Žemaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S →‎Biografija: Šėmai|Šėmuose
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 19: Eilutė 19:
| vikiteka = Category:Žemaitė
| vikiteka = Category:Žemaitė
}}
}}



'''Žemaitė''' (tikr. '''Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė''', [[1845]] m. [[gegužės 31]] d. [[Bukantė]]s dvarelyje, [[Plungės valsčius]] – [[1921]] m. [[gruodžio 7]] d. [[Marijampolė]]je) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja.
'''Žemaitė''' (tikr. '''Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė''', [[1845]] m. [[gegužės 31]] d. [[Bukantė]]s dvarelyje, [[Plungės valsčius]] – [[1921]] m. [[gruodžio 7]] d. [[Marijampolė]]je) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja.


== Biografija ==
== Biografija ==

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė gimė bežemių [[bajorai (luomas)|bajorų]] šeimoje, grafų Pliaterių [[Bukantės dvarelis|Bukantės dvarelyje]], kur jos tėvas Antanas Beniuševičius (mirė [[1878]] m.) tarnavo urėdu, o motina Julijana Sciepuraitė (mirė [[1874]] m.) – šeimininke. Šeimoje augo dar trys mergaitės – Emilija ([[1841]]/[[1842]]-[[1897]]), Petronėlė ([[1843]]/[[1844]]-) ir Juzefa. Tėvas gaudavo ordinariją ir 20 rublių algos per metus, motina – 10 rublių algos. Abu namie kalbėjo [[lenkų kalba]], lenkiška dvasia auklėjo ir dukteris. Būsimąją rašytoją namuose mokė tėvas, vėliau dėdienė, taip pat bajorė, kartu su savo vaikais [[Šėmai|Šėmuose]], netoli [[Lauko Soda|Lauksodos]], kur Julija gyveno nuo [[1856]] iki [[1863]] metų rudens.
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė gimė bežemių [[bajorai (luomas)|bajorų]] šeimoje, grafų Pliaterių [[Bukantės dvarelis|Bukantės dvarelyje]], kur jos tėvas Antanas Beniuševičius (mirė [[1878]] m.) tarnavo urėdu, o motina Julijana Sciepuraitė (mirė [[1874]] m.) – šeimininke. Šeimoje augo dar trys mergaitės – Emilija ([[1841]]/[[1842]]-[[1897]]), Petronėlė ([[1843]]/[[1844]]-) ir Juzefa. Tėvas gaudavo ordinariją ir 20 rublių algos per metus, motina – 10 rublių algos. Abu namie kalbėjo [[lenkų kalba]], lenkiška dvasia auklėjo ir dukteris. Būsimąją rašytoją namuose mokė tėvas, vėliau dėdienė, taip pat bajorė, kartu su savo vaikais [[Šėmai|Šėmuose]], netoli [[Lauko Soda|Lauksodos]], kur Julija gyveno nuo [[1856]] iki [[1863]] metų rudens.
[[Vaizdas:Žemaitė ( dvaras ).jpg|none|miniatiūra|Šėmuose buvusio dvaro vieta]]
[[Vaizdas:Žemaitė.jpg|thumb|left|160px|Žemaitė]]
[[Vaizdas:Bukantės dvarelis, lenta, Žemaitė.JPG|Žemaitė.jpg|thumb|left|160px|Atminimo lenta Bukantėje]]
[[Vaizdas:Žemaitė ( dvaras ).jpg|right|miniatiūra|Šėmuose buvusio dvaro vieta]]


[[1863 sukilimas|1863–1864 m. sukilime]] rėmė sukilėlius, vėliau tarnavo kambarine [[Džiuginėnai|Džiuginėnų]] dvare, kur [[1865]] m. ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto (mirė [[1898]] m. [[liepos 24]] d.). Su vyru nuomojosi žemę ir apie 30 metų užsiėmė žemės ūkio darbais [[Kolainiai|Kolainių]], [[Laukuva|Laukuvos]], [[Varniai|Varnių]], [[Užventis|Užvenčio]] apylinkėse. [[1883]] m. apsigyveno [[Ušnėnai|Ušnėnuose]], kur susipažino su [[Povilas Višinskis|Povilu Višinskiu]], įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą, susidomėjo nelegalia spauda, pradėjo rašyti. Pirmą kūrinį parašė būdama daugiau kaip keturiasdešimties metų.<ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.</ref>
[[1863 sukilimas|1863–1864 m. sukilime]] rėmė sukilėlius, vėliau tarnavo kambarine [[Džiuginėnai|Džiuginėnų]] dvare, kur [[1865]] m. ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto (mirė [[1898]] m. [[liepos 24]] d.). Su vyru nuomojosi žemę ir apie 30 metų užsiėmė žemės ūkio darbais [[Kolainiai|Kolainių]], [[Laukuva|Laukuvos]], [[Varniai|Varnių]], [[Užventis|Užvenčio]] apylinkėse. [[1883]] m. apsigyveno [[Ušnėnai|Ušnėnuose]], kur susipažino su [[Povilas Višinskis|Povilu Višinskiu]], įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą, susidomėjo nelegalia spauda, pradėjo rašyti. Pirmą kūrinį parašė būdama daugiau kaip keturiasdešimties metų.<ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.</ref>
[[Vaizdas:Žemaitė.jpg|thumb|left|150px|Žemaitė]]


