Tikrasis artišokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11: Eilutė 11:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Tikrasis artišokas''' ({{la|Cynara csolymus}}, {{en|Globe artichoke}}, {{de|Artischocke}}) – [[astriniai|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos [[artišokas|artišokų]] (''Cynara'') genties [[augalas]].
'''Tikrasis artišokas''' (''Cynara csolymus'') – [[astriniai|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos [[artišokas|artišokų]] (''Cynara'') genties [[augalas]].


Dvimetis augalas. [[lapas|Lapai]] dideli, plunksniški. [[žiedynas]] [[mėlyna|mėlynos]] spalvos. Žydi paprastai antraisiais metais.
Dvimetis augalas. [[lapas|Lapai]] dideli, plunksniški. [[žiedynas]] [[mėlyna|mėlynos]] spalvos. Žydi paprastai antraisiais metais.

23:30, 28 sausio 2020 versija

Cynara csolymus
Tikrasis artišokas (Cynara csolymus)
Tikrasis artišokas (Cynara csolymus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Astriečiai
( Asterales)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Artišokas
( Cynara)
Rūšis: Tikrasis artišokas
( Cynara csolymus)

Tikrasis artišokas (Cynara csolymus) – astrinių (Asteraceae) šeimos artišokų (Cynara) genties augalas.

Dvimetis augalas. Lapai dideli, plunksniški. žiedynas mėlynos spalvos. Žydi paprastai antraisiais metais.

Kilmė

Artišoką žinojo dar senovės Romoje ir Graikijoje. Iš Italijos XV-XVI a. kaip kultūrinis augalas jis paplito kitose šalyse.

Lietuvoje artišokas mažai žinomas ir vartojamas.

Tikrojo artišoko žiedyno galvutės

Sudėtis

Artišokas turi 15,5 % angliavandenių, 3,26 % azotinių medžiagų, 0,22 % riebalų, rauginės medžiagos, vitaminų A, B, C.

Mityba

Apvalkalėlių išorinių lapelių ir galvučių pagrinduose yra kvapiųjų medžiagų, teikiančių artišokui malonų kvapą, gerinantį apetitą.

Valgomos daugiausiai žiedynų galvutės.

Vaistinės augalo savybės

Artišokas ypač naudingas pagyvenusiems žmonėms ir sergantiems ateroskleroze.

Džiovintos šaknys ir žolė apsaugo nuo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės. Ši poveikį lemia esantis cinarinas.

Cinarinas taip pat skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, padeda sergant vandenlige. Rekomenduojama valgyti pačius artišokus arba ryte ir vakare gerti jų sultis (iki 1/4 stiklinės).

Seniau nuo kepenų ir tulžies takų ligų gydydavo artišokų lapų nuoviru (iki 3 puodukų per dieną). Artišoko graižų nuoviras su kiaušinių tryniais vartojamas nuo vidurių užkietėjimo ir kepenų ligų. Artišokuose yra vertingų priešvėžinių flavonoidų: Apigenino, Luteolino.[1].

Produkcija

Tūkstančiai tonų
(2008 m.)
Italija 483
Ispanija 203
Egiptas 176
Peru 134
Argentina 90
Kinija 66
Marokas 60
JAV 52
Prancūzija 44
Čilė 38

Literatūra

  1. Cesar G. Fraga. "Plant Phenolics and Human Health– Biochemistry, Nutrition and Pharmacology" . Wiley. p.9

Nuorodos