 km) ir Suomija (1340 km), piečiau yra palyginus nedidelė Baltijos jūros pakrantė. Dar piečiau eina siena su Baltijos šalimis Estija (334 km) ir Latvija (217 km). Pietuose ribojasi su Baltarusija (959 km) ir Ukraina (1576 km, be Krymo). Juodoji jūra skiria Rusijos europinę ir azijinę dalį. Kaukaze ribojasi su Gruzija (723 km) ir Azerbaidžanu (284 km). Ryčiau yra Kaspijos jūros pakrantė ir siena su Kazachstanu (6846 km). Rytų Azijoje Rusija ribojasi pirma su Kinija (apie 40 km) tada su Mongolija (3485 km) ir tada vėl su Kinija (3605 km). Dar toliau į rytus yra paskutinė žemyninė siena su Šiaurės Korėja. Po to driekiasi jūrinė siena su Japonija. Ji prasideda nuo Ochotsko jūros, eina per Ramųjį vandenyną ir baigiasi Beringo jūroje. Beringo sąsiauryje yra Diomido salos. Viena iš jų - Ratmanovo sala - yra labiausiai į rytus nutolusi Rusijos sala. Ji yra tik keturis kilometrus: nutolusi nuo Kruzenšterno salos, kuri priklauso JAV. Visa Rusijos šiaurinė dalis yra nusidriekusi palei Arkties vandenyną, kuriame yra daugybė Rusijai priklausančių salų. Pati šiauriausia iš jų yra Prano Juozapo Žemė.

Rusijai taip pat priklauso vienas eksklavas. Tai buvo šiaurinė Rytų Prūsijos provincijos dalis, šiandieninė Kaliningrado sritis. Ši šalies dalis Rusijai (prieš tai TSRS) priklauso nuo 1945 m. Kaliningrado sritis ribojasi su Lietuva (227 km) ir Lenkija (206 km).

Pagrindiniai regionai

Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus:

Rusijos topografija.

• Rytų Europos lyguma – į vakarus nuo Uralo kalnų
• Vakarų Sibiro žemuma – į rytus nuo Uralo kalnų
• Šiaurės Sibiro žemuma – piečiau Arkties vandenyno
• Vidurio Sibiro kalnynai – tarp Jenisiejaus ir Lenos
• Pietų Sibiro kalnai – Kalnai Rusijos ir Sibiro pietuose
• Vidurio Jakutijos žemuma – palei Lenos upę
• Rytų Sibiro kalnai – kalnai į rytus nuo Lenos
• Rytų Sibiro žemuma – į pietus nuo Rytų Sibiro jūros

Ekonomika

VAZ-2107 buvo gaminta nuo 1985 m. iki 2010 m. Jų buvo pagaminta virš 2 milijonų.

Pagrindinės eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtį (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).

Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims.

1991–1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai – 12 %, kolūkiai – 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų Rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno – perpus mažiau. Tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis.

Tarptautinis Maskvos verslo centras

Neskiriant lėšų transporto infrastruktūros atnaujinimui, oro uostų skaičius Rusijos teritorijoje 1990–2010 m. sumažėjo nuo 1401 iki 328. Pagal valstybinę programą už 85,8 mlrd. rb. pavyko suremontuoti 36 oro uostų 38 kilimo–tūpimo takus ir pakeisti šviesos signalines sistemas 30 oro uostų, nors ją iš viso turi tik 65% oro uostų. Skubaus remonto reikia 46% oro uostų su dirbtine danga ir 18% – su grunto danga. iki 2015 m. planuojama skirti 306,6 mlrd. rb. ir suremontuoti 127 oro uostus.

Žemės ūkis

Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose Rusijos lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.Bet pastaraisiais metais šis rodiklis mažėja ir javų yra prikuliama vis daugiau.

Gyventojai

Nors Rusija tarp valstybių užima aštuntąją vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto gyventojų tankumas yra labai mažas – tik 8 žm/km². Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje. Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai Ukrainoje ir Kazachstane.

Gyventojų skaičiaus kitimas 1950 – 2010 m. Gyventojų skaičius pateikiamas milijonais.

2008 m. į Rusiją imigravo 281 615 žmonės ir iš jos emigravo 39 508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš NVS valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo rusų kalbą. Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių. Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja. Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių. Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti. 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių. Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Rusija yra aštuntoje vietoje (2011 m.).

