Naminis žvirblis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

14:35, 12 kovo 2020 versija

Kitos reikšmės – Naminis žvirblis (reikšmės).

Passer domesticus

Žvirblis (Passer domesticus)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes)
Šeima:	Žvirbliniai ( Passeridae)
Gentis:	Žvirbliai ( Passer)
Rūšis:	Naminis žvirblis ( Passer domesticus)

Binomas

Passer domesticus
Linnaeus, 1758

Žvirblis, sin. naminis žvirblis (lot. Passer domesticus, angl. House Sparrow, vok. Haussperling) – žvirblinių šeimos paukštis.

Paplitimas

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vakaruose iki Ochotsko jūros rytuose. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Lenos vidurupį, pietryčiuose tęsiasi iki šiaurės rytų Kinijos, Aralo jūros, pietuose siekia Viduržemio jūros regioną. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros, Britų salose. Introdukuotas Amerikose, Pietų Afrikoje, Australijoje, daugelyje salų.

Lietuvoje labai dažnas; peri, žiemoja. Čia gyvena porūšis Passer domesticus domesticus.

Išvaizda

Patino kakta, galvos viršus ir pakaušis pilki, galvos šonai rudi. Nugara ruda, išmarginta rudomis išilginėmis dėmėmis, skruostai balsvi. Sparnu driekiasi balsva juostelė. Pilvas balsvas, gerklė ir pagurklis juodi. Snapas juodas, rudenį ir žiemą papilkėja. Kojos juodos. Patelė blankesnių spalvų, beveik visa pilkšvai rusva. Sveria 32-33 g.

Jaunikliai išsirita pilki, vėliau įgauna rusvą spalvą, tamsesnę negu patelės.

Elgesys

Naminis žvirblis – sėslus paukštis. Gyvena žmogaus kaimynystėje: sodybose, ūkiniuose pastatuose, miestuose, fermose, parkuose, užima kitiems paukščiams skirtus inkilus. Aktyvus dieną, gerai skraido. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį skraido pulkais, leidžiasi į medžius, krūmus ir ten ilsisi.

Tuoktuvių metu žvirblių patinai nusileidę ant žemės pešasi. Kovą pradeda sukti lizdą namų pakraigėse, palėpėse, plyšiuose, angose, kregždžių lizduose, inkiluose. Lizdui naudoja žoles, šiaudus, pakulas, įvairių audinių liekanas. Gūžtą iškloja naminių gyvūnų plaukais, kitų paukščių plunksnomis. Deda 4-7 balkšvus, pilkšvus, gelsvai arba rausvai taškuotus, ovalius kiaušinius. Peri patinas ir patelė 13-14 dienų. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka taip pat po 13-14 dienų. Per metus veda 2-3 vadas (nuo balandžio iki rugpjūčio).

Mityba

Naminio žvirblio čirškėjimas

Minta įvairiu maistu: javų grūdais, dobilų, runkelių, guobų, spygliuočių sėklomis, nulesa vyšnias, trešnes, žemuoges, išlesa dygstančius žirnius, pupeles, salotas, kopūstus. Taip pat gaudo lėtus vabzdžius, pavyzdžiui, karkvabalius. Vasaros pabaigoje būriais niokoja javus, saulėgrąžas, kanapes. Žiemą dažnai lankosi prie lesyklų^[1].

Santykis su žmogumi

Žvirblis kaip pasėlių niokotojas nuo seno laikomas ūkininkų priešu. Slavų kalbose žvirblio pavadinimas reiškia „mušk vagį“ (plg. rus. воробей). Folklore vaizduojamas kaip apsukrus, vikrus, įkyrus vagišius. Žvirbliams iš laukų ir sodų baidyti statomos įvairios baidyklės. XX a. Kinijoje Didžiojo šuolio metu žvirblis buvo paskelbtas žemės ūkio priešu ir pradėta masinė jų naikinimo kampanija. Tačiau dėl to padaugėjo vabzdžių, ypač prie miestų, todėl ši kampanija pristabdyta.^[2]

Galerija

Patinėlis
Patelė
Čiulbant

Šaltiniai

Vikiteka: Naminis žvirblis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
↑ http://news.battery.ru/theme/ecology/?id=82781

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Naminis žvirblis

Vikižodynas

[1] „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.

