Ugnimi ir kalaviju (filmas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
|biudžetas = 24 mln. zlotų |
|biudžetas = 24 mln. zlotų |
||
}} |
}} |
||
⚫ | '''„Ugnimi ir kalaviju“''' ({{pl|Ogniem i mieczem}}) – [[Istorinis filmas|istorinis]], 4 serijų [[Lenkai|lenkų]] 1999 m. filmas, sukurtas žinomo režisieriaus Ježio Hofmano pagal [[Lenkai|lenkų]] rašytojo [[Henrikas Senkevičius|Henriko Senkevičiaus]] to paties pavadinimo istorinį romaną (pirmąją trilogijos dalį). Filme vaizduojamas [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]] sukilimo, nukreipto prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], laikotarpis.<ref>Черненко М. М. Наш общий Гофман, или Стори поверх истории // Искусство кино, 2000, № 4.</ref> |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | Veiksmas vyksta Ukrainos žemėse, kurios priklausė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikai]] [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono Kazimiero Vazos]] valdymo laikotarpiu per 1648–1651 m. Bogdano Chmelnickio sukilimą. Lenkijos riteris Janas Skšetuckis ir kazokų pulkininkas Jurka Bogunas įsimyli tą pačią lenkų bajoraitę Heleną. Jų konkurencija atsiskleidžia kazokų sukilimo, kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis, fone. Istoriniai įvykiai yra filmo pagrindas, o išgalvoti veikėjai susilieja su istoriniais. Filmo, kaip ir knygos, kulminacija yra [[Zbaražo pilis|Zbaražo pilies]] apgultis.<ref>Yuri Shevchuk. „With Fire and Sword" depicts Kozak war against Poland The Ukrainian Weekly. May 23, 1999.</ref> |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | Veiksmas vyksta Ukrainos žemėse, kurios priklausė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikai]] [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono Kazimiero Vazos]] valdymo laikotarpiu per 1648–1651 |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
== Pagrindiniai vaidmenys == |
== Pagrindiniai vaidmenys == |
||
Aktorius |
Aktorius – vaidmuo |
||
* [[Izabella Scorupco|Izabela Skorupko]] |
* [[Izabella Scorupco|Izabela Skorupko]] – lenkų bajoraitė Jelena Kurcevič |
||
* Michailas Žebrovskis— husarų leitenantas Janas Skšetuckis |
* Michailas Žebrovskis— husarų leitenantas Janas Skšetuckis |
||
* Aleksandras Domogarovas |
* Aleksandras Domogarovas – kazokų pulkininkas Jurka Bogunas |
||
* Kšištofas Kovalevskis |
* Kšištofas Kovalevskis – ponas Zagloba |
||
* Bogdanas Stupka |
* Bogdanas Stupka – Zaporožės hetmonas Bogdanas Chmelnickis |
||
* Andžejus Severinas |
* Andžejus Severinas – [[Mykolas Kaributas Višnioveckis]] |
||
* Zbignevas Zamachovskis |
* Zbignevas Zamachovskis – Michalas Volodijevskis |
||
* Viktoras Zborovskis |
* Viktoras Zborovskis – lietuvių bajoras Lionginas Podbipienta |
||
* Danielis Olbrickis |
* Danielis Olbrickis – mongolų – totorių ordos vadas Tugai-Bėjus |
||
* Marekas Kondratas |
* Marekas Kondratas – Abiejų Tautų Respublikos karalius Jonas Kazimieras Vaza |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
{{Išnašos}} |
{{Išnašos}} |
||
==Literatūra == |
== Literatūra == |
||
*Zniweczyło tę idyllę dopiero ukazanie się „Ogniem i mieczem” Sienkiewicza. Nie było już dawnej chłopięcej szczerości. Od Bohdana i Jaremy posłały się między nami wielkie czarne cienie. Ryszard Sadaj |
