Švenčionėliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
|vadovas = |
|vadovas = |
||
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 4726 |
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 4726 |
||
|plotas = |
|plotas =5.85 |
||
|pastokodas = LT-18022 |
|pastokodas = LT-18022 |
||
|tinklalapis = |
|tinklalapis = |
||
12:34, 21 kovo 2020 versija
| Švenčionėliai | ||
|---|---|---|
| ||
.jpg) | ||
  Švenčionėliai | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |
| Gyventojų | 4 726 | |
| Plotas | 5,85 km² | |
| Tankumas | 808 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-18022 | |
 Vikiteka |
Švenčionėliai | |
|
lenk. Nowe Święciany | ||
Švenčionėliai – miestas Švenčionių rajone.
Geografija
Išsidėsręs 10 km į vakarus nuo Švenčionių, 10 km į pietus nuo Kaltanėnų, Labanoro girios rytų pakraštyje. Švenčionėlių seniūnijos centras. Švenčionių rajono savivaldybės pirmas pagal dydį ir penkiasdešimtas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas.
Kelias į Švenčionis, o pro Kaltanėnus – į Ignaliną, Uteną, Molėtus, žvyrkelis per Labanoro regioninį parką ir Januliškio kaimą į Labanorą. Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelių traukiniai kursuoja į Vilnių ir Turmantą.
Veikia Švenčionėlių Šv. Edvardo bažnyčia (pastatyta 1959 m.), paštas, Švenčionėlių vaikų globos namai[1], 3 mokyklos, meno mokykla. Iki 1972 m. stovėjo Švenčionėlių Dievo Motinos Kazanės Ikonos cerkvė. Pro miestą teka Žeimena. Penktadalį miesto teritorijos sudaro želdiniai. Jaukūs priemiesčiai, miškingos paežerės ir pažeimeniai sutraukia nemažai turistų. Apie 4,5 kilometrus į šiaurę nuo Švenčionėlių miesto centro prasideda Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, apie 4,5 kilometrai į š.v., vakarus ir p.v. - Labanoro regioninis parkas.
Istorija
Manoma, kad teritorija, kur įsikūrę Švenčionėliai, priklausė Nalšiai ar nalšėnams, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi tarp 1229 ir 1298 metų, o pats miestas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVII a. pabaigoje. Tuo vardu minimas palivarkas, priklausęs Juodiškio dvarui. Švenčionėlių dvaro būta ir visai kitoje vietoje, arčiau Švenčionių, šalia Grigaliūnų kaimo.
Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje viduramžiais buvo Juodiškio dvaras ir kaimas. Dabar ta miesto dalis vadinama Juodiškėliu. Anksčiau Švenčionių gatvės posūkyje stovėjo įdomus akmeninis pastatas, kuriame ilgai buvo kepykla. Tai buvo bene seniausias pastatas dabartiniuose Švenčionėliuose.
Švenčionėlių gyvenvietė atsirado 1861 m. kairiuoju pažeimeniu nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį ir įkūrus geležinkelio stotį. 1895–1899 m. nutiesus Panevėžio–Pastovio siaurąjį geležinkelį, Švenčionėliai tapo geležinkelių mazgu. Apytikriai tuo metu pro čia nutiestas Švenčionių-Utenos plentas.
.jpg)
XIX a. pabaigoje Švenčionėlių gyvenvietė buvo menka, 1880 m. minima tik 13 sodybų su 82 gyventojais. Iš Švenčionėlių geležinkeliu buvo galima nuvykti į Narutį, Pastovius, Panevėžį, Varšuvą ir Sankt Peterburgą, o nutiesus geležinkelio atkarpą iki Berezvečės, ir į Gluboką (Švenčionėlių–Berezvečės siaurasis geležinkelis). 1900 m. miestelis sudegė. XX a. pradžioje Švenčionėliai ėmė smarkiai plėstis. Naujos gatvės buvo tiesiamos į pietus nuo Juodiškio, tiesiog per šilą.
1907 m. miško pakraštyje pastatyta medinė bažnyčia, kurioje buvo vertingų aklo skulptoriaus Julijono Daunio medžio darbų. Nedaug kas liko iš jo nuostabių dirbinių. 1908 m. Švenčionėliai gavo parapijos teises.