Tautinė sudėtis

Dauguma Rusijos gyventojų yra rusų kilmės. Tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų: totorių, ukrainiečių, baškirų ir čiuvašų. Kai kurie Rusijos gyventojai, kaip jakutai yra tiurkų kilmės; kitos gyventojų mažumos yra kilusios iš Azijos. Visoje didžiulėje šalies teritorijoje gyventojai nėra pasiskirstę tolygiai. Apie 75% gyventojų gyvena į vakarus nuo Uralo kalnų; mažiau kaip 25% – Sibire ir tolimesniuose rytiniuose šalies rajonuose.

Etninė sudėtis (2002 m. surašymo duomenys):

• 79,8 % gyventojų – rusai. Didžiausios tautinės mažumos:
• 3,83 % – totoriai (5 554 601)
• 2,03 % – ukrainiečiai (2 942 961)
• 1,15 % – baškirai (1 673 389)
• 1,13 % – čiuvašai (1 637 094)
• 0,94 % – čečėnai (1 360 253)
• 0,78 % – armėnai (1 130 491).

Tos pačios apklausos duomenimis, lietuvių Rusijoje yra 45 569.

Kalbos

Maskvoje esanti Kristaus išgelbėtojo katedra yra aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Sovietinių periodu ji buvo nugriauta, bet 1990-2000 m. katedra buvo atstatyta

Rusų kalba yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. apklausos, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų, angliškai – 6,95 mln., totoriškai – 5,3 mln., vokiškai – 2,9 mln., ukrainietiškai – 1,8 mln., lietuviškai – 49 020 gyventojų.

Rusų kalba yra antra labiausiai paplitusi kalba internete po anglų kalbos, ji taip pat yra viena iš dviejų oficialių kalbų, naudojamų Tarptautinėje Kosminėje Stotyje, ir viena iš šešių oficialių kalbų, naudojamų Jungtinių Tautų Organizacijoje.

Religijos

Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % – musulmonais, 1 % – budistais, katalikais, protestantais arba judėjais, 16 % – netikinčiais ir 12 % teigė tikintys Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos. Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. Anot CŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15–20 % gyventojų praktikuoja stačiatikybę, 2 % – kitų pakraipų krikščionybę, 10–15 % – islamą. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos. Pasak Zuckermano tyrimo, 24–48 % Rusijos gyventojų yra ateistai, agnostikai arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.

Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų, apklausos rodo, kad jų yra tik 7–9 milijonai. Musulmonai yra dauguma tiurkiškai kalbančių Rusijos gyventojų. Daugelis slavų yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose: Buriatijoje, Tuvoje ir Kalmukijoje. Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuoja šamanizmą, panteizmą ar atlieka pagoniškus ritualus.

Didžiausi miestai

Miestai pagal gyventojų skaičių

Vieta	Pagrindinis miestas	Federacijos subjektas	Populiacija	Vieta	Pagrindinis miestas	Federacijos subjektas	Populiacija	Maskva Sankt Peterburgas Novosibirskas
1	Maskva	Maskva	10 126 424	11	Ufa	Baškirija	1 042 437
2	Sankt Peterburgas	Sankt Peterburgas	4 661 219	12	Volgogradas	Volgogrado sritis	1 011 417
3	Novosibirskas	Novosibirsko sritis	1 425 508	13	Permė	Permės kraštas	1 001 653
4	Žemutinis Naugardas	Žemutinis Naugardas	1 311 252	14	Krasnojarskas	Krasnojarsko kraštas	909 341
5	Jekaterinburgas	Sverdlovsko sritis	1 293 537	15	Saratovas	Saratovo sritis	873 055
6	Samara	Samaros sritis	1 157 880	16	Voronežas	Voronežo sritis	848 752
7	Omskas	Omsko sritis	1 134 016	17	Toljatis	Samaros sritis	702 879
8	Kazanė	Tatarstanas	1 105 289	18	Krasnodaras	Krasnodaro kraštas	646 175
9	Čeliabinskas	Čeliabinsko sritis	1 077 174	19	Uljanovskas	Uljanovsko sritis	635 947
10	Rostovas prie Dono	Rostovo sritis	1 068 267	20	Iževskas	Udmurtija	632 140
2002 m. surašymo duomenys

Kultūra

Feberžė kiaušinių paroda.

Rusijos kultūra susidarė iš senosios Europos ir rusų liaudies kultūrų. Tam tikru laikotarpiu Rusija save net laikė „kita radikaliąja Vakarų kultūra“. Šią, palyginus su Vakarų kultūra, veikė ir kiti veiksniai - šalies geografinė padėtis, valstybės ištakos, o taip pat ir 1054 m. įvykęs krikščioniškosios bažnyčios skilimas. Po schizmos stačiatikiškoji Rusia nutolo nuo katalikiškosios Vakarų Europos. Šalies ir teisės pradmenys kilo iš bizantiškojo cezaropopizmo, o ne kaip Vakarų Europoje iš romėnų teisės. Tai taip pat padidino Rusijos ir Vakarų Europos kultūrynį atsiskyrimą. Kitaip nei Vakarų Europoje, kurioje kūrėsi nacionalinės valstybės, 1550 m. Rusija tapo daugiataute valstybe, o tai ypatingai nulėmė jos kultūrinę raidą.