[[1907]] m. [[Kaunas|Kaune]] dalyvavo Lietuvos moterų suvažiavime, [[1908]] m. – [[Rusija|Rusijos]] moterų suvažiavime [[Peterburgas|Peterburge]]. [[1912]] m. apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], [[1913]]–[[1915]] m. redagavo [[Lietuvos žinios|„Lietuvos žinias“]].
[[1907]] m. [[Kaunas|Kaune]] dalyvavo Lietuvos moterų suvažiavime, [[1908]] m. – [[Rusija|Rusijos]] moterų suvažiavime [[Peterburgas|Peterburge]]. [[1912]] m. apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], [[1913]]–[[1915]] m. redagavo [[Lietuvos žinios|„Lietuvos žinias“]].
Eilutė 37: Eilutė 38:


== Slapyvardis ==
== Slapyvardis ==

Paskatinta Povilo Višinskio, Žemaitė [[Ušnėnai|Ušnėnuose]] [[1894]] m. parašė pirmąjį apsakymą „Rudens vakaras“, painiodama mažąsias ir didžiąsias raides. P. Višinskis šį apsakymą pasiūlė G. Petkevičaitei-Bitei ir J. Jablonskiui, kurių dėka apsakymas išspausdintas „Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje 1895 metams“. Redakcija J. Jablonskio siūlymu autorei davė Žemaitės slapyvardį, kadangi apsakymas parašytas žemaičių tarme. Taip ir prigijo rašytojos slapyvardis.
Paskatinta Povilo Višinskio, Žemaitė [[Ušnėnai|Ušnėnuose]] [[1894]] m. parašė pirmąjį apsakymą „Rudens vakaras“, painiodama mažąsias ir didžiąsias raides. P. Višinskis šį apsakymą pasiūlė G. Petkevičaitei-Bitei ir J. Jablonskiui, kurių dėka apsakymas išspausdintas „Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje 1895 metams“. Redakcija J. Jablonskio siūlymu autorei davė Žemaitės slapyvardį, kadangi apsakymas parašytas žemaičių tarme. Taip ir prigijo rašytojos slapyvardis.


== Kūryba ==
== Kūryba ==

[[Vaizdas:Žemaitė notes.jpg|thumb|left|110px|Žemaitės užrašai]]
[[Vaizdas:Žemaitė notes.jpg|thumb|left|110px|Žemaitės užrašai]]
Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, [[apysaka]]s, [[apybraiža]]s, vaizdelius, keliolika [[pjesė|pjesių]], pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininke“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpe“]], [[Vienybė Lietuvininkų|„Vienybėje lietuvininkų“]], [[Naujienos (Čikaga)|„Naujienose“]], [[Darbininkų balsas (Čikaga)|„Darbininkų balse“]], „[[Vilniaus žinios]]e“, [[Lietuvos ūkininkas|„Lietuvos ūkininke“]], su [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskiu]] parengė savo raštų rinkinį.
Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, [[apysaka]]s, [[apybraiža]]s, vaizdelius, keliolika [[pjesė|pjesių]], pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininke“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpe“]], [[Vienybė Lietuvininkų|„Vienybėje lietuvininkų“]], [[Naujienos (Čikaga)|„Naujienose“]], [[Darbininkų balsas (Čikaga)|„Darbininkų balse“]], „[[Vilniaus žinios]]e“, [[Lietuvos ūkininkas|„Lietuvos ūkininke“]], su [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskiu]] parengė savo raštų rinkinį.
Eilutė 47: Eilutė 50:


== Atminimo įamžinimas ==
== Atminimo įamžinimas ==

* Buvo pavaizduota ant 1 [[litas|lito]] banknoto.
* Buvo pavaizduota ant 1 [[litas|lito]] banknoto.



