Adolf Abicht: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Stela (aptarimas | indėlis)
Eilutė 28: Eilutė 28:
1804-1816 m. užėmė abi Vilniaus universiteto filosofijos katedras (Logikos bei metafizikos ir Moralės filosofijos). [[Imanuelis Kantas|Imanuelio Kanto]] pažiūrų šalininkas. <ref>Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p. 666. ISBN 978-5417-01062-0. </ref>
1804-1816 m. užėmė abi Vilniaus universiteto filosofijos katedras (Logikos bei metafizikos ir Moralės filosofijos). [[Imanuelis Kantas|Imanuelio Kanto]] pažiūrų šalininkas. <ref>Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p. 666. ISBN 978-5417-01062-0. </ref>


Po mokslų kelerius metus keliavo po [[Vokietija|Vokietiją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], klausėsi paskaitų [[Viena|Vienoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]]. 1824 m. [[Augustas Liudvikas Bekiu|Augustui Liudvikui Bekiu]] mirus, Abichtui buvo pavestas patologijos ir papildomos higienos kursas. <ref name="Pavilionis">Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137-138. ISBN 9986-09-047-4. </ref> 1824–1842 m. Vilniaus universitete dėstė bendrosios patologijos kursą. paskelbė savo bendrosios patologijos paskaitas „Praelectionum pathologiae generalis, libri duo...Vilnae, 1831".<ref>Vilniaus universiteto istorija 1803-1940. Redakcinė kolegija. Vilnius: Mokslas, 1977, p. 60.</ref> Kartu Abichtas buvo terapeutinės klinikos profesoriaus pagalbininkas. <ref name="Pavilionis"/> 1827 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.<ref name="Pavilionis"/>
Po mokslų kelerius metus keliavo po [[Vokietija|Vokietiją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], klausėsi paskaitų [[Viena|Vienoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]].
1824 m. [[Augustas Liudvikas Bekiu|Augustui Liudvikui Bekiu]] mirus, Abichtui buvo pavestas patologijos ir papildomos higienos kursas. <ref name="Pavilionis">Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137-138. ISBN 9986-09-047-4. </ref> 1824–1842 m. Vilniaus universitete dėstė bendrosios patologijos kursą, paskelbė savo bendrosios patologijos paskaitas „Praelectionum pathologiae generalis, libri duo...Vilnae, 1831".<ref>Vilniaus universiteto istorija 1803-1940. Redakcinė kolegija. Vilnius: Mokslas, 1977, p. 60.</ref> Kartu Abichtas buvo terapeutinės klinikos profesoriaus pagalbininkas. <ref name="Pavilionis"/> 1827 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.<ref name="Pavilionis"/>


== Tolesnė veikla ==
== Tolesnė veikla ==

12:51, 1 vasario 2020 versija

Adolfas Abichtas
Adolfas Abichtas, portreto autorius Karolis Ripinskis, 1835 m. (paveikslas saugomas Lietuvos dailės muziejuje)
Gimė 1793 m.
Erlangenas, Bavarija, Vokietija
Mirė 1860 m. liepos 15 d. (~67 metai)
Vilnius
Tėvas Johanas Abichtas
Veikla Vilniaus universiteto profesorius
Išsilavinimas Vilniaus gimnazija
Alma mater Vilniaus universitetas

Adolfas Abichtas (vok. Adolf Abicht, 17931860 m. liepos 15 d.) – Vilniaus universiteto profesorius, Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas.

Kilmė

Adolfas Abichtas gimė 1793 m. Erlangene, Bavarijos žemėje, Vokietijoje. Jo tėvas Johanas Abichtas buvo Vilniaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius.

Mokslo ir studijų metai

Adolfas Abichtas 1810 m. baigė Vilniaus universitetą. 1811 m. tapo filosofijos magistru, 1815 m. – medicinos mokslų daktaru.

1804-1816 m. užėmė abi Vilniaus universiteto filosofijos katedras (Logikos bei metafizikos ir Moralės filosofijos). Imanuelio Kanto pažiūrų šalininkas. [1]

Po mokslų kelerius metus keliavo po Vokietiją, Prancūziją, klausėsi paskaitų Vienoje, Paryžiuje.

1824 m. Augustui Liudvikui Bekiu mirus, Abichtui buvo pavestas patologijos ir papildomos higienos kursas. [2] 1824–1842 m. Vilniaus universitete dėstė bendrosios patologijos kursą, paskelbė savo bendrosios patologijos paskaitas „Praelectionum pathologiae generalis, libri duo...Vilnae, 1831".[3] Kartu Abichtas buvo terapeutinės klinikos profesoriaus pagalbininkas. [2] 1827 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.[2]

Tolesnė veikla

Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė medicinos praktika ir dėstė įsteigtoje Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika.

1851 m. gydytojo Benedikto Balinskio, Panemunės dvaro savininko Adomo Bartuševičiaus ir Birštono klebono Sorokos prašymu, Vilniaus civilinis gubernatorius atsiuntė autoritetingą komisiją šaltinių mineraliniams vandenims ištirti. Šią komisiją sudarė Vilniaus universiteto prof. Adolfas Abichtas, sanitarijos inspektorius V. Povstanskis ir farmacijos magistras Justinas Kuševičius. Komisija ištyrė ne tik Birštono mineralinius šaltinius, bet ir gamtą, dirvožemį, nubraižė Nemuno kilpų žemėlapį ir nustatė, kad Birštonas ir jo mineraliniai šaltiniai bei aplinka tinka kurortui ir gydykloms kurtis.[4]

Vilniuje išspausdintas Abichto vadovėlis lotynų kalba apie vidaus organų ligas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių mokomųjų priemonių Lietuvos medicinos moksle.

Adolfas Abichtas mirė 1860 m. liepos 15 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus evangelikų senųjų kapinių komplekso senosiose kapinėse.

Šeima

Buvo vedęs. Adolfo Abichto sūnus Henrikas – 1863 m. sukilimo dalyvis. Sulaikytas Lenkijoje su dideliu kiekiu ginklų ir draudžiamos literatūros. Jam 1863 m. Varšuvoje buvo įvykdytas mirties nuosprendis.

Mokslo darbai

  • Adolfas Abichtas. Bendrosios patologijos paskaitos, 1831.
  • Adolfas Abichtas. Bendrosios terapijos nuostatai (Institutiones therapiae generalis, 1840), Praelectionum pathologiae generalis: libri duo / [Adolf Abicht], Vilnae, 1831–1833 (Wilno : Lith. Przybylskiego) [2]

Šaltiniai

  1. Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p. 666. ISBN 978-5417-01062-0.
  2. 2,0 2,1 2,2 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137-138. ISBN 9986-09-047-4.
  3. Vilniaus universiteto istorija 1803-1940. Redakcinė kolegija. Vilnius: Mokslas, 1977, p. 60.
  4. Birštono muziejaus informacija [1]

Literatūra

  • Kubilius, Jonas. Glausta Vilniaus universiteto istorija, 1979 m.
  • Мысліцелі i асветниікі Беларусі. Энцыклапедычны даведнік. Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 1995. ISBN 985-11-0016-1. С. 338.

Nuorodos