Kryžiaus žygiai į Pabaltijį: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
275 pridėti baitai ,  prieš 5 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
(→‎Prūsija ir Lietuva: apie Kijevo Rusią XIII a. paprastai nebekalbama)
Vykdamas su vokiečių pirkliais, kurie keliavo senaisiais vikingų maršrytais, [[Meinhard von Segeberg|vvienuolis Meinardas]] atvyko prie Dauguvos žiočių [[1180]] m. ir tapo vyskupu [[1186]] m. Tada jis pastatė bažnyčią skirtą Marijai Dauguvos saloje [[Ikškilė]]je (''Üxküll''). Po lietuvių, kurie grobė vergus, atakos Meinardas pasikvietė mūrininkus iš Gotlando ir pastatė pirmą mūrinę tvirtovę baltų žemėse.<ref name=turnbull>{{cite book| title=Crusader castles of the Teutonic Knights: The stone castles of Latvia and ... |first1=Stephen R. |last1=Turnbull |first2=Peter |last2=Dennis |url=https://books.google.com/books?id=F3wzkSHR4j4C&pg=PA5 |pages=4–5 |publisher=Osprey Publishing |year=2004 |isbn=1-84176-712-3 |series=Fortress |volume=19}}</ref><ref name=jovai>{{cite book| title=Mindaugas karalius | publisher=Aidai |year=2008 |first=Liudas |last=Jovaiša | chapter=Bažnyčia Mindaugo krikšto laikais |isbn=9789955656562 |page=17|language=lt}}</ref> Popiežius [[Celestinas III]] paskelbė kryžiaus žygį prieš baltus [[1195]] m. Tai pakartotinai padarė popiežius [[Inocentas III]] ir Meinardo įpėdinis [[Bertholdas Hanoverietis]] su kryžiuočiais atvyko [[1198]] m. į Rygos įlanką.
 
[[1201]] m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą, kur [[1202]] m. [[Vyskupas Albertas|Albertas]] (''Albrecht von Buxthoeven'') pastatė [[Ryga|Rygos]] pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną – [[kalavijuočių ordinas|kalavijuočius]] (''Fratres militiae Christi''). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino [[Livonija]]. [[1224]]–[[1227]] m. vokiečiai atsikraustė į [[estai|estų]] žemes ir jas prijungė prie Livonijos. [[1236]] m. į šiaurę nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] įvyko [[Saulės mūšis]], kurio metu [[lietuviai]] įveikė kalavijuočius. Šiame mūšyje lietuviai ir [[žemaičiai]], vadovaujami [[Vykintas|Vykinto]] nugalėjo apie 3000 karių. Tai buvo pirmas didelis kryžiuočių pralaimėjimas baltų žemėse.<ref>{{cite web| first=Tomas |last=Baranauskas |authorlink=Tomas Baranauskas |url=http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10760927 |title=Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį? | publisher=[[Delfi.lt]] | date=2006-09-22 |accessdate=2007-05-09 |language=lt}}</ref> Po nesėkmės sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, buvo prarasta per 30 metų užkariautos žemės kairiame Dauguvos krante.<ref>{{cite encyclopedia |editor=Jonas Zinkus |encyclopedia=Tarybų Lietuvos enciklopedija |title=Saulės mūšis |year=1987 |publisher=Vyriausioji enciklopedijų redakcija |volume=3 |location=Vilnius |page=633|language=lt|display-editors=etal}}</ref> [[1237]] m. kalavijuočiai susijungė su teutonais.
[[1201]] m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą. [[1202]] m. Livonijos vyskupu buvo paskirtas [[Vyskupas Albertas|Albertas]] (''Albrecht von Buxthoeven''), kuris regiono apkrikštijimui įkūrė [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordiną]] (''Fratres militiae Christi''). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių.
== Prūsija ir Lietuva ==
[[Vaizdas:Codex Manesse 43v - Graf Wernher von Homberg.jpg|thumb|right|250px|''Codex Manesse'', aprašantis ir [[Minezingeris|minezingerio]] grafo Wernhero von Hombergo žygius į Lietuvą]]
Vakarų Europos feodalų veržimasis į Rytus buvo susijęs su bendra ekonomine ir politine padėtimi tų šalių, kurios vėlyvaisiais viduramžiais buvo pasiekusios aukščiausią feodalizmo stadiją. Nuo XI a. pabaigos tas šalis užliejo valstiečių judėjimo banga, politiniame gyvenime vis labiau reiškėsi miestai. Atkaklus valstiečių ir miestiečių priešinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Todėl feodalai turto ėmė ieškoti svetimose šalyse. Šio tikslo siekti padėjo krikščionybė. Bažnyčia teigė, kad žemė yra Dievo dovana, skirta krikščionims, o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteisėtai.
 
