Kalvarija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
|vadovas = |
|vadovas = |
||
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 3766 |
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 3766 |
||
|plotas = |
|plotas =5.62 |
||
|altitudė = 136 |
|altitudė = 136 |
||
|pastokodas = LT-69030 |
|pastokodas = LT-69030 |
||
18:41, 20 kovo 2020 versija
Kitos reikšmės – Kalvarija (reikšmės).
| Kalvarija | ||
|---|---|---|
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kalvarijos savivaldybė
| |
| Gyventojų | 3 766 | |
| Plotas | 5,62 km² | |
| Tankumas | 670 žm./km² | |
| Altitudė | 136 m | |
| Pašto kodas | LT-69030 | |
 Vikiteka |
Kalvarija | |
Kalvarija – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietus nuo Marijampolės. Kalvarijos savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos centras, Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos būstinė. Urbanistikos paminklas.
Stovi Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1840 m.), sinagogų kompleksas, Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia paštas (LT-69030). Šalia miesto veikė Kalvarijos-Budzisko pasienio punktas.
Geografija
Miestas įsikūręs Kalvarijos kalvagūbryje, altitudė 115–123 m virš jūros lygio, Šešupės slėnyje ir terasose. Vakariniu miesto pakraščiu eina magistralė „Via Baltica“. Per Šešupę nutiesti 6 tiltai ir tilteliai. Yra molio telkinys. Kalvarijos geležinkelio stotis yra Jungėnuose, 4 km link Marijampolės.
Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Už 2 km į pietus telkšo Orija.
Istorija
Gyvenvietė nuo 1640 m. kūrėsi Alytaus girios vakariniame pakraštyje. 1660 m. minimas Trobių (ar Triobių) kaimas. XVII a. šios žemės priklausė Pacams, Sapiegoms. 1700 m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1705 m. didikas Mykolas Juozapas Sapiega išrūpino gyvenvietei miesto teises ir herbą. 1715 m. Kalvarija gavo savivaldos teisę, o 1791 m. – miesto teises. Prieš 1782 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė parapinė mokykla.
1821 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1883 m. – Kalvarijos cerkvė. 1841 m. atidaryta amatų mokykla, 1863 m. – ligoninė. XIX a. pradžioje pro Kalvariją nutiestas plentas Sankt Peterburgas–Varšuva, prie jo apie 1820–1825 m. pastatyta pašto stotis (arch. Vaclovas Ričelis), išlikusi iki šių dienų. Caro laikais svarbi politinių kalinimo vieta buvo Kalvarijos kalėjimas.
Kalvarijoje gyveno ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Pietų Lietuvoje organizavo kun. Adomas Grinevičius, spaudą platino Juozas Kancleris, Agota Zigmantaitė ir kiti knygnešiai. Būdama prie Peterburgo–Varšuvos kelio Kalvarija XIX a. sparčiai plėtėsi. 1880 m. įkurtas šerių valymo fabrikas, vilnų karšykla su verpykla ir milo vėlykla (sudegė 1911 m.). XX a. pradžioje veikė 9 pramonės įmonėlės, pašto ir telegrafo stotis. 1906 m. įkurtas Žiburio draugijos skyrius, nuo 1908 m. prie jo veikė pradžios mokykla, 1910 m. – biblioteka-skaitykla. 1912–1914 m. veikė muzikos, literatūros ir dramos draugijos „Gabija“ skyrius. 1915 m. Kalvarija sudegė. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė malūnas, pieninė, vyno darykla, papirosų fabrikas, 1926 m. iš Tauragės atkelta psichiatrijos ligoninė.
1920 m. rugsėjo 16 d. Kalvarijoje prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl teritorinių klausimų, tačiau greitai nutrūkusios dėl to, kad Lietuvos delegacija nesutiko pripažinti Suvalkų apskrities ir Augustavo apskrities užgrobimo.