12:26, 29 vasario 2020 versija

   Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė
Gimė 1845 m. gegužės 31 d.
Bukantė, Plungės valsčius
Mirė 1921 m. gruodžio 7 d. (76 metai)
Marijampolė
Tėvai Antanas Beniuševičius
Julijana Sciepuraitė
Sutuoktinis (-ė) Laurynas Žymantas
Veikla rašytoja
Vikiteka Žemaitė

Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčius – 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja.

Biografija

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė gimė bežemių bajorų šeimoje, grafų Pliaterių Bukantės dvarelyje, kur jos tėvas Antanas Beniuševičius (mirė 1878 m.) tarnavo urėdu, o motina Julijana Sciepuraitė (mirė 1874 m.) – šeimininke. Šeimoje augo dar trys mergaitės – Emilija (1841/1842-1897), Petronėlė (1843/1844-) ir Juzefa. Tėvas gaudavo ordinariją ir 20 rublių algos per metus, motina – 10 rublių algos. Abu namie kalbėjo lenkų kalba, lenkiška dvasia auklėjo ir dukteris. Būsimąją rašytoją namuose mokė tėvas, vėliau dėdienė, taip pat bajorė, kartu su savo vaikais Šėmuose, netoli Lauksodos, kur Julija gyveno nuo 1856 iki 1863 metų rudens.

Žemaitė
Atminimo lenta Bukantėje
Vaizdas:Žemaitė ( dvaras ).jpg
Šėmuose buvusio dvaro vieta

1863–1864 m. sukilime rėmė sukilėlius, vėliau tarnavo kambarine Džiuginėnų dvare, kur 1865 m. ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto (mirė 1898 m. liepos 24 d.). Su vyru nuomojosi žemę ir apie 30 metų užsiėmė žemės ūkio darbais Kolainių, Laukuvos, Varnių, Užvenčio apylinkėse. 1883 m. apsigyveno Ušnėnuose, kur susipažino su Povilu Višinskiu, įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą, susidomėjo nelegalia spauda, pradėjo rašyti. Pirmą kūrinį parašė būdama daugiau kaip keturiasdešimties metų.[1]

1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos moterų suvažiavime, 1908 m. – Rusijos moterų suvažiavime Peterburge. 1912 m. apsigyveno Vilniuje, 19131915 m. redagavo „Lietuvos žinias“.

Pirmojo pasaulinio karo metu lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo (surinko per $30000). Nuo 1917 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos narė.

1921 m. rašytoja apsigyveno Marijampolėje, grįžusi iš Amerikos. Įsikūrė pas advokatą A. Bulotą, rašė ir taisė senus raštus. Žiemą su reikalais išvažiavo į Kauną, bet grįžtant atgal autobusas sugedo ir teko nakvoti laukuose. Rašytoja smarkiai peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir gruodžio 7 d. mirė.

Slapyvardis

Paskatinta Povilo Višinskio, Žemaitė Ušnėnuose 1894 m. parašė pirmąjį apsakymą „Rudens vakaras“, painiodama mažąsias ir didžiąsias raides. P. Višinskis šį apsakymą pasiūlė G. Petkevičaitei-Bitei ir J. Jablonskiui, kurių dėka apsakymas išspausdintas „Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje 1895 metams“. Redakcija J. Jablonskio siūlymu autorei davė Žemaitės slapyvardį, kadangi apsakymas parašytas žemaičių tarme. Taip ir prigijo rašytojos slapyvardis.

Kūryba

Žemaitės užrašai

Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį. Žymiausi jos kūriniai: Marti, Topylis, Petras Kurmelis, Sučiuptas velnias, Sutkai.

Kūryboje vyrauja neigiami gyvenimo reiškiniai, pasakojimai epiški, ironiški, objektyvizuoti. Būdingi detalūs gamtos, papročių, buities, veikėjų išorės aprašymai. Daug dėmesio skiriama moters gyvenimui.

Atminimo įamžinimas

  • Buvo pavaizduota ant 1 lito banknoto.

Šaltiniai

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.
  • Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Vilnius, 1988.
  • Valstybinė grožinės literatūros leidykla. " Žemaitė gyvenime ir kūryboje" Vilnius, 1956 m.
  • Sauka, D., 1988. „Žemaitės stebuklas“. Vaga. ISBN 9785415000104
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Žemaitė