Augustinas Gricius (1899)

Kitos reikšmės – Gricius (reikšmės).

Augustinas Gricius (1899)
Gimė	1899 m. gruodžio 12 d. Šiupyliai, Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis
Mirė	1972 m. vasario 28 d. (72 metai) Vilnius
Vaikai	Jonas Gricius Laima Griciūtė Algis Gricius Kąstytis Gricius
Veikla	žurnalistas, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas
Alma mater	Lietuvos universitetas

Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai (apie 1932 m.). Sėdi, iš kairės: V. Rastenis, E. Turauskas, J. Purickis (vadovas), J. Gerulaitytė. Stovi, iš kairės: J. Paleckis, A. Gricius, J. Kardelis, V. Kemežys, A. Bružas.

Augustinas Gricius (1899 m. gruodžio 12 d. Šiupyliuose, Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis – 1972 m. vasario 28 d. Vilniuje) – žurnalistas, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas.

Biografija

1921–1923 m. mokėsi Antano Sutkaus vaidybos studijoje. 1923–1927 m. studijavo Lietuvos universitete.

1924–1927 m. dirbo teatre „Vilkolakis“. Nuo 1921 m. – agentūros ELTA bendradarbis, 1927–1940 m. laikraščių „Lietuva“ ir „Lietuvos aidas“, 1940–1941 m. laikraščių „Tarybų Lietuva“ ir „Tiesa“ žurnalistas. 1939–1940 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1941 m. ištremtas į Sibirą, kalėjo Altajaus krašte ir Jakutijoje. 1942 m. Justo Paleckio iniciatyva buvo paleistas iš tremties, gyveno Rusijoje. Į Lietuvą grįžo 1944 m., 1944–1945 m. dirbo Meno reikalų valdyboje prie LTSR Ministrų Tarybos, 1946–1949 m. – Vilniaus ir Kauno lėlių teatrų literatūrinės dalies vedėjas, 1950–1955 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos literatūrinis konsultantas. ^{[reikalingas šaltinis]}

Sūnus – kino operatorius Jonas Gricius, duktė gydytoja onkologė Laima Griciūtė. Gruzdžiuose Augustino Griciaus vardu iki 2006 m. buvo vadinama Gruzdžių gimnazija.

Kūryba

Reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro dramaturgija. Yra parašęs, paskelbęs humoreskų, feljetonų, satyrinių apsakymų (slapyvardis Pivoša), atsiminimų, scenarijų kino filmui „Kalakutai“, išvertė Nikolajaus Gogolio, Konstantino Simonovo, Boriso Lavreniovo, Antono Tamsaarės kūrinių.

Feljetonams būdingos ryškios anekdotinės situacijos, ekspresyvus pasakojimas. Sovietiniais metais daugiausia reiškėsi kaip dramaturgas. Pirmosios sovietmečio pjesės smarkiai ideologizuotos. Įdomesni paskutinieji dramaturginiai darbai, kuriuose Gricius atsiskleidžia kaip vienas geriausių lietuvių humoristų. Apsakymuose dažniausiai vaizduojami gimtųjų vietų žmonės, vaikystės kaimo gyvenimas.

Atminimo įamžinimas

• 1999 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).

Bibliografija

• Čin-či-be-ris, 1925 m.
• Pamokslai idėjos broliams, feljetonai, 1928 m.
• Vyrai, nesijuokit!, feljetonai, 1929 m.
• Žvilgsnis į gyvenimą pro mirties kilpą, feljetonai, 1930 m.
• Palanga, komedija, pastatyta 1932 m., išspausdinta 1974 m.
• Skeveldros, drama, pastatyta 1949 m., išspausdinta 1951 m.
• Liepto galas (Išvakarės), pjesė, pastatyta 1950 m., išspausdinta 1951 m.
• Karšta vasara, pjesė, pastatyta ir išspausdinta 1955 m.
• Kalakutai, scenarijus kino filmui, režisierius Vytautas Mikalauskas, 1958 m.,
• Žmonės, apsakymų rinkinys, 1960 m.,
• Sėja ir pjūtis, pjesė, pastatyta 1962 m. pavadinimu „Ir ūsai nepadėjo“,
• Buvo buvo, kaip nebuvo, pjesė, pastatyta 1963 m., išspausdinta 1964 m.
• Kepurės nenukelsim, apsakymų rinkinys, 1971 m.
• Tėvų tėvai, apsakymų rinkinys, 1972 m.