Kryžiaus žygiai į Pabaltijį: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 055 pridėti baitai ,  prieš 5 mėnesius
Ordinui nepavykus užimti Lietuvos, kryžiuočiai ėmė naudotis kita taktika, jie rengė smulkius, bet nepaliaujamus puldinėjimus. Ordinas pagrobė vieną iš LDK kunigaikščių [[Kęstutis|Kęstutį]] ir jį įkalino [[Malborkas|Marienburgo]] pilyje, bet jis pabėgo. Kryžiuočiai stengėsi paimti strategiškai svarbią [[Kauno pilis|Kauno pilį]], todėl palei [[Nemunas|Nemuno]] upę pristatė daug pilių. Tačiau per 150 metų trukusius puldinėjimus, kryžiuočiai nesugebėjo įsitvirtinti šiapus Nemuno. Popiežius bandė susitarti dėl [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]], bet Algirdas reikalavo ginti LDK nuo Aukso Ordos, o kryžiuočiai to daryti nesutiko. [[1363]] m. Ordinui pavyko užimti ir sunaikinti Kauno pilį. Po dvejų metų kryžiuočiams pavyko pasiekti LDK sostinę [[Vilnius|Vilnių]], bet jo neužėmė. Vėliau lietuviai bandė užimti [[Kaliningradas|Kionigsbergą (Kaliningradą)]], tačiau žygis baigėsi nesėkme, o 1377 m. teutonai nusiaubė Vilnių ir [[Trakai|Trakus]]. XIV a. pab. kryžiuočiai pasinaudoję LDK politine krize, užėmė Žemaitiją ir kitas sritis. Bet susijungus naujiems LDK kunigaikščiams [[Vytautas|Vytautui]] ir [[Jogaila]]i, žemės pradėtos atkovoti.
 
[[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]] tarp [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir [[Lenkija|Lenkijos]], kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojus. Ordinas stengėsi įkalbėti popiežių, kad šis nepasirašytų šios sutarties. [[1435]] m. ties [[Pabaisko mūšis|Pabaisku]] buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai. [[Lietuvos krikštas]] prasidėjo, kai Jogaila apsikrikštijo Krokuvoje ir tapo Lenkijos karaliumi [[1386]] m. [[vasario 15]] d. Po to krikštą priėmė beveik visi Jogailos dvariškiai ir riteriai<ref>[https://books.google.com/books?vid=ISBN0521364299&id=ecdye8hk_tgC&pg=PA55&lpg=PA55&dq=Wladyslaw+Jagiello&sig=i7WQnkOW8IwppCQatda_KPJa6o0 Kłoczowski, 54-57.]</ref>, įskaitant jo brolius [[Karigaila|Karigailą]], [[Vygantas|Vygantą]], [[Švitrigaila|Švitrigailą]] ir pusbrolį [[Vytautas|Vytautą]]. Jogaila pasiuntė [[Poznanė]]s vyskupą Dobrogostą kaip ambasadorių popiežiui [[Urbonas VI|Urbonui VI]] su peticija, kad būtų įkurta Vilniaus vyskupija, o pirmuoju vyskupu būtų paskirtas [[Andrius Vasila]].
[[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]] tarp [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir [[Lenkija|Lenkijos]], kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojus. Ordinas stengėsi įkalbėti popiežių, kad šis nepasirašytų šios sutarties. Vakarų Europoje Ordino populiarumas smuko, jis išgyveno politinę krizę. Dabar kryžiuočiai nebeturėjo preteksto pulti LDK, nes ši buvo krikščioniška šalis. Tačiau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, todėl Vytautas pasitraukė į Ordino pusę ir sutiko jam atiduoti Žemaitiją. Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti. Žemaičiai sukilo prieš Ordiną. Sukilėlius ėmė remti Vytautas. LDK išvijo iš Žemaitijos kryžiuočius. Teutonai tuo pat metu nesutarė ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelkė karines galias prie [[Vysla|Vyslos upės]]. Prie lietuvių prisidėjo [[lenkai]] ir [[rusai]]. [[1410]] m. [[liepos 15]] d. ties [[Griunvaldas|Griunvaldu (Žalgiriu)]], įvyko lemiamas [[Žalgirio mūšis|mūšis]] prieš kryžiuočius. Kovos pradžioje persvara buvo kryžiuočių pusėje, didžioji dalis lietuvių atsitraukė, kai Ordinas jau ruošėsi švęsti pergalę, staiga pasirodė vėl surinkti lietuvių kariai, nukovė magistrą [[Ulrichas fon Jungingenas|Ulrichą fon Jungingeną]] ir nugalėjo kryžiuočius. Žalgirio mūšis nutraukė beveik 200 metų trukusį baltų žemių plėšimą. [[1411]] m. Ordinas perdavė Žemaitiją LDK. Bet į valdžią atėjus naujam magistrui, šis nesutiko, kad Žemaitija pereitų į LDK rankas. Vėl prasidėjo kariniai konfliktai. LDK sąjungininke tapo [[Čekija]], kurioje stipriai veikė [[husitai|husitų]] judėjimas. [[1422]] m. Vytautas ėmė veržtis gilyn į Prūsiją, ir Ordinas turėjo galutinai atsisakyti Žemaitijos. [[1435]] m. ties [[Pabaisko mūšis|Pabaisku]] buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai.
 
