Bečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°08′38″š. pl. 24°34′08″r. ilg. / 55.144°š. pl. 24.569°r. ilg. / 55.144; 24.569 (Bečiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Iulius (aptarimas | indėlis)
S →‎Istorija: dar informacijos
Iulius (aptarimas | indėlis)
Eilutė 26: Eilutė 26:
XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Bečiai visų pirma buvo dvaro gyvenvietė, šaltiniuose minima kaip ''Бече''. Dvaras buvo [[Rusijos Imperija|Carinės Rusijos]] ministro pirmininko [[Piotras Stolypinas|Piotro Stolypino]] brolio, žurnalisto ir modernaus ūkininkavimo propaguotojo Aleksandro Arkadjevičiaus Stolypino nuosavybė, kurioje jis leido vasaras. Tuo metu jam priklausė apie 300 ha aplinkinės žemės. Nuo dvaro tvenkinio link plytėjo puikiai prižiūrėtas parkas su šildoma oranžerija, kurioje auginti šiltųjų kraštų augalai. Bečių šaltinis tuo metu tryško iš žemės, o jį supo rožynas. Vidury rožyno buvo suolelis, kuriame dvarininkas mėgdavo ilsėtis ir leisti laiką skaitydamas spaudą. Puikiai sutvarkyta buvo ir tvenkinio pakrantė nuo dvaro pusės, buvo įrengtas mūrinis lieptas, per kanalą sumūrytas tiltelis, išlikęs iki šiandien. Kad tvenkinyje būtų pakankamai vandens sukti malūno ratą, nuo [[Rizgonys|Rizgonių]] miške buvusio ir dabar jau užpelkėjusio ežerėlio iki pat dvaro oranžerijos darbininkų rankomis buvo iškastas kanalas, vandeniu pildęs Bečių tvenkinį.
XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Bečiai visų pirma buvo dvaro gyvenvietė, šaltiniuose minima kaip ''Бече''. Dvaras buvo [[Rusijos Imperija|Carinės Rusijos]] ministro pirmininko [[Piotras Stolypinas|Piotro Stolypino]] brolio, žurnalisto ir modernaus ūkininkavimo propaguotojo Aleksandro Arkadjevičiaus Stolypino nuosavybė, kurioje jis leido vasaras. Tuo metu jam priklausė apie 300 ha aplinkinės žemės. Nuo dvaro tvenkinio link plytėjo puikiai prižiūrėtas parkas su šildoma oranžerija, kurioje auginti šiltųjų kraštų augalai. Bečių šaltinis tuo metu tryško iš žemės, o jį supo rožynas. Vidury rožyno buvo suolelis, kuriame dvarininkas mėgdavo ilsėtis ir leisti laiką skaitydamas spaudą. Puikiai sutvarkyta buvo ir tvenkinio pakrantė nuo dvaro pusės, buvo įrengtas mūrinis lieptas, per kanalą sumūrytas tiltelis, išlikęs iki šiandien. Kad tvenkinyje būtų pakankamai vandens sukti malūno ratą, nuo [[Rizgonys|Rizgonių]] miške buvusio ir dabar jau užpelkėjusio ežerėlio iki pat dvaro oranžerijos darbininkų rankomis buvo iškastas kanalas, vandeniu pildęs Bečių tvenkinį.