Kalvarija labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą – sudegė apie 70 proc. pastatų,[3] vokiečių okupacijos valdžia čia įsteigė karo belaisvių stovyklą. Po karo Kalvarijos apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė vilnos verpimo fabrikas „Orija“ (nuo 1956 m.), pieno miltelių fabrikai, žemės ūkio technikos remonto dirbtuvės, maisto pramonės technikumas. [4]
1991 m. patvirtintas dabartinis Kalvarijos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1795–1919 m. | Kalvarijos valsčiaus centras | Kalvarijos apskrities centras | |
| 1919–1948 m. | Marijampolės apskritis | ||
| 1948–1950 m. | Kalvarijos apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kalvarijos apylinkės centras | Kalvarijos rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1989 m. | Kapsuko rajonas | ||
| 1989–1995 m. | Marijampolės rajonas | ||
| 1995–1999 m. | Kalvarijos seniūnijos centras | Marijampolės rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
| nuo 1999 m. | Kalvarijos savivaldybės centras | ||
.jpg)
Pavadinimo kilmė
Spėjama, kad apie 1655 m. į šias vietas atsikėlęs pabėgėlis Trobius su šeima ir įkūręs sodybą. Vėliau atsirado daugiau gyventojų, todėl kaimas ir pavadintas Trobiais.
Vėliau, ~1700 m. nusistovėjo Kalvarijos pavadinimas. Jis yra kilęs iš kalvos, esančios Jeruzalėje, vardo. Toje kalvoje buvo šventosios katalikų vietos, kryžiaus keliai su kulto pastatais, koplyčiomis. Vėliau panašių vietų atsirado daug kur Europoje, taip pat ir Lietuvoje (Žemaitijoje – Žemaičių Kalvarija), nors kodėl Trobiai pavadinti Kalvarija, nėra aišku.
Architektūra
Senamiestis išsidėstęs prie upės, pietryčiuose, naujoji miesto dalis – šiaurės vakaruose. Kalvarijos senamiesčio spindulinis planas susiklostė iki XIX a. vidurio. Centras, sutvarkytas pagal 1892 m. planą, yra urbanistikos paminklas (75 ha). Prie aikštės yra:
- Dvibokštė trinavė halinė Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, pastatyta 1840 m., architektas Henrikas Markonis, 1905 m. išplėsta, pristatyti bokštai. Bažnyčios šventoriuje:
- neoklasicistinių formų šventoriaus vartai, 1935 m., projektavo inžinierius Povilas Butrimas, su skulptūromis, 1936 m., skulptorius Matas Menčinskas,
- medinis kryžius, 1943 m.
- Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta ~1800 m.
- Sinagogų kompleksas:
- Arklių pašto stoties pastatų kompleksas: paštas, arklių keitimo stotis, smuklė (1820–1825 m., architektas Vaclovas Ričelis).
- Laisvės paminklas, 1928 m., projektavo M. Balčiūnas, sovietinės okupacijos metais nugriautas, 1989 m. atstatytas.
- Paminklas Lietuvei Motinai, pastatytas 1935 m., projekto autorius J. Račyla, sovietinės okupacijos metais nugriautas, 1989 m. atstatytas.
Švietimas ir kultūra
- Kalvarijos gimnazija
- Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla
- Kalvarijos krašto etnografijos muziejus Kalvarijos vidurinėje mokykloje.
- V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejus.
- Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka (įkurta 1937 m.)
Sekmadieniais Kalvarijoje vyksta didžiausias Suvalkijos sendaikčių turgus, dar vadinamas „blusų turgumi“.
Ekonomika
Pramonės svarbiausios šakos – maisto, medienos apdirbimo pramonė, statybos paslaugos. Didžiausios bendrovės – „Rimedis“, „Kalvarijos statyba“, „Šaltekšnis“, „Extra užkandžiai“, bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ Kalvarijos cechas.
Sportas
- FK Kalvarija (futbolas)
Susisiekimas
Kalvarijos pagrindiniai keliai.