Po nesėkmingų kryžiaus žygių į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]], [[Šventoji Romos Imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus raginami, Vakarų Europos feodalai atsigręžė į pagoniškas Europos tautas. XII a. pab. į rytinėje Baltijos pakrantėje buvusias pagonių žemes vyko vokiečių pirkliai ir misionieriai, lydimi ginkluotų karių. Į pagonių kraštus vykę misionieriai buvo paskirti [[vyskupas|vyskupais]]. Visi apkrikštyti gyventojai privalėjo mokėti duoklę. XII a. pab. vokiečių pirkliai, riteriai ir kunigai išsikėlė [[Dauguva|Dauguvos]] upės žiotyse ir ėmė krikštyti ten gyvenusius [[lyviai|lyvius]]. [[1201]] m. ten atvykęs vyskupas Albertas pastatė [[Ryga|Rygos]] pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną – [[kalavijuočių ordinas|kalavijuočius]]. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino [[Livonija]]. 1224–1227 m. vokiečiai atsikraustė į [[estai|estų]] žemes ir jas prijungė prie Livonijos. Tuo pat metu užkariautojaiUžkariautojai veržėsi į prūsų žemes ir ėmė krikštyti vietinius gyventojus. Tačiau [[prūsai]] sukilo ir popiežius vietoje kryžiaus žygio į Jeruzalę žygeivius ėmė siųsti į [[Prūsija|Prūsiją]]. Į šį kraštą buvo pakviestas ir vokiečių riterių – [[Vokiečių ordinas|Teutonų ordinas]].
[[1236]] m. į šiaurę nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] įvyko [[Saulės mūšis]], kurio metu [[lietuviai]] įveikė kalavijuočius. Šiame mūšyje lietuviai ir [[žemaičiai]], vadovaujami [[Vykintas|Vykinto]] nugalėjo apie 3000 karių. Po nesėkmės [[1237]] m. kalavijuočiai susijungėsusijungimo su teutonais. Tuometkalavijuočiais žemaičių ir lietuvių žemės tapo apsuptomis kryžiuočių, kurie kėsinosi nukariauti ne tik Lietuvą, bet ir rusų žemes. [[1242]] m. Livonijos ordinas pralaimėjo Peipiaus mūšį rusams, vadovaujamiems [[Aleksandras Neviškis|Aleksandro Neviškio]]. Šis pralaimėjimas sustabdė ordino plėtimąsi ir jis galutinai nusitaikė prieš baltus. Tuo metu Prūsijoje taip pat kilo neramumai. Prūsai naikino kryžiuočių pilis.
 
Lietuvą tuo metu jau buvo suvienijęs [[Mindaugas]]. Tačiau kryžiuočiai, pasinaudoję Mindaugo priešais, privertė jį apsikrikštyti. [[1251]] m. Mindaugas Lietuvoje įvedė [[feodalizmas|feodalinius]] santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystės žemės. Tačiau žemaičiai visiškai nepakluso vyskupui, ir [[1256]] m. buvo paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją, ją ėmė niokoti. Tačiau žemaičiai nusitaikė užpulti [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilį]], bet jos užimti taip ir nepavyko. Buvo pasirašytos paliaubos. Po metų vyko dar vienas kryžiaus žygis, bet ne tik prieš baltus, bet ir prieš [[aukso orda|mongolus totorius]]. Buvo sutelktos didžiulės galios ir 1260 m. prie [[Durbės mūšis|Durbės]] įvyko mūšis. Jame žuvo ir Livonijos ordino magistras, ir švedų princas, ir daugybė žygio dalyvių. Šiame mūšyje žemaičiams vadovavo Žemaitijos vyresniųjų išrinktas [[Alminas]]. Ši pergalė paskatino kitas krikščionių užimtas teritorijas sukilti.
3 579

pakeitimai

Naršymo meniu