Į savo valdas A. Stolypinas iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] vykdavęs traukiniu. Pasakojama, kad traukiniu kartu gabendavęsis ir automobilį, kuriuo nuo stoties atvykdavo ir iki Bečių. Aleksandrą Stolypiną dvare lankydavo brolis Piotras. Čia jis viešėjo ir jam lemtingą [[1911 m.|1911]] m. vasarą, tad Bečiai buvo paskutinio brolių susitikimo vieta. [[1917 m.|1917]] m. po revoliucijos emigruoti buvo priverstas ir pats šeimininkas Aleksandras.
Į savo valdas A. Stolypinas iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] vykdavęs traukiniu. Pasakojama, kad traukiniu kartu gabendavęsis ir automobilį, kuriuo nuo [[Jonavos geležinkelio stotis|Jonavos geležinkelio stoties]] atvykdavo ir iki Bečių. Aleksandrą Stolypiną dvare lankydavo brolis Piotras. Čia jis viešėjo ir jam lemtingą [[1911 m.|1911]] m. vasarą, tad Bečiai buvo paskutinio brolių susitikimo vieta. [[1917 m.|1917]] m. po revoliucijos emigruoti buvo priverstas ir pats šeimininkas Aleksandras.


Žinoma, kad 1924 m. parceliuojant valstybės nusavintą dvarą, kuriam tuo metu priklausė 86 ha žemės, dvaras jau buvęs prastai prižiūrimas. 10 m pločio ir 40 m ilgio dvaro rūmai buvo apleisti ir pakankamai prastos būklės. Ant tvenkinio užtvankos tebestovėjo medinis vandens malūnas su didelio skersmens, bet siauru ratu, tik tuo metu jau neveikė. Tokios būklės dvarą iš varžytinių įsigijo farmacininkas ir visuomenės veikėjas [[Steponas Nasvytis]], tuo metu už jį sumokėjęs 44100 litų. Dvaras ir jo ūkis buvo sutvarkyti, bet 1931 m. Nasvytis dvarą pardavė, nes dvaro žemė buvo prasta ir ūkininkavimas jame buvo nuostolingas. Nacionalizuoti dvaro rūmai per karą ir po jo sunyko, todėl nepriklausomybės laikų nesulaukė.
Žinoma, kad 1924 m. parceliuojant valstybės nusavintą dvarą, kuriam tuo metu priklausė 86 ha žemės, dvaras jau buvęs prastai prižiūrimas. 10 m pločio ir 40 m ilgio dvaro rūmai buvo apleisti ir pakankamai prastos būklės. Ant tvenkinio užtvankos tebestovėjo medinis vandens malūnas su didelio skersmens, bet siauru ratu, tik tuo metu jau neveikė. Tokios būklės dvarą iš varžytinių įsigijo farmacininkas ir visuomenės veikėjas [[Steponas Nasvytis]], tuo metu už jį sumokėjęs 44100 litų. Dvaras ir jo ūkis buvo sutvarkyti, bet 1931 m. Nasvytis dvarą pardavė, nes dvaro žemė buvo prasta ir ūkininkavimas jame buvo nuostolingas. Nacionalizuoti dvaro rūmai per karą ir po jo sunyko, todėl nepriklausomybės laikų nesulaukė.

18:05, 23 sausio 2020 versija

Bečiai
{{#if:300 px
Bečiai
Bečiai
55°08′38″š. pl. 24°34′08″r. ilg. / 55.144°š. pl. 24.569°r. ilg. / 55.144; 24.569 (Bečiai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Ukmergės rajono savivaldybės vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija Veprių seniūnija
Gyventojų (2011) 72
Vikiteka Bečiai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) 3
Vardininkas: Bečiaĩ

Bečiai (arba Bėčiai) – kaimas Ukmergės rajone, 1,5 km į pietvakarius nuo Veprių. Seniūnaitijos centras. Yra Bečių kapinynas, stūkso „pėduotasis“ Bečių akmuo.

Bečių kaime išlikę medinių dvaro rūmų krosnies su kaminu ir rūsių taip pat ūkinių pastatų, ledainės griuvėsiai ir požeminis sandėlis. Šalia auga dvaro laikus menantys seni klevai, liepos ir vakarinė tuja. Pietryčių pusėje yra Bečių tvenkinys su vandens malūno pamatų liekanomis, apsuptas buvusio dvaro parko liekanų, senų pušų ir maumedžių. Sovietmečiu jis buvo sujungtas su Veprių ežeru 800 m ilgio kanalu.

