Humanizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:27, 17 kovo 2020 versija

Humanizmas (pranc. humanisme) – antropocentrinė pasaulėžiūra, išaukštinanti žmogų.^[1] Tai plati etinių filosofijų kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms. Šiuo metu daugiau ar mažiau tapatinamas su ateizmu bei sekuliariuoju racionalizmu.^[2]

Renesanso laikotarpiu humanizmas buvo Europos intelektualų sąjūdis, prasidėjęs Florencijoje XIV amžiaus pradžioje. Šiam sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo scholastikos bei tradicinių Viduramžių krikščionybės idealų: kuklumo, introspekcijos ir pasyvumo. Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti antikinius graikiškus ir lotyniškus tekstus. Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti Dievą. Buvo atsigręžta į antikinę meno sampratą.

Stengiasi ieškoti tiesos moksliniais metodais, atmesdami misticizmą, religines dogmas ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Ši filosofija taip pat padarė įtaką krikščionybei, kuri priėmė humaniškesnę poziciją.

Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.

Išnašos

↑ Jūratė Morkūnienė. Humanizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
↑ Urmson, J. O; Rée, Jonathan (2005). The concise encyclopedia of western philosophy and philosophers. London; New York: Routledge. ISBN 978-0-415-32924-8.

Vikižodynas

Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Jūratė Morkūnienė. Humanizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[2] Urmson, J. O; Rée, Jonathan (2005). The concise encyclopedia of western philosophy and philosophers. London; New York: Routledge. ISBN 978-0-415-32924-8.

[1]

[2]

@@ Eilutė 3: / Eilutė 3: @@
 [[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu humanizmas buvo [[Europa|Europos]] intelektualų sąjūdis, prasidėjęs [[Florencija|Florencijoje]] [[XIV amžius|XIV amžiaus]] pradžioje. Šiam sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo [[scholastika|scholastikos]] bei tradicinių [[Viduramžiai|Viduramžių]] krikščionybės idealų: kuklumo, [[introspekcija|introspekcijos]] ir pasyvumo. Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti [[antika|antikinius]] graikiškus ir lotyniškus tekstus. Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti [[Dievas|Dievą]]. Buvo atsigręžta į antikinę [[menas|meno]] sampratą.
-Stengiasi ieškoti tiesos [[Mokslinis metodas|moksliniais metodais]], atmesdami [[misticizmas|misticizmą]], [[religija|religines]] [[dogma]]s ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Ši filosofija taip pat padarė įtaką kai kurioms didžiosioms [[religija|religijoms]], kurios priėmė humaniškesnę poziciją.
+Stengiasi ieškoti tiesos [[Mokslinis metodas|moksliniais metodais]], atmesdami [[misticizmas|misticizmą]], [[religija|religines]] [[dogma]]s ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Ši filosofija taip pat padarė įtaką [[krikščionybė|krikščionybei]], kuri priėmė humaniškesnę poziciją.
 Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.