Kybartai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Kybartai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Aloyzasrap (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12: Eilutė 12:
|vadovas =
|vadovas =
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 4461
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 4461
|plotas =
|plotas =4.65
|altitudė = 70
|altitudė = 70
|pastokodas = LT-70065
|pastokodas = LT-70065

17:32, 20 kovo 2020 versija

Kybartai
            
Miestelio gatvė
Kybartai
Kybartai
55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Kybartai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybė
Gyventojų (2020) 4 461
Plotas 4,65 km²
Tankumas (2020) 959 žm./km²
Altitudė 70 m
Pašto kodas LT-70065
Vikiteka Kybartai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kybártai
Kilmininkas: Kybártų
Naudininkas: Kybártams
Galininkas: Kybártus
Įnagininkas: Kybártais
Vietininkas: Kybártuose

lenk. Kibarty,[1] rus. Кибарты[2], vok. Kibarten

Kybartai – miestas Vilkaviškio rajone, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kaliningrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino).

Stovi Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia (2001 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas. Naftos telkinys. 2002 m. vienos įmonės darbininkai remontuodami muitinės sandėlio pastatą, aptiko Kybartų tunelį.

Istorija

Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Veržbolovo. (Apie 1900 m.)

Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.

1856 m. Kybartai gavo miesto teises, ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka Lentvaris–Virbalis, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. 1870 m. įkurta Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio parapija. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose.

1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 ir 1924 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai.

1919 m. įkurtas pirmasis futbolo klubas Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927–1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per upelį, prezidentas Antanas Smetona pabėgo į Vokietiją.[3]

Per Antrąjį pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų). Tačiau miestas atsigavo.

1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1950–1959 m. Kybartai buvo rajono centras.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.

1998 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kybartų herbas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga Kybartų valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
18671950 m. Vilkaviškio apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kybartų rajono centras Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kybartų apylinkės centras Vilkaviškio rajonas
nuo 1995 m. Kybartų seniūnija Vilkaviškio rajono savivaldybė Marijampolės apskritis


Paminklas Kybartų krašto knygnešiams
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija
Eucharistinio Išganytojo bažnyčia
Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė
Kybartų miestelis

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

  • mokykla-darželis „Ąžuoliukas“,
  • lopšelis-darželis „Kregždutė“,
  • biblioteka (nuo 1937 m.).

Sportas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2017 m.
1895 m.*[2] 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m.
2 364 6 300 6 731 7 337 6 244 6 435 6 700
1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2017 m. -
6 800 6 676 7 064 6 556 5 631 4 835 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 5 631 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 6 556 žmonės:[7]

1923 m. gyveno 6 300 žmonės:[8]

Žymūs žmonės

Pirmojo pasaulinio karo metu sugriauta geležinkelio stotis

Susisiekimas

Kybartų pagrindiniai keliai yra  A7  MarijampolėKybartaiKaliningradas , kuris yra dalis Europinio kelio  E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas  ir  186  KybartaiVištytis .

Geležinkelio ruožas

Kybartai


Gamta ir geografija

Pro miestą teka Liepona, Ėglupis.

1995 m. liepos 10 d. Kybartuose užfiksuota stambiausia Lietuvoje kruša – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm.

Šaltiniai

Nuorodos