* Zniweczyło tę idyllę dopiero ukazanie się „Ogniem i mieczem” Sienkiewicza. Nie było już dawnej chłopięcej szczerości. Od Bohdana i Jaremy posłały się między nami wielkie czarne cienie. Ryszard Sadaj – „Kto był kim w Galicji”, Kraków 1993, s. 162. |
||
*Черненко М. М. Наш общий Гофман, или Стори поверх истории // Искусство кино, 2000, № 4. [http://chernenko.org/469.shtml] |
* Черненко М. М. Наш общий Гофман, или Стори поверх истории // Искусство кино, 2000, № 4. [http://chernenko.org/469.shtml] |
||
14:15, 26 vasario 2020 versija
Ugnimi ir kalaviju | |
---|---|
Kilmės šalis | Lenkija |
Režisierius | Jerzis Hofmanas |
Scenaristas (-ai) | Jerzis Hofmanas |
Vaidina | Bohdan Stupka Michał Żebrowski Aleksandr Domogarow Izabella Scorupco |
Metai | 1999 m. |
Žanras | istorinė drama |
Trukmė | 180 min. |
Kalba | lenkų |
Biudžetas | 24 mln. zlotų |
„Ugnimi ir kalaviju“ (lenk. Ogniem i mieczem) – istorinis, 4 serijų lenkų 1999 m. filmas, sukurtas žinomo režisieriaus Ježio Hofmano pagal lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus to paties pavadinimo istorinį romaną (pirmąją trilogijos dalį). Filme vaizduojamas Bogdano Chmelnickio sukilimo, nukreipto prieš Abiejų Tautų Respubliką, laikotarpis.[1]
Filmo biudžetas 24 mln. zlotų. Didesnį biudžetą iš lenkų filmų turėjo tik 2001 m. filmas Quo Vadis pagal to paties Henriko Senkevičiaus romaną.
Glaustas siužetas
Veiksmas vyksta Ukrainos žemėse, kurios priklausė Abiejų Tautų Respublikai Jono Kazimiero Vazos valdymo laikotarpiu per 1648–1651 m. Bogdano Chmelnickio sukilimą. Lenkijos riteris Janas Skšetuckis ir kazokų pulkininkas Jurka Bogunas įsimyli tą pačią lenkų bajoraitę Heleną. Jų konkurencija atsiskleidžia kazokų sukilimo, kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis, fone. Istoriniai įvykiai yra filmo pagrindas, o išgalvoti veikėjai susilieja su istoriniais. Filmo, kaip ir knygos, kulminacija yra Zbaražo pilies apgultis.[2]
Apdovanojimai
Apdovanojimas už montažą, ir scenografiją, publikos prizas už Henriko Senkevičiaus epopėjos ekranizaciją (Ježis Hofmanas) XXIV lenkų filmų festivalyje Gdynioje, publikos prizas lenkų filmų festivalyje Čikagoje (Ježis Hofmanas), 1999 ir kt.
Pagrindiniai vaidmenys
Aktorius – vaidmuo
- Izabela Skorupko – lenkų bajoraitė Jelena Kurcevič
- Michailas Žebrovskis— husarų leitenantas Janas Skšetuckis
- Aleksandras Domogarovas – kazokų pulkininkas Jurka Bogunas
- Kšištofas Kovalevskis – ponas Zagloba
- Bogdanas Stupka – Zaporožės hetmonas Bogdanas Chmelnickis
- Andžejus Severinas – Mykolas Kaributas Višnioveckis
- Zbignevas Zamachovskis – Michalas Volodijevskis
- Viktoras Zborovskis – lietuvių bajoras Lionginas Podbipienta
- Danielis Olbrickis – mongolų – totorių ordos vadas Tugai-Bėjus
- Marekas Kondratas – Abiejų Tautų Respublikos karalius Jonas Kazimieras Vaza
Nuorodos
Literatūra
- Zniweczyło tę idyllę dopiero ukazanie się „Ogniem i mieczem” Sienkiewicza. Nie było już dawnej chłopięcej szczerości. Od Bohdana i Jaremy posłały się między nami wielkie czarne cienie. Ryszard Sadaj – „Kto był kim w Galicji”, Kraków 1993, s. 162.
- Черненко М. М. Наш общий Гофман, или Стори поверх истории // Искусство кино, 2000, № 4. [1]