Gobio dykuma: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
kultura Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
hhfyggwqegdiftweityd3ugfygvyegyvgtgfyegft3f3gftgvd\svny fbnhygjdyn |
|||
{{Dykuma |
|||
| Foto = Khongoryn_Els_sand_dunes.jpg|300px |
|||
| Šalis = [[Mongolija]], [[Kinija]] |
|||
ddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddhyyfyufyuffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffdhgcccu. km². Po Sacharos tai antroji pagal dydį pasaulio dykuma. |
|||
| Dalis = |
|||
| Dalys = [[Altajaus Gobis]], [[Rytų Gobis]], [[Alašanas]], [[Gurbantiungiutas]], [[Ordosas]] |
|||
| Tipas = mišri: yra akmeningųjų, skaldingųjų, druskingujų dalių. |
|||
| Temperatūra = |
|||
| Plotas = 1,3 mln. |
|||
| Žemėlapis = China_edcp_relief_location_map_Gobi_de.jpg |
|||
}} |
|||
'''Gobio dykuma''' ({{mn|Говь}}, {{zh|戈壁|gē bì}}) – didelė dykuma pietiniame [[Mongolija|Mongolijos]] ir šiauriniame [[Kinija|Kinijos]] regionuose. Dykumos plotas 1,3 mln. km². Po Sacharos tai antroji pagal dydį pasaulio dykuma. |
|||
Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm [[Krituliai|kritulių]]. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių [[Asilas|asilų]]. |
Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm [[Krituliai|kritulių]]. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių [[Asilas|asilų]]. |
||
11:25, 6 kovo 2020 versija
hhfyggwqegdiftweityd3ugfygvyegyvgtgfyegft3f3gftgvd\svny fbnhygjdyn
ddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddhyyfyufyuffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffffdhgcccu. km². Po Sacharos tai antroji pagal dydį pasaulio dykuma.
Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm kritulių. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių asilų.
Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbių fosilijų, įskaitant ir dinozaurų fosilijas.
Geografija
Gobio dykuma apima didžiają dalį Mongolijos plynaukštės. Ji yra išsidėsčiusi pietinėje ir rytinėje Mongolijos dalyje, o Kinijoje užima vakarinę Vidinės Mongolijos dalį, Gansu provincijos šiaurės rytinį pakraštį bei Sindziango provincijos šiaurinę dalį.
Vakaruose dykuma pereina į Kazachų stepę, o pietvakariuose - į Taklamakano dykumų sistemą. Šiaurėje ją uždaro Altajaus kalnai ir Mongolijos stepės (Selengos baseinas bei Amūro baseinas), o rytuose - Hingano kalnai. Į pietus nuo dykumos yra Hesi koridorius ir Tibeto plynaukštė. Ryčiau plyti Šiaurės Kinijos lyguma, nuo kurios dykumą istoriškai skiria Didžioji Kinijos siena.
Dykuma nėra vieninga. Pagrindinės jos išskiriamos dalys yra Altajaus Gobis, Rytų Gobis, Alašanas, Gurbantiungiutas, ir Ordosas.
Pavadinimas
„Gobio“ pavadinimas yra dvireikšmis, nes Kinijoje ir Mongolijoje šis žodis vartojamas ne konkrečiai teritorijai apibrėžti, o kaip bendrinis uolėtos centrinės Azijos dykumos, kaip landšafto formos, apibūdinimas. Smėlėtos dykumos kiniškai vadinamos „šamo“, iš čia kilęs ir kitas Gobio dykumos pavadinimas (Šamo).
Kiniškai regionas dar vadinamas han-hai („išdžiūvęs ežeras“).
Išsaugojimas, ekologija
Dykumoje ir aplink ją esančiose žemėse gyvena daug gyvūnų, tokių kaip juodauodegė gazelė ir marmurinis šeškas. Atklysta ir snieginiai leopardai, rudosios meškos ir vilkai. Dykumoje taip pat auga prie sausros adaptavęsi krūmai ir žolė.
Teritorija yra jautri per ją važinėjančioms transporto priemonėms ir čia besiganančioms naminių gyvulių bandoms (žmogaus poveikis akivaizdesnis rytinėje Gobio dykumos dalyje, kur daugiau lietaus ir dėl to auginama daugiau gyvulių). Mongolijoje žolynai buvo nuėsti ožkų, kurias klajokliai piemenys augina kaip kašmyro vilnos šaltinį. Gyvulių privatizavimas ir urbanistinės ekonomikos sugriuvimas paskatino žmones grįžti prie senovinio kaimiško gyvenimo būdo; dėl to Gobio dykumoje labai padaugėjo klajoklių piemenų ir gyvulių.
