Kybartai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
|vadovas = |
|vadovas = |
||
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 4461 |
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 4461 |
||
|plotas = |
|plotas =4.65 |
||
|altitudė = 70 |
|altitudė = 70 |
||
|pastokodas = LT-70065 |
|pastokodas = LT-70065 |
17:32, 20 kovo 2020 versija
- Kitos reikšmės – Kybartai (reikšmės).
Kybartai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Miestelio gatvė | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Vilkaviškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 4 461 | |||||||||||||||
Plotas | 4,65 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 959 žm./km² | |||||||||||||||
Altitudė | 70 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-70065 | |||||||||||||||
Vikiteka | Kybartai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Kybartai – miestas Vilkaviškio rajone, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kaliningrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino).
Stovi Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia (2001 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas. Naftos telkinys. 2002 m. vienos įmonės darbininkai remontuodami muitinės sandėlio pastatą, aptiko Kybartų tunelį.
Istorija
Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.
1856 m. Kybartai gavo miesto teises, ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka Lentvaris–Virbalis, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. 1870 m. įkurta Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio parapija. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose.
1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 ir 1924 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai.
1919 m. įkurtas pirmasis futbolo klubas Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927–1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per upelį, prezidentas Antanas Smetona pabėgo į Vokietiją.[3]
Per Antrąjį pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų). Tačiau miestas atsigavo.
1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1950–1959 m. Kybartai buvo rajono centras.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.
1998 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kybartų herbas. [4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVIII a. pabaiga | Kybartų valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis | |
1867–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kybartų rajono centras | Kauno sritis |
1953–1959 m. | |||
1959–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kybartų apylinkės centras | Vilkaviškio rajonas | |
nuo 1995 m. | Kybartų seniūnija | Vilkaviškio rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
|
Sportas
- FK Sveikata Kybartai (futbolas)
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2017 m. | ||||||||
1895 m.*[2] | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2 364 | 6 300 | 6 731 | 7 337 | 6 244 | 6 435 | 6 700 | ||
1976 m.[5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2017 m. | - | ||
6 800 | 6 676 | 7 064 | 6 556 | 5 631 | 4 835 | - | ||
| ||||||||
|
Tautinė sudėtis
2001 m. gyveno 6 556 žmonės:[7]
|
Žymūs žmonės
- Isakas Levitanas (1860–1900), rusų tapytojas. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. R. Vyšniauskas)
- Avelis Levitanas (1859–1933), rusų dailininkas
- Emil Młynarski (1870–1935), Lenkijos dirigentas, smuikininkas ir kompozitorius
- Eduardas Balbachas (1889–1943), Lietuvos karininkas, pulkininkas, teisėjas
- Juozas Giedraitis (1892–1967), Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas
- Maria Znamierowska-Prüfferowa (1898–1990), Lenkijos etnografė
- Adolfas Valeška (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas
- Petras Kežinaitis (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas
- Leonas Bičkauskas-Gentvila (1910–2003), istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
- Vladas Bakūnas (1911–1996), Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas
- Jokūbas Dargis (1921–1968), dainininkas, pedagogas, chorvedys
- Algirdas Landsbergis (1924–2004), Lietuvos dramaturgas, prozininkas, žurnalistas
- Algirdas Jonas Kasulaitis (1928–1992), Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas
- Juozas Palubinskas (1910–2004), aktorius
- Harald Serafin (g. 1931), Austrijos dainininkas
- Algimantas Apanavičius (g. 1935), kompozitorius
- Česlovas Kazimieras Blažys (g. 1943), teisininkas ir politikas, buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras
- Algimantas Liubinskas (g. 1951), futbolo treneris, politinis veikėjas
- Vladas Buragas (g. 1953), poetas, rašytojas, redaktorius, politinis veikėjas
- Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė (g. 1966), atlikėja, LR Seimo narė (2008–2012)
- Edgaras Montvidas (g. 1975), dainininkas (tenoras)
- Richard Schweizer (g. 1910), SD pareigūnas nacių okupuotoje Lietuvoje.
Susisiekimas
Kybartų pagrindiniai keliai yra A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas , kuris yra dalis Europinio kelio E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas ir 186 Kybartai–Vištytis .
|
Gamta ir geografija
Pro miestą teka Liepona, Ėglupis.
1995 m. liepos 10 d. Kybartuose užfiksuota stambiausia Lietuvoje kruša – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm.
Šaltiniai
- ↑ Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis 1932 m.
- ↑ 2,0 2,1 Кибарты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 15 (29) : Керосин — Коайе. С.-Петербургъ, 1895., 41 psl. (rus.)
- ↑ http://www.vilkaviskis.lt/index.php?-725858279
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=67687
- ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kybartai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 304
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys
Nuorodos
- Kybartų miesto svetainė
- Kybartų Facebook svetainė
- „Carai ir imperatoriai Kybartuose“ apie Kybartus 1933 m. „Sekmadienis“ 5 psl.
- Kibarty Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV (Kęs – Kutno) z 1883 r. (lenk.);
- Miestelio istorija (angl.);
- Kybartai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 383 psl.
|