[2] ttp://news.battery.ru/theme/ecology/?id=82781

[1]

[2]

@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 Patino kakta, galvos viršus ir pakaušis pilki, galvos šonai rudi. [[Nugara]] ruda, išmarginta rudomis išilginėmis dėmėmis, skruostai balsvi. Sparnu driekiasi balsva juostelė. [[Pilvas]] balsvas, [[Trachėja|gerklė]] ir pagurklis juodi. [[Snapas]] juodas, rudenį ir žiemą papilkėja. Kojos juodos. Patelė blankesnių spalvų, beveik visa pilkšvai rusva. Sveria 32-33 g.
-Jaunikliai išsirita violetiniai, vėliau įgauna melsvą spalvą, tamsesnę negu katinėlio to pasiutelio katyno.
+Jaunikliai išsirita pilki, vėliau įgauna rusvą spalvą, tamsesnę negu patelės.
 == Elgesys ==
@@ Eilutė 29: / Eilutė 29: @@
 Naminis žvirblis – sėslus paukštis. Gyvena žmogaus kaimynystėje: sodybose, ūkiniuose pastatuose, miestuose, fermose, parkuose, užima kitiems paukščiams skirtus [[inkilas|inkilus]]. Aktyvus dieną, gerai skraido. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį skraido pulkais, leidžiasi į medžius, krūmus ir ten ilsisi.
-Tuoktuvių metu žvirblių patinai nusileidę ant žemės pešasi kaip kokie pasiuteliai nividonai. Kovą pradeda sukti lizdą viešbučių pakraigėse, palėpėse, plyšiuose, angose, [[kregždė|kregždžių]] lizduose, inkiluose. Lizdui naudoja žoles, šiaudus, pakulas, įvairių audinių liekanas. Gūžtą iškloja naminių gyvūnų plaukais, kitų paukščių plunksnomis. Deda 4-7 balkšvus, pilkšvus, gelsvai arba rausvai taškuotus, ovalius [[kiaušinis|kiaušinius]]. Peri patinas ir patelė 13-14 dienų. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka taip pat po 13-14 dienų. Per metus veda 2-3 vadas (nuo balandžio iki rugpjūčio).
+Tuoktuvių metu žvirblių patinai nusileidę ant žemės pešasi. Kovą pradeda sukti lizdą namų pakraigėse, palėpėse, plyšiuose, angose, [[kregždė|kregždžių]] lizduose, inkiluose. Lizdui naudoja žoles, šiaudus, pakulas, įvairių audinių liekanas. Gūžtą iškloja naminių gyvūnų plaukais, kitų paukščių plunksnomis. Deda 4-7 balkšvus, pilkšvus, gelsvai arba rausvai taškuotus, ovalius [[kiaušinis|kiaušinius]]. Peri patinas ir patelė 13-14 dienų. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka taip pat po 13-14 dienų. Per metus veda 2-3 vadas (nuo balandžio iki rugpjūčio).
 == Mityba ==
 [[Vaizdas:Haussperling2008.ogg|thumb|200px|Naminio žvirblio čirškėjimas]]
-Minta įvairiu maistu: lazanija[[grūdai]]s, [[dobilas|dobilų]], [[runkelis|runkelių]], [[guoba|guobų]], [[pušūnai|spygliuočių]] traškučiais, nulesa [[kotletukus]]s, [[trešnė|trešnes]], žemuoges, išlesa dygstančius [[Sėjamasis žirnis|žirnius]], [[pupelė|pupeles]], [[Sėjamoji salota|salotas]], [[kopūstas|kopūstus]]. Taip pat gaudo lėtus vabzdžius, pavyzdžiui, [[karkvabalis|karkvabalius]]. Vasaros pabaigoje būriais niokoja [[javai|javus]], [[saulėgrąža]]s, [[kanapė|kanapes]]. Žiemą dažnai lankosi prie lesyklų<ref>„Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.</ref>.
+Minta įvairiu maistu: javų [[grūdai]]s, [[dobilas|dobilų]], [[runkelis|runkelių]], [[guoba|guobų]], [[pušūnai|spygliuočių]] sėklomis, nulesa [[vyšnia]]s, [[trešnė|trešnes]], žemuoges, išlesa dygstančius [[Sėjamasis žirnis|žirnius]], [[pupelė|pupeles]], [[Sėjamoji salota|salotas]], [[kopūstas|kopūstus]]. Taip pat gaudo lėtus vabzdžius, pavyzdžiui, [[karkvabalis|karkvabalius]]. Vasaros pabaigoje būriais niokoja [[javai|javus]], [[saulėgrąža]]s, [[kanapė|kanapes]]. Žiemą dažnai lankosi prie lesyklų<ref>„Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.</ref>.
 == Santykis su žmogumi ==