Zavoločė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

22:15, 5 kovo 2020 versija

Šį puslapį siūloma pervadinti į „Zavoločė“
Neakivaizdžios priežastys gali būti nurodomos ir svarstomos aptarime, papildomos informacijos gali būti istorijoje.

Rusijos istorinė žemė Zavoločė (Заволочье)

Šalis	Rusija (Archangelskas, Vologda)
Tautos	zavoločjės čiudai
Laikotarpis	Naugardo duoklininkai IX-XV a. Rusijos dalis nuo 1478 m.
Miestai	Belozerskas

Rusijos istoriniai regionai: Karelija, Ingrija, Dvina, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, Sibiras

Zavoločė (rus. Заволочье), Dvinos žemė (rus. Двинская земля ), Vepsija – istorinė sritis dabartinėje Rusijoje – Vologdos ir Archangelsko srityse, kuriose gyveno taip vadinamieji zavoločės čiudai (vepsų gentys).

Geografija

Pavadinimas rus. Заволочье kilęs iš rus. за волоками 'už pervalkų', čia liet. pervalkas 'sausumos kelias, jungiantis du vandens telkinius, kuriuo pervilkdavo laivus ir jų krovinius'. Zavoločė buvo už pervalkų, kurie jungė Onegos ežerą su gretimais ežerais, pirmiausia Baltuoju ežeru. Ši geografinė riba atskyrė regioną nuo vakariau buvusios Karelijos. Į rytus nuo jo, Pečioros baseine buvo Pečioros žemė, o į pietryčius – Permės žemė. Pietuose regionas siekėsi su Volgos aukštupiu.

Regionas tampriai susijęs su Šiaurės Dvinos ir Onegos upės baseinais. Jis pasižymėjo gausiais miškais, kuriuose veisėsi brangiakailiai žvėrys, labai vertinami senovės pasaulyje. Vietos žmonės daugiausia užsiėmė žvėrių medžiokle.

Istorija

Anksčiausias regiono apibrėžimas apėmė tik nedidelę teritoriją į rytus nuo Baltojo ežero ir jį su Onega jungusios upės. Čia buvo vienas seniausių miestų – Beloozero (rus. Белоозеро), kurį, pasak legendos įkūrė ir valdė Riuriko giminaitis Sineus. Finougrų žemėse plito slavų kultūra ir kėlėsi kolonistai iš Naugardo respublikos.

Nuo XI a. pabaigos regiono apibrėžimas plėtėsi, nes kolonistai pamažu apgyvendino Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinus. Jis buvo administruojamas kaip Zavoločės valsčius. Kolonistų migracijos į Zavoločę ir vietinių vepsų asimiliacija dar labiau paspartėjo, kuomet Rusią nusiaubė mongolai. Bėgdami nuo jų, slavai masiškai apgyvendino šį atokų šiaurinį kraštą. Panašiu jis buvo apgyvendinamas ir iš jūrinės pusės – čia kėlėsi pomorai, tyrinėję Baltosios jūros pakrantes.

Turtingas regionas masino augančią Maskvos didžiąją kunigaikštystę, kuri siekė paveržti regioną iš Naugardo. Pradedant Ivanu Kalita, Maskvai pavyko užimti piečiausius regiono miestus, pirmiausia Belozerą. Vėliau, 1397 m., vietos gyventojai patys pasiprašė prijungiami prie Maskvos. Tačiau jau kitais metais Naugardas sumušė Maskvą ir susigrąžino žemę į savo valdžią. Dvina išbuvo Naugardo respublikos sudėtyje iki 1478 m., kai pats Naugardas buvo prijungtas prie Maskvos.

