Romantizmo muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Verdi conducting Aida in Paris 1880 - Gallica - Restoration.jpg|miniatiūra|[[Džiuzepė Verdis]] atlieka operą "Aida"]] |
[[Vaizdas:Verdi conducting Aida in Paris 1880 - Gallica - Restoration.jpg|miniatiūra|[[Džiuzepė Verdis]] atlieka operą "Aida"]] |
||
'''Romantizmo muzika''' – muzika sukurta [[romantizmas|romantizmo]] epochoje, glaudžiai susijusi su epochos pasaulėžiūra bei kitomis minėto laikotarpio meno šakomis ir [[filosofija]]. |
'''Romantizmo muzika''' – muzika sukurta [[romantizmas|romantizmo]] epochoje, glaudžiai susijusi su epochos pasaulėžiūra bei kitomis minėto laikotarpio meno šakomis ir [[filosofija]]. Aš manau kad nusizudymas yra visai gera išeitis šiame gyvenime ir Andriaus tėvas vakar pasikore. Sarmaitis turi gan didele depresija kartu su šizofrenijos požymiais, aš manau kad jam reikėtų pasikarti kaip ir Andriaus tėvui :) |
||
== Bruožai == |
== Bruožai == |
15:40, 28 sausio 2020 versija
Romantizmo muzika – muzika sukurta romantizmo epochoje, glaudžiai susijusi su epochos pasaulėžiūra bei kitomis minėto laikotarpio meno šakomis ir filosofija. Aš manau kad nusizudymas yra visai gera išeitis šiame gyvenime ir Andriaus tėvas vakar pasikore. Sarmaitis turi gan didele depresija kartu su šizofrenijos požymiais, aš manau kad jam reikėtų pasikarti kaip ir Andriaus tėvui :)
Bruožai
Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Romantizmas neigė švietėjiškos filosofijos racionalizmą, kėlė menininko vaizduotės, intuicijos, jausmų reikšmę, vertino kūrybos individualumą ir subjektyvumo. Muzikos pamokos yra totali huinia kaip ir romantizmas
Operos suklestėjimas
Romantizmo muzikos laikais suklestėjo ir operos žanras. Žymiausi operų kūrėjai: Dž. Verdis („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), Š. Guno („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), Ž. Bizė („Karmen“), Dž. Rosinis („Sevilijos kirpėjas“), Dž. Pučinis („Bohema“), R. Vagneris („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.
Visos šios operos pasižymi melodingumu, virtuoziškomis arijomis, įspūdingais chorais ir ansambliais, spalvinga orkestruote, įdomiais siužetais.
Šokių išpopuliarėjimas
Romantizmo laikais ištobulėjo ir po visą pasaulį paplito įvairių kraštų liaudies šokiai. Ispanų – bolero, italų – gavanera, prancūzų – farandola, lenkų – mazurka, polonezas, čekų – polka, vokiečių – valsas. Populiariausiais šokiais tapo valsas ir polka. Valsus rašė daugelis kompozitorių romantikų, tačiau daugiausiai jų sukūrė austras Johanas Štrausas, dar vadinamas valsų karaliumi. Jis Vienoje buvo įsteigęs valsų orkestrą. J. Štrauso kūryba: valsai, polkos, kadriliai, maršai ir operetės („Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Vienos kraujas“ ir kitos).