Daugai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
|vadovas = |
|vadovas = |
||
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 928 |
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 928 |
||
|plotas = |
|plotas =1.61 |
||
|altitudė =137 |
|altitudė =137 |
||
|pastokodas = LT-64009 |
|pastokodas = LT-64009 |
19:51, 20 kovo 2020 versija
Daugai | ||
---|---|---|
Daugų reginys | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 928 | |
Plotas | 1,61 km² | |
Tankumas | 576 žm./km² | |
Altitudė | 137 m | |
Pašto kodas | LT-64009 | |
Vikiteka | Daugai | |
Daugai – miestas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, 22 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos, 1 km į pietus nuo plento 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus . Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras, didžioji dalis miesto yra Daugų I seniūnaitijoje, mažoji dalis – Daugų II seniūnaitijoje.
Yra paštas, veikia poliklinika ir ligoninė.[2]
Geografija
Miestas įsikūręs Daugų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Iš trijų pusių miestą supa ežerai Didžiulis ir Padaugėlaitis, apylinkėse gausu mažesnių ežerų. Stūkso Salos kalnas, Mergos akmuo. Greta miesto įsikūręs Daugų kaimas.
Istorija
Į šiaurę nuo Daugų, Didžiulio ežero šiaurinės atšakos kyšulyje yra I tūkstantmečio – XIV a. Daugų piliakalnis.[3] Patys Daugai minimi nuo XIII a. – XIV a. (pirmą kartą Kryžiuočių kronikų aprašymuose 1384 m.)[4], pro juos į Trakus ir Vilnių žygiuodavo kryžiuočiai.
XIV a. – XV a. Daugai buvo įtvirtintas Lietuvos kunigaikščių medžioklės dvaras. Manoma, kad Vytauto laikais (1392–1430 m.) buvo pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia. 1457 m. (gal ir nuo 1422 m.) valsčiaus centras. 1503 m. Ldk Aleksandro privilegijoje jau vadinami miestu. Manoma, kad 1639 m. Dauguose lankėsi karalius Vladislovas IV su žmona Liudvika. XVIII a. pradžioje po karų, bado ir maro visai neliko gyventojų, miestas prarado buvusią svarbą. Todėl 1742 m. gavo turgaus privilegiją. Magdeburgo teisės ir Daugų herbas suteikti 1792 m. balandžio 26 d. Tuomet jau veikė mokykla.
Gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1863 m. prie Daugų įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1906 m. ir 1925 m. Daugai degė. 1919 m. ties Daugais vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Tarybų Rusijos kariuomene.
1941 m., 1945 m. ir 1949 m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo 1945 m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, 1949–1952 m. – Kazimieraičio rinktinė, iki 1949 m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.
1998 m. atkurtas Daugų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XV a. | Daugų valsčiaus centras | ||
1897–1915 m. | ? | ||
1919–1950 m. | Alytaus apskritis | ||
1950–1953 m. | Daugų apylinkės centras | Daugų rajono centras | Vilniaus sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Daugų apylinkės centras | ||
1959–1995 m. | Alytaus rajonas | ||
1995– | Daugų seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1384 m. minimi Dowge. Manoma, kad vietovardis yra asmenvardinės kilmės, nuo Daugas daugiskaitos, nors ši pavardė šiais laikais išnykusi. Kita vertus, Druskininkų, Leipalingio ir Rakainių apylinkėse (pietinėje Lietuvoje) pasitaiko pavardė Daugevičius, galbūt Daugo suslavinta forma.
Architektūra
Miestelio planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis, suformuota apie 1560 m., išplėsta 1928 m. stačiakampio plano su stačiakampe aikšte, suformuota XVI a. antroje pusėje) ir trapecine aikšte, suformuota XX a. pirmoje pusėje. Namai daugiausia vienaukščiai (XX a. pirmos pusės).
Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia – romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta 1862 m., architektas Tomas Tišeckis.[5]
Išlikusi turgaus aikštė.
Švietimas
- Istorijos šaltiniuose Daugų parapijinė mokykla paminėta 1777 m., nuo 1863 m. valdinė pradžios mokykla, 1944–1947 m. progimnazija, 1947–1949 m. gimnazija, nuo 1949 m. vidurinė mokykla, nuo 2000 m. Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla;
- 1929 m. įkurtas Daugų technikumas, 1960–1975 m. Daugų tarybinis ūkis-technikumas, 1990–2002 m. Daugų žemės ūkio mokykla, nuo 2002 m. Daugų technologijos ir verslo mokykla;
- 1939 m. įsteigta biblioteka;
- 1980 m. įkurta Daugų meno mokykla;
- vaikų darželis;
- kultūros namai.
Ekonomika
Dauguose yra lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės, malūnas.
Gyventojai
1662 m. Dauguose buvo 59 sodybos, 217 gyventojų, 1738 m. – 32 šeimos. XIX a. pabaigoje Dauguose gyveno 1288 žmonės, iš jų 511 – žydų tautybės. Iki 1905 m. gyventojų dar padaugėjo iki 1630.
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m. | ||||||||
1833 m. | 1865 m.*[1] | 1880 m. | 1897 m.sur. | 1905 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[6] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
368 | 534 | 833 | 1 288 | 1 630 | 1 153 | 1 287 | ||
1970 m.sur. | 1974 m.[7] | 1979 m.sur. | 1976 m.[8] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
1 384 | 1 900 | 2 054 | 2 000 | 2 790 | 1 458 | 1 120 | ||
| ||||||||
|
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
- Alfonsas Dirsė (1915–1993) – gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Jonas Dubickas (1942–1968) – choro dirigentas.
- Rimantas Černiauskas (1950–2011) – prozininkas, dramaturgas.
- Janina Buzūnaitė-Žukaitienė (g. 1955) – dailininkė, poetė.
- Valdas Babaliauskas (g. 1961) – aktorius ir režisierius.
Sportas
- FK Daugis Daugai (futbolas)
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 15 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Algimantas Miškinis. Daugai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 515 psl.
- ↑ Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13)
- ↑ „Alytaus rajono savivaldybės administracija - Daugų seniūnija“. arsa.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-03-30. Nuoroda tikrinta 2016-04-27.
- ↑ Algimantas Miškinis. Daugai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 515 psl.
- ↑ Daugai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 369 psl.
- ↑ Daugai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 585 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Algimantas Miškinis ir kt. Daugai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 393
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Nuorodos
- Daugų bažnyčia
- Daugai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 401 psl.
- Daugų tinklalapis
|