@@ Eilutė 3: / Eilutė 3: @@
  | Spalva = #9ACD32
  | Tipas = Rusijos istorinė žemė
- | Pavadinimas = Zavoločjė (Заволочье)
+ | Pavadinimas = Zavoločė (Заволочье)
  | Foto = Белозёрск.Ц.Ильи Пророка 1696.jpg
  | Šalis = [[Rusija]] ([[Archangelsko sritis|Archangelskas]], [[Vologdos sritis|Vologda]])
@@ Eilutė 18: / Eilutė 18: @@
  | Sąrašas = '''Rusijos istoriniai regionai:'''<br>[[Karelija]], [[Ingrija]], [[Zavoločjė|Dvina]], [[Didžioji Permė|Permė]], [[Pečioros žemė|Pečiora]], [[Jugra]], [[Pavolgys]], [[Ponto stepė]], [[Sibiro istorija|Sibiras]]
  }}
-'''Zavoločjė''' ({{ru|Заволочье}}), ''Dvinos žemė'' ({{ru|Двинская земля }}), ''Vepsija'' – istorinė sritis dabartinėje [[Rusija|Rusijoje]] – [[Vologdos sritis|Vologdos]] ir [[Archangelsko sritis|Archangelsko]] srityse, kuriose gyveno taip vadinamieji ''zavoločjės čiudai'' ([[vepsai|vepsų]] gentys).
+'''Zavoločė''' ({{ru|Заволочье}}), ''Dvinos žemė'' ({{ru|Двинская земля }}), ''Vepsija'' – istorinė sritis dabartinėje [[Rusija|Rusijoje]] – [[Vologdos sritis|Vologdos]] ir [[Archangelsko sritis|Archangelsko]] srityse, kuriose gyveno taip vadinamieji ''zavoločės čiudai'' ([[vepsai|vepsų]] gentys).
 == Geografija ==
-Pavadinimas {{ru|Заволочье}} kilęs iš {{ru|за волоками}} 'už pervalkų', čia {{lt|pervalkas}} 'sausumos kelias, jungiantis du vandens telkinius, kuriuo pervilkdavo laivus ir jų krovinius'. ''Zavoločjė'' buvo už pervalkų, kurie jungė [[Onegos ežeras|Onegos ežerą]] su gretimais ežerais, pirmiausia [[Belojės ežeras|Baltuoju ežeru]]. Ši geografinė riba atskyrė regioną nuo vakariau buvusios [[Karelija|Karelijos]]. Į rytus nuo jo, [[Pečiora|Pečioros]] baseine buvo [[Pečioros žemė]], o į pietryčius – [[Permės žemė]]. Pietuose regionas siekėsi su [[Volga|Volgos]] aukštupiu.
+Pavadinimas {{ru|Заволочье}} kilęs iš {{ru|за волоками}} 'už pervalkų', čia {{lt|pervalkas}} 'sausumos kelias, jungiantis du vandens telkinius, kuriuo pervilkdavo laivus ir jų krovinius'. ''Zavoločė'' buvo už pervalkų, kurie jungė [[Onegos ežeras|Onegos ežerą]] su gretimais ežerais, pirmiausia [[Belojės ežeras|Baltuoju ežeru]]. Ši geografinė riba atskyrė regioną nuo vakariau buvusios [[Karelija|Karelijos]]. Į rytus nuo jo, [[Pečiora|Pečioros]] baseine buvo [[Pečioros žemė]], o į pietryčius – [[Permės žemė]]. Pietuose regionas siekėsi su [[Volga|Volgos]] aukštupiu.
 Regionas tampriai susijęs su [[Šiaurės Dvina|Šiaurės Dvinos]] ir [[Onegos upė]]s baseinais. Jis pasižymėjo gausiais miškais, kuriuose veisėsi brangiakailiai žvėrys, labai vertinami senovės pasaulyje. Vietos žmonės daugiausia užsiėmė žvėrių medžiokle.
@@ Eilutė 28: / Eilutė 28: @@
 Anksčiausias regiono apibrėžimas apėmė tik nedidelę teritoriją į rytus nuo Baltojo ežero ir jį su Onega jungusios upės. Čia buvo vienas seniausių miestų – [[Belozerskas|Beloozero]] ({{ru|Белоозеро}}), kurį, pasak legendos įkūrė ir valdė [[Riurikas|Riuriko]] giminaitis ''Sineus''. [[Finougrai|Finougrų]] žemėse plito [[slavai|slavų]] kultūra ir kėlėsi kolonistai iš [[Naugardo respublika|Naugardo respublikos]].
-Nuo XI a. pabaigos regiono apibrėžimas plėtėsi, nes kolonistai pamažu apgyvendino Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinus. Jis buvo administruojamas kaip '''Zavoločjės valsčius'''. Kolonistų migracijos į Zavoločję ir vietinių vepsų asimiliacija dar labiau paspartėjo, kuomet Rusią nusiaubė [[Mongolų imperija|mongolai]]. Bėgdami nuo jų, slavai masiškai apgyvendino šį atokų šiaurinį kraštą. Panašiu jis buvo apgyvendinamas ir iš jūrinės pusės – čia kėlėsi [[pomorai]], tyrinėję [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]] pakrantes.
+Nuo XI a. pabaigos regiono apibrėžimas plėtėsi, nes kolonistai pamažu apgyvendino Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinus. Jis buvo administruojamas kaip '''Zavoločės valsčius'''. Kolonistų migracijos į Zavoločę ir vietinių vepsų asimiliacija dar labiau paspartėjo, kuomet Rusią nusiaubė [[Mongolų imperija|mongolai]]. Bėgdami nuo jų, slavai masiškai apgyvendino šį atokų šiaurinį kraštą. Panašiu jis buvo apgyvendinamas ir iš jūrinės pusės – čia kėlėsi [[pomorai]], tyrinėję [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]] pakrantes.
 Turtingas regionas masino augančią [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiąją kunigaikštystę]], kuri siekė paveržti regioną iš Naugardo. Pradedant [[Ivanas Kalita|Ivanu Kalita]], Maskvai pavyko užimti piečiausius regiono miestus, pirmiausia Belozerą. Vėliau, 1397 m., vietos gyventojai patys pasiprašė prijungiami prie Maskvos. Tačiau jau kitais metais Naugardas sumušė Maskvą ir susigrąžino žemę į savo valdžią. Dvina išbuvo Naugardo respublikos sudėtyje iki 1478 m., kai pats Naugardas buvo prijungtas prie Maskvos.