Evangelikai reformatai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Lietuva: -besikartojanti išorinė nuoroda |
S →Istorija: +Deltuvos |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Pirmos Reformatų bažnyčios atsirado [[Europa|Europoje]] 16-ame amžiuje, paskui vystėsi kartu su [[Protestantizmas|protestantizmu]]. Vėliau paplito [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]], [[Olandija|Olandijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Anglija|Anglijoje]], [[Airija|Airijoje]], [[JAV]]. [[1875]] m. įkurta Pasaulinė reformatų bažnyčių sąjunga, kuri [[1970]] m. vienijo 70 šalių, 112 reformatų ir presbiterionų bažnyčių. Būstinė [[Ženeva|Ženevoje]]. |
Pirmos Reformatų bažnyčios atsirado [[Europa|Europoje]] 16-ame amžiuje, paskui vystėsi kartu su [[Protestantizmas|protestantizmu]]. Vėliau paplito [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]], [[Olandija|Olandijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Anglija|Anglijoje]], [[Airija|Airijoje]], [[JAV]]. [[1875]] m. įkurta Pasaulinė reformatų bažnyčių sąjunga, kuri [[1970]] m. vienijo 70 šalių, 112 reformatų ir presbiterionų bažnyčių. Būstinė [[Ženeva|Ženevoje]]. |
||
Lietuvoje atsirado XVI a. (vadinti reformatais). Žymūs veikėjai buvo [[Mikalojus Radvila Juodasis|M. Radvila Juodasis]], [[Mikalojus Radvila Rudasis|M. Radvila Rudasis]], [[Simonas Budnas]], [[Martynas Čechovicas]], [[Jonas Licinijus]], [[Samuelis Minvydas]], [[Jokūbas Morkūnas]], [[Merkelis Petkevičius]], [[Stanislovas Sudrovskis]], M. Vendrigovskis, [[Simonas Zacijus]]. Daug metų vyko evangelikų reformatų ir katalikų kova. |
Lietuvoje atsirado XVI a. (vadinti reformatais). Prie pirmųjų, be kitų, priskiriama [[Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia]].<ref>[http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1821 Deltuvos Evangelikų-reformatų bažnyčios liekanos] ''autc.lt''</ref> Žymūs veikėjai buvo [[Mikalojus Radvila Juodasis|M. Radvila Juodasis]], [[Mikalojus Radvila Rudasis|M. Radvila Rudasis]], [[Simonas Budnas]], [[Martynas Čechovicas]], [[Jonas Licinijus]], [[Samuelis Minvydas]], [[Jokūbas Morkūnas]], [[Merkelis Petkevičius]], [[Stanislovas Sudrovskis]], M. Vendrigovskis, [[Simonas Zacijus]]. Daug metų vyko evangelikų reformatų ir katalikų kova. |
||
Evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai išdėstyti J. Kalvino knygoje „Krikščionių tikėjimo pamokymas“ (1536 m.), svarbiausiu laikomas „Heidelbergo katekizmas“ (1563 m.) bei Antrasis šveicariškasis išpažinimas (1566 m.) |
Evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai išdėstyti J. Kalvino knygoje „Krikščionių tikėjimo pamokymas“ (1536 m.), svarbiausiu laikomas „Heidelbergo katekizmas“ (1563 m.) bei Antrasis šveicariškasis išpažinimas (1566 m.) |
||
23:25, 15 balandžio 2020 versija
Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos. Yra trys šios protestantizmo krypties formos: reformatai, presbiterionai, kongregacionistai.
Istorija
Pirmos Reformatų bažnyčios atsirado Europoje 16-ame amžiuje, paskui vystėsi kartu su protestantizmu. Vėliau paplito Prancūzijoje, Vengrijoje, Abiejų Tautų Respublikoje, Olandijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, JAV. 1875 m. įkurta Pasaulinė reformatų bažnyčių sąjunga, kuri 1970 m. vienijo 70 šalių, 112 reformatų ir presbiterionų bažnyčių. Būstinė Ženevoje.
Lietuvoje atsirado XVI a. (vadinti reformatais). Prie pirmųjų, be kitų, priskiriama Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia.[1] Žymūs veikėjai buvo M. Radvila Juodasis, M. Radvila Rudasis, Simonas Budnas, Martynas Čechovicas, Jonas Licinijus, Samuelis Minvydas, Jokūbas Morkūnas, Merkelis Petkevičius, Stanislovas Sudrovskis, M. Vendrigovskis, Simonas Zacijus. Daug metų vyko evangelikų reformatų ir katalikų kova.
Evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai išdėstyti J. Kalvino knygoje „Krikščionių tikėjimo pamokymas“ (1536 m.), svarbiausiu laikomas „Heidelbergo katekizmas“ (1563 m.) bei Antrasis šveicariškasis išpažinimas (1566 m.)
Evangelikų reformatų bendruomenėms vadovauja konsistorijos, sudarytos iš presbiterių, kurie renkami iš pasauliečių, ir pamokslininkų (vadinamų ministrais).[2]
Lietuva
Lietuvoje reformatų parapijos ir bažnyčios:
- Biržų evangelikų reformatų bažnyčia[3]
- Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia[4]
- Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia[5]
- Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia[6]
- Panevėžio evangelikų reformatų bažnyčia[7]
- Šiaulių evangelikų reformatų bažnyčia[8]
- Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčia[9]
- Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia[10]
- Kauno evangelikų reformatų bažnyčia[11]
- Papilio evangelikų reformatų bažnyčia[12]
- Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia[13]
- Alytaus evangelikų reformatų parapija
- Jonavos evangelikų reformatų parapija
- Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia[14]
Šaltiniai
- ↑ Deltuvos Evangelikų-reformatų bažnyčios liekanos autc.lt
- ↑ Evangelikai reformatai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/birzu-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/kedainiu-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/klaipedos-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/nem-radviliskio-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/panevezio-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/siauliu-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/svobiskio-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/vilniaus-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/kauno-parapija Kaunas
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/papilio-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/salamiescio-parapija
- ↑ http://www.ref.lt/index.php/kelmes-parapija