Humanizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

22:41, 17 kovo 2020 versija

Humanizmas (pranc. humanisme) – antropocentrinė pasaulėžiūra, išaukštinanti žmogų,^[1] vertinanti mokslinį metodą, atmetanti misticizmą, religines dogmas. Šiuo metu daugiau ar mažiau tapatinama su ateizmu bei sekuliariuoju racionalizmu.^[2]

Atsirado kaip Renesanso intelektualų sąjūdis, prasidėjęs Florencijoje XIV amžiaus pradžioje.^[3] Šiam sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo scholastikos bei tradicinių Viduramžių krikščionybės idealų: kuklumo, introspekcijos ir pasyvumo. Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti antikinius graikiškus ir lotyniškus tekstus. Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti Dievą. Buvo atsigręžta į antikinę meno sampratą. Ši filosofija padarė įtaką krikščionybei, kuri priėmė humaniškesnę poziciją.

Tai plati etinių filosofijų kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.

Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.

Išnašos

↑ Jūratė Morkūnienė. Humanizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
↑ Urmson, J. O; Rée, Jonathan (2005). The concise encyclopedia of western philosophy and philosophers. London; New York: Routledge. ISBN 978-0-415-32924-8.
↑ „Humanism“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-03-17.

Vikižodynas

Nuorodos

Christianity: A History. Dokumentinis filmas apie humanizmo įtaką krikščionybei

Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Jūratė Morkūnienė. Humanizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[2] Urmson, J. O; Rée, Jonathan (2005). The concise encyclopedia of western philosophy and philosophers. London; New York: Routledge. ISBN 978-0-415-32924-8.

[3] „Humanism“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-03-17.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 '''Humanizmas''' ({{fr|humanisme}}) – [[Antropocentrizmas|antropocentrinė]] pasaulėžiūra, išaukštinanti [[žmogus|žmogų]],<ref>{{VLE|VII||Jūratė Morkūnienė|[https://www.vle.lt/Straipsnis/humanizmas-31098 Humanizmas]}}</ref> vertinanti [[Mokslinis metodas|mokslinį metodą]], atmetanti [[misticizmas|misticizmą]], [[religija|religines]] [[dogma]]s. Šiuo metu daugiau ar mažiau tapatinama su [[ateizmas|ateizmu]] bei sekuliariuoju [[Racionalizmas|racionalizmu]].<ref>{{Cite book|last=Urmson|first=J. O|url=https://www.worldcat.org/title/concise-encyclopedia-of-western-philosophy-and-philosophers/oclc/57689814?referer=di&ht=edition|title=The concise encyclopedia of western philosophy and philosophers|last2=Rée|first2=Jonathan|date=2005|publisher=Routledge|isbn=978-0-415-32924-8|location=London; New York}}</ref>
-Tai plati [[etika|etinių]] [[filosofija|filosofijų]] kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.
 Atsirado kaip [[Renesansas|Renesanso]] intelektualų sąjūdis, prasidėjęs [[Florencija|Florencijoje]] [[XIV amžius|XIV amžiaus]] pradžioje.<ref>{{Cite web|url=https://www.britannica.com/topic/humanism|title=Humanism|website=[[Encyclopedia Britannica]]|access-date=2020-03-17}}</ref> Šiam sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo [[scholastika|scholastikos]] bei tradicinių [[Viduramžiai|Viduramžių]] krikščionybės idealų: kuklumo, [[introspekcija|introspekcijos]] ir pasyvumo. Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti [[antika|antikinius]] graikiškus ir lotyniškus tekstus. Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti [[Dievas|Dievą]]. Buvo atsigręžta į antikinę [[menas|meno]] sampratą. Ši filosofija padarė įtaką [[krikščionybė|krikščionybei]], kuri priėmė humaniškesnę poziciją.
+Tai plati [[etika|etinių]] [[filosofija|filosofijų]] kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.
 Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.