Magistralinis kelias:
Krašto keliai:
- 201 Marijampolė–Kalvarija
- 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis
- 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija
- 131 Alytus–Simnas–Kalvarija
Rajoniniai keliai:
Gyventojai
 | ||||||||
| 1827 m. | 1895 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1942 m.sur. | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 5 438 | 11 049 | 9 378 | 4 529 | 3 014 | 4 698 | 5 622 | ||
| 1974 m.[6] | 1976 m.[7] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2018 m. | ||
| 5 800 | 5 700 | 5 879 | 5 701 | 5 090 | 4 457 | 3 942 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Tautinė sudėtis
|
2001 m. gyveno 5 090 žmonės:[9]
|
1897 m. gyveno 9 378 žmonės:[11]
|
Žymūs žmonės
Kalvarijoje gimė:
- Ari Ankorin, Izraelio politikas, parlamento narys ir teisininkas.
- Jonas Eugenijus Bačinskas, Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jurgis Bobelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- Povilas Budrevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- Vaclovas Budrevičius, kunigas, Lenkijos lietuvių tikinčiųjų teisių gynėjas.
- Jonas Kazys Dzirmeika, politinis veikėjas.
- Antanas Gradeckas, choro ir orkestro dirigentas.
- Juozas Greifenbergeris, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas.
- Jokūbas Josadė, rašytojas, dramaturgas, beletristas, literatūros kritikas.
- Juozas Linkaitis, inžinierius energetikas.
- Albertas Liutermoza, Lietuvos kariuomenės pulkininkas.
- Algirdas Liutkevičius, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jefimas Londonas, žydų kilmės Rusijos biochemikas, radiobiologas, patofiziologas.
- Meyer London, žydų kilmės JAV politikas, Jungtinių Valstijų Kongreso narys.
- Elias Avery Lowe, žydų kilmės JAV ir Vokietijos paleografas.
- Isakas Margolis, žydų rabinas, rašytojas.
- Zuzana Masiulevičiūtė, dainininkė (sopranas).
- Israel Matz, žydų kilmės JAV verslininkas.
- Valdas Merkevičius, Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Sigitas Mičiulis, Tauragės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Lidija Motiejūnaitė, baleto artistė, pedagogė, choreografė.
- Pranciškus Novodvorskis, Lenkijos advokatas, teisėjas, politikas.
- Adolfas Peplovskis, advokatas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
- Vytautas Petras Plečkaitis, diplomatas, istorikas, Kovo 11-os Nepriklausomybės akto signataras.
- Romanas Plečkaitis, filosofas, Vilniaus universiteto profesorius
- Edmantas Rėkus, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Walery Roman, teisininkas, Lenkijos seimo senatorius.
- Justinas Sajauskas, rašytojas, redaktorius, muziejininkas.
- Sigitas Slavickas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, 1996-2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys.
- Stanislavas Staniševskis, Lenkijos advokatas, politikas, publicistas.
- Tomas Staskevičius, Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Ėrika Striškienė, Lietuvos archeologė, istorikė.
- Jonas Ščeponis, agronomas, politinis veikėjas.
- Valdas Tumelis, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Evaldas Ulevičius, pedagogas, politinis veikėjas.
Kalvarijos kapinėse palaidoti:
- Juozas Balkus, pedagogas ir poetas.
- Jurgis Kubilius, Lietuvos karinis veikėjas, generolas.
Nuorodos
- Kalwarya Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III, psl. 711 (lenk.)
Šaltiniai
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ 2,0 2,1 Кальварiя. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14 (27) : Калака — Кардам. С.-Петербургъ, 1895., 99 psl. (rus.)
- ↑ „Kalvarijos savivaldybės administracija - Geografinė padėtis, gyventojai, istorija“. kalvarija.lt. 2015-11-30. Suarchyvuotas originalas 2014-03-28. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kalvarija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 239 psl.
- ↑ Kalvarija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 32 psl.
- ↑ Kalvarija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 225 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kalvarija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 191
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
- J. Reitelaitis. Kalvarija. Roma, 1968 m.
- Kalvarijos krašto senieji amatai: račiai, rimoriai, kalviai (sud. Asta Jankeliūnienė). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 64 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-81-7
- Kalvarija. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 169 psl.
| |||||||||||
