Teisutis Makačinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S →‎Biografija: +dalyvavimas LATGA'oje
red.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| fonas = culture
| vardas = Teisutis Makačinas
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Teisutis Makačinas.jpg
| paveikslėlis = Teisutis Makačinas.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| paveikslėlio dydis = 200px
| gimimo data = {{Gimė|1938|9|5|T}}
| gimimo data = {{Gimė|1938|09|05|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas|Kaune]]
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirties data =
| mirties data =
| mirties vieta =
| mirties vieta =
| tautybė =
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas = [[Antanas Makačinas]]
| tėvas = [[Antanas Makačinas]]
| motina =
| motina =
| sutuoktinė = Virgilija Regina Vaučeskaitė-Makačinienė
| vaikai =
| vaikai = Virgilijus Antanas Makačinas
<!-- Veikla -->
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas.
| veikla = kompozitorius, pedagogas
| sritis =
| sritis =
| įstaigos =
| įstaigos =
| pareigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| alma_mater = [[1961]] m. [[LSSR konservatorija]]
| doktorantūros_vadovas =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| studentai =
| žinomas =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| apdovanojimai =
* [[1967]] m. ir [[1969]] m. [[Stasio Šimkaus premija]]
| parašas =
| parašas =
| pastabos =
| pastabos =
}}
}}

'''Teisutis Makačinas''' (g. [[1938 m.]] [[rugsėjo 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas.
'''Teisutis Makačinas''' (g. [[1938]] m. [[rugsėjo 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas.


== Biografija ==
== Biografija ==
[[1946]]–[[1947]] m. mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–[[1951]] m. [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje]], 1951–[[1956]] m. [[Vilniaus Žirmūnų gimnazija|Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje]], 1951–1956 m. [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume]]. 1956–[[1961]] m. lankė [[LMTA|LSSR konservatorijos]] [[Julius Juzeliūnas|Juliaus Juzeliūno]] kompozicijos klasę.
⚫
Tėvas [[Antanas Makačinas]]. [[1961]] m. baigė [[LMTA|Lietuvos konservatorijos]] [[Julius Juzeliūnas|J. Juzeliūno]] kompozicijos klasę. Nuo [[1959]] m. [[Vilniaus konservatorija|Vilniaus konservatorijos]] dėstytojas, [[1973]]–[[2001]] m. muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėjas. 1961–[[1967]] m. dėstė ir Lietuvos konservatorijoje. Nuo [[1985]] m. Lietuvos konservatorijos (dab. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) dėstytojas; nuo [[1996]] m. profesorius. Nuo [[2012]] m. [[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] prezidentas.

⚫
Nuo [[1959]] m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (nuo [[1967]] m. aukštesnioji muzikos mokykla) dėstytojas, [[1973]]–[[2001]] m. muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėjas. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje. Nuo [[1985]] m. LSSR konservatorijos (dab. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) Muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo [[1996]] m. profesorius. Nuo [[2012]] m. [[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentas. <ref>https://www.latga.lt/istorija.html</ref>

[[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] narys. <ref>https://www.lks.lt/lt/nariai/kompozitoriai/</ref>


