Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°7′1.63″ š. pl. 23°57′36.45″ r. ilg. / 55.1171194°š. pl. 23.9601250°r. ilg. / 55.1171194; 23.9601250
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S +nuor.
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S + interj.
Eilutė 2: Eilutė 2:
{{ltbaz|Vandziogalos baznycia.JPG|Kauno|Kauno II|Kauno rajonas|Vandžiogala|Kauno g. 92|medis|[[1830]] m.|[[liaudies architektūra]]}}
{{ltbaz|Vandziogalos baznycia.JPG|Kauno|Kauno II|Kauno rajonas|Vandžiogala|Kauno g. 92|medis|[[1830]] m.|[[liaudies architektūra]]}}
{{Kiti|Švč. Trejybės bažnyčia|}}
{{Kiti|Švč. Trejybės bažnyčia|}}

'''Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia''' stovi [[Vandžiogala|Vandžiogalos]] miestelyje, [[Urka|Urkos]] ([[Barupė]]s kairiojo intako) kairiajame krante. [[Liaudies architektūra|Liaudies architektūros]] formų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
'''Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia''' stovi [[Vandžiogala|Vandžiogalos]] miestelyje, [[Urka|Urkos]] ([[Barupė]]s kairiojo intako) kairiajame krante. [[Liaudies architektūra|Liaudies architektūros]] formų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.


Eilutė 7: Eilutė 8:
Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai [[1664]] m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima [[1669]] m. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] sinodo sąrašuose. Nuo [[1777]] m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje [[1782]]–[[1852]] m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai).
Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai [[1664]] m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima [[1669]] m. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] sinodo sąrašuose. Nuo [[1777]] m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje [[1782]]–[[1852]] m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai).


[[Vaizdas:Vandžiogalos bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Šoninis fasadas]]
[[1817]] m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais [[1830]] m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji [[1849]] m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie [[Telšių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]]. Rusijos valdžia [[1863]] m. apkaltino kleboną Antaną Kazlauską [[1863 m. sukilimas|sukilėlių]] rėmimu ir [[tremtis|ištrėmė]] į [[Sibiras|Sibirą]] ([[1871]] m. grįžo į Kuršą). Klebonas Mikas Viršila bažnyčiai [[1880]] m. pristatė bokštą ir varpinę.
[[1817]] m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais [[1830]] m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji [[1849]] m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie [[Telšių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]]. Rusijos valdžia [[1863]] m. apkaltino kleboną Antaną Kazlauską [[1863 m. sukilimas|sukilėlių]] rėmimu ir [[tremtis|ištrėmė]] į [[Sibiras|Sibirą]] ([[1871]] m. grįžo į Kuršą). Klebonas Mikas Viršila bažnyčiai [[1880]] m. pristatė bokštą ir varpinę.


Eilutė 18: Eilutė 18:
Image:The church of Vandziogala002.jpg|Vaizdas nuo kapinių pusės
Image:The church of Vandziogala002.jpg|Vaizdas nuo kapinių pusės
Image:The church of Vandziogala003.jpg|Bažnyčios varpinė
Image:The church of Vandziogala003.jpg|Bažnyčios varpinė
Vandžiogala, altorius.jpg|Centrinis altorius
Vandžiogala, vargonai.jpg|Vargonai
Vandžiogalos bažnyčia.JPG|2013 m.
Vandžiogala, bažnyčia 2.jpg|Po remonto, 2019 m.
</gallery>
</gallery>



15:16, 19 kovo 2020 versija

55°7′1.63″ š. pl. 23°57′36.45″ r. ilg. / 55.1171194°š. pl. 23.9601250°r. ilg. / 55.1171194; 23.9601250

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia
Vyskupija Kauno
Dekanatas Kauno II
Savivaldybė Kauno rajonas
Gyvenvietė Vandžiogala
Adresas Kauno g. 92
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1830 m.
Stilius liaudies architektūra

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia stovi Vandžiogalos miestelyje, Urkos (Barupės kairiojo intako) kairiajame krante. Liaudies architektūros formų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Istorija

Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 17821852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai).

1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie Žemaičių vyskupijos. Rusijos valdžia 1863 m. apkaltino kleboną Antaną Kazlauską sukilėlių rėmimu ir ištrėmė į Sibirą (1871 m. grįžo į Kuršą). Klebonas Mikas Viršila bažnyčiai 1880 m. pristatė bokštą ir varpinę.

Architektūra

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su apside ir aukštu bokštu. Virš apsidės kraigo iškilęs bokštelis. Vidus 3 navų. Šventorius apjuostas statinių tvora su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi stulpinė varpinė.

Galerija

Nuorodos