Jogaila grįžo į Lietuvą [[13851387]]  m. vasarį. Lietuvos kilmingųjų ir jų valstiečių krikštas iš pradžių buvo pasirašytaatliekamas [[KrėvosVilniaus sutartis]]apylinkėse. tarpPo [[Lietuvosto Didžiojikrikštas Kunigaikštystė|LDK]]pavasarį tęsėsi Aukštaitijoje ir likusioje Lietuvoje. [[Lenkija|Lenkijos1389]], kuriojem. Jogailabalandžio įsipareigoja19 apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojusd. Ordinaspopiežius stengėsiUrbonas įkalbėtiVI popiežiųpripažino, kad šisLietuva nepasirašytųyra šioskatalikiška sutartiesvalstybė. Vakarų Europoje Ordino populiarumas smuko, jis išgyveno politinę krizę. Dabar kryžiuočiai nebeturėjo preteksto pulti LDK, nes ši buvo krikščioniška šalis. Tačiau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, todėl Vytautas pasitraukė į Ordino pusę ir sutiko jam atiduoti Žemaitiją. Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti. Žemaičiai sukilo prieš Ordiną. Sukilėlius ėmė remti Vytautas. LDK išvijo iš Žemaitijos kryžiuočius. Teutonai tuo pat metu nesutarė ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelkė karines galias prie [[Vysla|Vyslos upės]]. Prie lietuvių prisidėjo [[lenkai]] ir [[rusai]]. [[1410]] m. [[liepos 15]] d. ties [[Griunvaldas|Griunvaldu (Žalgiriu)]], įvyko lemiamas [[Žalgirio mūšis|mūšis]] prieš kryžiuočius. Kovos pradžioje persvara buvo kryžiuočių pusėje, didžioji dalis lietuvių atsitraukė, kai Ordinas jau ruošėsi švęsti pergalę, staiga pasirodė vėl surinkti lietuvių kariai, nukovė magistrą [[Ulrichas fon Jungingenas|Ulrichą fon Jungingeną]] ir nugalėjo kryžiuočius. Žalgirio mūšis nutraukė beveik 200 metų trukusį baltų žemių plėšimą. [[1411]] m. Ordinas perdavė Žemaitiją LDK. Bet į valdžią atėjus naujam magistrui, šis nesutiko, kad Žemaitija pereitų į LDK rankas. Vėl prasidėjo kariniai konfliktai. LDK sąjungininke tapo [[Čekija]], kurioje stipriai veikė [[husitai|husitų]] judėjimas. [[1422]] m. Vytautas ėmė veržtis gilyn į Prūsiją, ir Ordinas turėjo galutinai atsisakyti Žemaitijos. [[1435]] m. ties [[Pabaisko mūšis|Pabaisku]] buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai.
 
== Išnašos ==
3 579

pakeitimai

Naršymo meniu