Krikščioniškoji Rusijos kultūros istorija prasideda, kai Kijevo didysis, bei Naugardo kunigaikštis Vladimiras I-asis 988–989 m. pakrikštijo šalį. Tada Bizantijos kultūra buvo perimta į slavišką formą, kuri beveik septynis šimtus metų dominavo Rusijoje. Po krikšto įsivyravo savas raštas, menas ir architektūra.

Ypač stačiatikybė lėmė šalies tradicijas ir kultūrinį suvokimą. Religinė pasaulėžiūra ir bažnytinė įtaka lėtino Maskvos Kunigaikštystės vystymąsi. Nuo XV a. rusiška-stačiatiška kultūra patyrė stagnaciją, tai įvyko dėl Konstantinopolio žlugimo, po kurio ji neteko svarbaus partnerio. XVII a. Rusiją pradėjo veikti Vakarų kultūra, kuri į Rusija pateko tiesiogiai arba per baltarusius ir ukrainiečius. Petras I vykdė šalies sekuliarizaciją ir stengėsi skleisti Europietišką kultūrą. Jis savo reformomis privertė didikus nusikirpti barzdas, dėvėti vakarietiškus rūbus ir apskritai priimti vakarietišką kultūrą. Rusijos europietinimas pasiekė tik dalį aukštuomenės ir tik XIX a. šalis plačiai įsiliejo į vakarietišką kultūrą ir apie 1900-sius įsiliejo į europietišką avangardą. Iki 1914 m. šalyje egzistavo dvi kultūros - vakarietiška ir tautinė-folklorinė.

Vienintelė kultūros forma, kuri buvo pripažinta TSRS, buvo socrealizmas. Šito pasekmė buvo europietiškos ir folklorinės kultūros nykimas šalyje. Rusijos Federacijoje XX pabaigoje kultūra išgyveno didelę krizę. Tuo metu šalies menininkai turėjo persiorentuoti, nes jiems nebereikėjo laikytis valstybinių nuostatų, o konkuruoti su populiariąją kultūra.

Sportas

Dmitrijus Medvedevas Maskvos kremliuje švenčia nacionalinės rinktinės triumfą 2008 metų ledo ritulio pasaulio čempionate.

2008 m. šalyje buvo 2687 stadionai, kurie turėjo daugiau nei 1500 vietų, 3762 baseinai ir 123 200 sporto aikštynų. 22,6 mln. žmonių priklauso įvairiems susivienijimams, iš jų 8,1 mln. moterys. Populiariausia komandinė sporto šaka Rusijoje yra futbolas. Antras populiariausias komandinis sportas yra ledo ritulys, trečioje vietoje – krepšinis. Taip pat populiarios sporto šakos yra šachmatai ir tenisas.

Šalyje vyko šie garsūs sporto renginiai:

• 1980 m. vasaros olimpiada vyko Maskvoje.
• 2014 m. XXII žiemos olimpinės žaidynės vykо Sočije.
• 2018 m. Rusijoje vyko pasaulio futbolo čempionatas.

Kita informacija

• Rusijos ryšiai
• Rusijos transportas
• Rusijos šventės
• Rusijos karinės pajėgos
• Sąrašas:Rusijos ekstremumai

Nuorodos

Vikižodynas

Rusijos Federacijos valdžios tinklalapiai:

• Rusijos valdžios tinklalapiai rusų k.
• Rusijos Federacijos prezidentas rusų k.
• Rusijos dūma rusų k/

Kita informacija apie Rusiją:

• Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Rusijos Federacijoje
• russia-travel.com
• Kelionei po Rusiją
• Forumas apie Rusiją

Rusijos media:

• Rusijos valstybinė televizija tiesiogiai rusų k.
• Rusijos valstybinis radijas rusų k.
• Rusijos valstybinė naujienų agentūra ITAR – TASS rusų k.
• Rusijos valstybinė naujienų agentūra Ria Novosti rusų k.
• Komsomolskaja Pravda – kairiosios srovės populiarus Rusijoje laikraštis rusų k.
• Rosijskaja Gazeta – Rusijos valdžios kontroliuojamas laikraštis rusų k.