Saulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pusiaujo skersmuo	1 392 530 km; (109,16 Žemės ; pusiaujo skersmens)
Ašigalinis skersmuo	1 392 386 km
apogėjuje	0,524
Paplokštumas	0,00010
Masė	1,9891·1030 kg; (332 959,5 Žemės masės)
Vidutinis tankis	1,41 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis; (prie paviršiaus)	273,98 m/s²
Pabėgimo (II kosminis) greitis	617,7 km/s
ašigalinėse srityse	30 d.
Pusiaujo plokštumos posvyris; į ekliptikos plokštumą	7,25°
Paviršiaus efektinė temperatūra	5772 K
Regimasis vizualinis ryškis	-26,7
Absoliutinis vizualinis ryškis	4,79
Šviesis (spinduliavimo galia)	3,828·1026 W
Skriejimo aplink Galaktikos; centrą periodas	230 mln. m.
Skriejimo aplink Galaktikos; centrą greitis	220 km/s
didžiausias	152,1 mln. km
mažiausias	147,1 mln. km

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

11:42, 30 sausio 2020 versija

Kitos reikšmės – Saulė (reikšmės).

Saulė – Subscribe: https://www.youtube.com/channel/UC8LP4EVH1IJX_SL6jyTdCcgan my friens KAROLIS jjjjjjjjk

Fizinės ir kitos charakteristikos

Saulė kultūros istorijoje

Kualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.

Literatūra

A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, 608p., ISBN 9986-435-10-2

Šaltiniai

Nuorodos

Vikiteka: Saulė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Saulė

@@ Eilutė 61: / Eilutė 61: @@
 |}
-'''Saulė''' – Subscribe: https://www.youtube.com/channel/UC8LP4EVH1IJX_SL6jyTdCcg
+'''Saulė''' – Subscribe: https://www.youtube.com/channel/UC8LP4EVH1IJX_SL6jyTdCcg<nowiki/>an my friens KAROLIS jjjjjjjjk
 == Fizinės ir kitos charakteristikos ==
+<br />
-Saulė yra G2 spektrinės klasės [[Pagrindinė seka|pagrindinės sekos]] žvaigždė. G2 spektrinė klasė yra [[geltonoji nykštukė|geltonųjų nykštukių]] tipas, o tai reiškia, kad ji yra mažesnė ir už vidutines žvaigždes, ir net šimtus kartų mažesnė už [[žydroji milžinė|žydrąsias]] ar [[raudonoji milžinė|raudonąsias milžines]]. Tokio tipo žvaigždžių gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardų metų, o Saulei šiuo metu yra apie 4,57 mlrd.<ref name="Bonanno">{{cite journal|last=Bonanno|first=A.|coauthors=Schlattl, H.; Patern, L.|year= 2002|url=http://arxiv.org/PS_cache/astro-ph/pdf/0204/0204331.pdf|title=The age of the Sun and the relativistic corrections in the EOS|journal=Astronomy and Astrophysics|volume=390|pages=1115-1118}}</ref> metų.
-Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų ([[Paukščių Takas|Paukščių Tako]]) [[Galaktika|galaktikos]] centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 [[Šviesmetis|šm]].
-Saulė – nevienalytis karštos [[plazma|plazmos]] rutulys, kurį sudaro šios dalys:
-* šerdis (seniau vadinta branduoliu) – 0,35 <math>R_\odot</math>, kurios tankis yra 1,5 x 10<sup>5</sup> kg/m³ vyksta [[Protonų ciklas|protonų ciklo]] termobranduolinės reakcijos, kurios [[vandenilis|vandenilį]] paverčia heliu. 3,8 × 10<sup>38</sup> protonų (vandenilio branduolių) arba 600 milijonų tonų vandenilio<ref name="Rigden2003">{{citation|author=John S. Rigden|title=Hydrogen: The Essential Element|url=http://books.google.com/books?id=FhFxn_lUvz0C|year=|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-01252-3|page=10}}</ref> yra paverčiami [[Helis|heliu]] kiekvieną sekundę. Ši reakcija išskiria energiją, kuri Saulės paviršių palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir [[neutrinas|neutrinų]] forma;
-* spinduliavimo sluoksnis – 0,5 <math>R_\odot</math>, kur energija perduodama spinduliavimo būdu;
-* išorinis sluoksnis – 0,15 <math>R_\odot</math>, kur energija perduodama [[konvekcija|konvekcijos]] būdu – dėl to Saulės paviršius atrodo nusėtas įvairaus dydžio granulėmis.
-<math>\odot</math> – tai simbolinis Saulės žymėjimas, <math>R_\odot</math> reiškia Saulės spindulį.
-Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas [[Saulės vainikas|Saulės vainiku]], kuriame galima stebėti įdomius reiškinius – [[Saulės dėmė|Saulės dėmes]], [[Chromosferinis žybsnis|chromosferinius žybsnius]], [[Protuberantas|protuberantus]], [[Saulės fakelas|Saulės fakelus]] ir su jais susijusius [[Chromosfera|chromosferos]] darinius [[Flokulas|flokulus]].
-Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]] veiklos (žr. taip pat [[Saulės spinduliuotė]]).
-Nuo Saulės sklindanti šviesa [[Žemė|Žemę]] pasiekia per 8,3 min.
-== Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės ==
-[[Vaizdas:Sunset in Baltic sea.jpg|thumb|[[Saulėlydis]] [[baltijos jūra|Baltijos jūroje]]]]
-Nors [[Žemė]] skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno [[Žvaigždynas|žvaigždyno]] į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų ([[Žuvys (žvaigždynas)|Žuvys]], [[Avinas (žvaigždynas)|Avinas]], [[Tauras (žvaigždynas)|Tauras]], [[Dvyniai (žvaigždynas)|Dvyniai]], [[Vėžys (žvaigždynas)|Vėžys]], [[Liūtas (žvaigždynas)|Liūtas]], [[Mergelė]], [[Svarstyklės (žvaigždynas)|Svarstyklės]], [[Skorpionas (žvaigždynas)|Skorpionas]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulys]], [[Ožiaragis]], [[Vandenis]]), iš kurių 12 vadinami [[Zodiakas|Zodiako]] žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas [[ekliptika]]. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario [[Lygiadienis|lygiadienio]] taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje.
-Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – du jos sankirtos su [[dangaus sfera]] taškai ([[dangaus poliai|dangaus poliai]]) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas [[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulyje]] – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]] – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru {{versti-en|Ecliptic pole|ekliptikos polius|ekliptikos poliuje}}, kuris yra [[Slibinas (žvaigždynas)|Slibino žvaigždyne]] ir [[Aukso Žuvis|Aukso Žuvies žvaigždyne]] atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas [[precesija (astronomija)|precesija]]. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti [[Žvaigždė|žvaigždžių]] koordinates, kinta ekliptika.
-Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, [[Mėnulis]] ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimu]]. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.
 == Saulė kultūros istorijoje ==
+Kualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.
-Kadangi nuo Saulės priklauso visa Žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saulės sugrįžimas buvo laukiamas su baime arba bandomas užsitikrinti įvairiais kultiniais ir [[Magija|maginiais]] ritualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.
 == Literatūra ==