Rusijos mokslų akademija

Naujasis Rusijos mokslų akademijos prezidiumo pastatas Žvirblių kalnuose Maskvoje

Kunstkamera, pirmieji Peterburgo mokslų akademijos rūmai

Imperatoriškosios mokslų ir menų akademijos rūmų projektas

Imperatoriškosios mokslų akademijos rūmai Universiteto krantinėje. Sankt Peterburgas

Rusijos mokslų akademija (rus. Российская академия наук) – vyriausia Rusijos Federacijos mokslo įstaiga, fundamentaliųjų gamtos ir visuomenės mokslų tyrimų centras Maskvoje.

Akademiją sudaro 887 įvairių mokslo sričių akademikai (įskaitant 3 mokslo profesoriai) ir 1134 nariai korespondentai (įskaitant 137 mokslo profesoriai). Akademijai priklauso 1 000 mokslo institutų ir centrų, mokslo tarybų ir komitetų, kuriuose dirba daugiau kaip 50 000 mokslo darbuotojų.

Istorija

Įsteigta Sankt Peterburge Vakarų Europos akademijų pavyzdžiu Rusijos caro Petro I įsaku, 1724 m. sausio 28 d. patvirtintu valdančiojo Senato kartu su Sankt Peterburgo universitetu ir Gimnazija kaip Peterburgo mokslų akademija (Петербургская академия наук). Akademija gavo pilną valstybės išlaikymą. 1747 m. tapo Imperatoriškąja mokslų ir menų akademija (Императорская Академия наук и художеств), nuo 1803 m. Imperatoriškoji mokslų akademija (Императорская Академия наук), nuo 1836 m. Imperatoriškoji Sankt Peterburgo mokslų akademija (Императорская Санкт-Петербургская Академия наук).

Po Vasario revoliucijos tapo Rusijos mokslų akademija, nuo 1925 m. liepos 25 d. – TSRS mokslų akademija (Академия наук СССР), 1934 m. perkelta į Maskvą. Kartu pradėtos steigti nacionalinės akademijos sąjunginėse respublikose, formaliai pavaldžios TSRS mokslų akademijai, nes per ją gaudavo finansavimą fundamentaliesiems moksliniams tyrimams. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą buvo įsteigta ir Lietuvos TSR mokslų akademija.

1991 m. lapkričio 21 d. sugrąžintas ankstesnis pavadinimas – Rusijos mokslų akademija. Pagal 2006 m. gruodžio 8 d. įstatymų pataisas Akademijos prezidentą, kaip ir anksčiau, renka akademikai, tačiau jį tvirtina Rusijos Federacijos prezidentas.

Akademijos prezidentai

• 1725–1733 m. – Lavrentijus Blumentrostas
• 1733–1734 m. – Hermanas-Karlas fon Keizerlingkas
• 1734–1740 m. – Johanas Albertas fon Korfas
• 1740–1741 m. – Karlas fon Brevernas
• Postas laisvas nuo 1741 m. balandžio iki 1766 m. spalio mėn.
• 1746–1766 m. – Kunigaikštis Kirilas Razumovskis, nominaliai iki 1798 m.
• 1766–1774 m. – Vladimiras Orlovas, direktorius
• 1771–1773 m. – Aleksejus Rževskis, direktorius
• 1775–1783 m. – Sergejus Domašnevas, direktorius
• 1783–1796 m. – Princesė Jekaterina Voroncova-Daškova, direktorė
• 1794–1798 m. – Pavelas Bakuninas,
• 1798–1803 m. – Liudvigas Heinrichas fon Nikolajis,
• 1803–1810 m. – Nikolajus Novosilcevas,
• Postas laisvas nuo 1810 m. balandžio iki 1818 m. sausio mėn.
• 1818–1855 m. – Kunigaikštis Sergejus Uvarovas,
• 1855–1864 m. – Dmitrijus Bludovas,
• 1864–1882 m. – Fiodoras Litkė,
• 1882–1889 m. – Kunigaikštis Dmitrijus Tolstojus,
• 1889–1915 m. – Didysis kunigaikštis Konstantinas Konstantinovičius,
• Postas laisvas nuo 1915 m. birželio iki 1917 m. gegužės mėn.
• 1917–1936 m. – Aleksandras Karpinskis,
• 1936–1945 m. – Vladimiras Komarovas,
• 1945–1951 m. – Sergejus Vavilovas,
• 1951–1961 m. – Aleksandras Nesmejanovas,
• 1961–1975 m. – Mstislavas Keldyšas,
• 1975–1986 m. – Anatolijus Aleksandrovas,
• 1986–1991 m. – Gurijus Marčiukas,
• 1991–2013 m. – Jurijus Osipovas,
• 2013–2017 m. – Vladimiras Fortovas,
• 2017 m. – Valerijus Kozlovas,
• nuo 2017 m. – Aleksandras Sergejevas