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ ([[1990]] m.), dvi simfonijetės ([[1994]] m., „Pacem relinquo vobis“ [[1998]] m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui ([[1991]] m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui ([[2005]] m.), simfonija „in H“ ([[2002]] m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui ([[2004]] m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ ([[1975]] m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui ([[2008]] m.), 3 siuitas fortepijonui ([[1963]] m., [[1968]] m., „Piemenų žaidimai“ [[1981]] m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu [[2003]] m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., [[1983]] m., [[1987]] m., 1990 m., [[1993]] m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ ([[1989]] m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ ([[1995]] m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ [[1962]] m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] operą „Birutė“ (1978 m.), [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]], [[Morisas Ravelis|M. Ravelio]] kūrinių. Kūrybai būdingas neoklasicistinis faktūros aiškumas, ryškus linearizmas, kontrapunkto principų įtaka, lietuvių liaudies melodikos bruožai, lakoniškumas. Parengė polifonijos teorijos metodikos darbų.<ref>{{VLE|XIV|74|[[Adeodatas Tauragis]]|Teisutis Makačinas}}</ref>
Sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – [[simfonija]] styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ ([[1990]] m.), dvi simfonijetės ([[1994]] m., „Pacem relinquo vobis“ [[1998]] m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui ([[1991]] m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui ([[2005]] m.), simfonija „in H“ ([[2002]] m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui ([[2004]] m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ ([[1975]] m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui ([[2008]] m.), 3 siuitas fortepijonui ([[1963]] m., [[1968]] m., „Piemenų žaidimai“ [[1981]] m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu [[2003]] m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., [[1983]] m., [[1987]] m., 1990 m., [[1993]] m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ ([[1989]] m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ ([[1995]] m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ [[1962]] m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operą „Birutė“ (1978 m.), [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]], [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] kūrinių.
Kūrybai būdingas neoklasicistinis faktūros aiškumas, ryškus linearizmas, kontrapunkto principų įtaka, lietuvių liaudies melodikos bruožai, lakoniškumas. Parengė polifonijos teorijos metodikos darbų. <ref>{{TLE|2|680|Adeodatas Tauragis}}</ref><ref>{{VLE|XIV|74|Adeodatas Tauragis}}</ref>

T. Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, Liutauras Čeprackas, Vladas Daugintis, [[Aleksas Lemanas]], [[Danutė Neimontaitė]], [[Stasys Povilaitis]] ir kt.


== Įvertinimas ==
== Įvertinimas ==
* [[1967]] m. ir [[1969]] m. [[Stasio Šimkaus premija]]
* 1967 m. ir [[1969]] m. [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] premija
* [[2013]] m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
* [[2018]] m. [[ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]] <ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/590d4723123111e88a05839ea3846d8e</ref>
* [[2019]] m. [[M.A.M.A.]] apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{ref}}


{{DEFAULTSORT:Makačinas Teisutis }}
{{DEFAULTSORT:Makačinas, Teisutis}}
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]]

18:20, 2 balandžio 2020 versija

Teisutis Makačinas
Gimė 1938 m. rugsėjo 5 d. (85 metai)
Kaunas
Tėvas Antanas Makačinas
Sutuoktinis (-ė) Virgilija Regina Vaučeskaitė-Makačinienė
Vaikai Virgilijus Antanas Makačinas
Veikla kompozitorius, pedagogas
Alma mater 1961 m. LSSR konservatorija

Teisutis Makačinas (g. 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.

Biografija

1946–1947 m. mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–1951 m. Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1951–1956 m. Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje, 1951–1956 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume. 1956–1961 m. lankė LSSR konservatorijos Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę.

Nuo 1959 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (nuo 1967 m. aukštesnioji muzikos mokykla) dėstytojas, 1973–2001 m. muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėjas. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje. Nuo 1985 m. LSSR konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo 1996 m. profesorius. Nuo 2012 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) prezidentas. [1]

Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. [2]

Kūryba

Sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ (1990 m.), dvi simfonijetės (1994 m., „Pacem relinquo vobis“ 1998 m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui (1991 m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui (2005 m.), simfonija „in H“ (2002 m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui (2004 m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ (1975 m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui (2008 m.), 3 siuitas fortepijonui (1963 m., 1968 m., „Piemenų žaidimai“ 1981 m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu 2003 m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., 1983 m., 1987 m., 1990 m., 1993 m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ (1995 m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ 1962 m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo Miko Petrausko operą „Birutė“ (1978 m.), Juozo Gruodžio, Moriso Ravelio kūrinių.

Kūrybai būdingas neoklasicistinis faktūros aiškumas, ryškus linearizmas, kontrapunkto principų įtaka, lietuvių liaudies melodikos bruožai, lakoniškumas. Parengė polifonijos teorijos metodikos darbų. [3][4]

T. Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, Liutauras Čeprackas, Vladas Daugintis, Aleksas Lemanas, Danutė Neimontaitė, Stasys Povilaitis ir kt.

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. ↑ https://www.latga.lt/istorija.html
  2. ↑ https://www.lks.lt/lt/nariai/kompozitoriai/
  3. ↑ Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 680
  4. ↑ Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 74 psl.
  5. ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/590d4723123111e88a05839ea3846d8e
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Teisutis_Makačinas&oldid=5779303"