Švenčionėlių gyvenvietėje XIX a. gale pradėjo kurtis pramonė, nuo 1894 m. veikė siaurųjų, o vėliau ir plačiųjų garvežių remonto dirbtuvės. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatyta elektrinė. 1920 m. suteiktos miesto teisės, 1920–1939 m. buvo okupuotas lenkų, čia buvo įsikūręs Švenčionėlių pasienio apsaugos korpusas. 1924 m. atidarytas degtukų šiaudelių fabrikas. 1939 m. patvirtintos miesto teisės, 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
1996 m. kovo 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas Švenčionėlių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. pabaiga – 1925 m. | Švenčionėlių valsčiaus centras | ? | |
| 1925–1939 m. | ? | Vilniaus vaivadija | |
| 1939–1941 m. | Švenčionėlių apskrities centras | ||
| 1941–1950 m. | Švenčionių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Švenčionėlių rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionėlių apylinkės centras | Švenčionių rajonas | |
| 1995–2013 m. | Švenčionėlių miesto seniūnija, Švenčionėlių seniūnijos centras | Švenčionių rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
| nuo 2014 m. | Švenčionėlių seniūnijos centras | Švenčionių rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas yra mažybinės priesagos vedinys iš Švenčionių miesto vardo, prie kurio gyvenvietė kūrėsi kaip geležinkelio stotis. 1862 m. gyvenvietė pavadinta Naujieji Švenčionys, bet vėliau prigijo Švenčionėlių vardas.
Gyventojai
Švenčionėliuose didžiausias žmonių skaičius gyveno 1989-1990 metais, kuomet gyveno 7712 žmonių ir pagal jų skaičių buvo stambiausias rajono miestas.
.jpg)
 | ||||||||||
| 1880 m.[2] | 1970 m.sur. | 1976 m.[3] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 82 | 5 979 | 6 600 | 6 566 | 7 712 | 6 923 | 6 585 | 6 480 | 6 407 | ||
| 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. | ||
| 6 346 | 6 242 | 6 162 | 5 950 | 5 633 | 5 458 | 5 328 | 5 295 | 5 251 | ||
| 2017 m. | 2018 m. | 2019 m. | - | - | - | - | - | - | ||
| 5 160 | 4 978 | 4 865 | - | - | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
|
2011 m. gyveno 5 771 žmonės:[4]
|
2001 m. gyveno 6 923 žmonės:[5]
|
Žymūs žmonės
- Edward Pietkiewicz (1909–1998), diplomatas, rašytojas
- Kazimierz Antonowicz (1914–2003), fizikas
- Antanas Dilys (1923–2019), kunigas
- Artūras Driukas (g. 1961 m.), teisėjas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Sportas
Švietimas
Švietimo ir ugdymo įstaigos:
- Švenčionėlių Mindaugo gimnazija
- Švenčionėlių antroji vidurinė mokykla
- Švenčionėlių progimnazija
- Švenčionėlių vaikų globos namai
- Švenčionėlių biblioteka (nuo 1941 m.)
Taip pat skaityti
- Švenčionėlių–Lentupio–Naručio siaurasis geležinkelis
- Švenčionėlių–Berezvečės siaurasis geležinkelis
- Panevėžio–Pastovio geležinkelis (Utenos–Švenčionėlių geležinkelio atkarpa)
- Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis
Šaltiniai
- ↑ vaikų globos namai
- ↑ „Švenčionėlių miestelio istorija“. Suarchyvuotas originalas 2011-02-23.
{{cite web}}: Nežinomas parametras|acccessdate=ignoruotas (|access-date=suggested) (pagalba) - ↑ Švenčionėliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 232
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Nuorodos
- Švenčionėliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 688 psl.
- svencioneliai.lt / Švenčionėlių miesto neoficiali svetainė
- Švenčionėlių bendruomenė
- miesteliai.lt / Miesteliai.lt
- „Švenčionių kraštas“ – Švenčionių rajono laikraštis
- Švenčionėlių Mindaugo gimnazija
- Švenčionėlių meno mokykla
- Švenčionėlių biblioteka (nuo 1941 m.)
- Švenčionėlių vaikų globos namai
- Švenčionėlių Šv. Edvardo parapija
Žemėlapiai
- google.com / Švenčionėliai (žemėlapis su nuotraukomis)
- maps.lt / Švenčionėliai (žemėlapis)
- openstreetmap.org / Švenčionėliai (žemėlapis)
- balticmaps.eu / Švenčionėlių apylinkės
- mockus.us / Istorija ir žemėlapiai
| ||||||||||||||