Tvenkinio šiaurvakarinėje pusėje trykšta Bečių šaltinis. Sovietmečiu čia buvo įrengtas gręžinys ir pastatytas šulinio pastatas, iš kurio vamzdžiu stipria srove bėga vanduo, kuris yra labai švarus, beveik beskonis, Bečių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojų vertinamas ir naudojamas maistui. Šaltinio aplinka sutvarkyta ir pritaikyta visuomeninėms reikmėms 2008 metais. Kiek piečiau ant vandentiekio bokšto yra susisukę lizdą baltieji gandrai.

Netoli Šventosios upės yra buvusių kolūkio kiaulių fermų griuvėsiai, po kolūkių panaikinimo paversti nelegaliu sąvartynu. Į rytus nuo kaimo, Pakapės miško pakraštyje yra dubenėtas akmuo, vadinamas „vaiko pėda“, yra Bečių senkapiai (XVII a., A 25). Į vakarų pusę plyti vienas didžiausių Lietuvoje Rizgonių žvyro karjeras. Karjero vietoje seniau buvęs aerodromas, naudotas II-ojo pasaulinio karo metu.

Dvaro istorija

Bečių dvarininkas A. Stolypinas

XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Bečiai visų pirma buvo dvaro gyvenvietė, šaltiniuose minima kaip Бече. Dvaras buvo Carinės Rusijos ministro pirmininko Piotro Stolypino brolio, žurnalisto ir modernaus ūkininkavimo propaguotojo Aleksandro Arkadjevičiaus Stolypino nuosavybė, kurioje jis leido vasaras. Tuo metu jam priklausė apie 300 ha aplinkinės žemės. Nuo dvaro tvenkinio link plytėjo puikiai prižiūrėtas parkas su šildoma oranžerija, kurioje auginti šiltųjų kraštų augalai. Bečių šaltinis tuo metu tryško iš žemės, o jį supo rožynas. Vidury rožyno buvo suolelis, kuriame dvarininkas mėgdavo ilsėtis ir leisti laiką skaitydamas spaudą. Puikiai sutvarkyta buvo ir tvenkinio pakrantė nuo dvaro pusės, buvo įrengtas mūrinis lieptas, per kanalą sumūrytas tiltelis, išlikęs iki šiandien. Kad tvenkinyje būtų pakankamai vandens sukti malūno ratą, nuo Rizgonių miške buvusio ir dabar jau užpelkėjusio ežerėlio iki pat dvaro oranžerijos darbininkų rankomis buvo iškastas kanalas, vandeniu pildęs Bečių tvenkinį.

Į savo valdas A. Stolypinas iš Sankt Peterburgo vykdavęs traukiniu. Pasakojama, kad traukiniu kartu gabendavęsis ir automobilį, kuriuo nuo Jonavos geležinkelio stoties atvykdavo ir iki Bečių. Aleksandrą Stolypiną dvare lankydavo brolis Piotras. Čia jis viešėjo ir jam lemtingą 1911 m. vasarą, tad Bečiai buvo paskutinio brolių susitikimo vieta. 1917 m. po revoliucijos emigruoti buvo priverstas ir pats šeimininkas Aleksandras.

Žinoma, kad 1924 m. parceliuojant valstybės nusavintą dvarą, kuriam tuo metu priklausė 86 ha žemės, dvaras jau buvęs prastai prižiūrimas. 10 m pločio ir 40 m ilgio dvaro rūmai buvo apleisti ir pakankamai prastos būklės. Ant tvenkinio užtvankos tebestovėjo medinis vandens malūnas su didelio skersmens, bet siauru ratu, tik tuo metu jau neveikė. Tokios būklės dvarą iš varžytinių įsigijo farmacininkas ir visuomenės veikėjas Steponas Nasvytis, tuo metu už jį sumokėjęs 44100 litų. Dvaras ir jo ūkis buvo sutvarkyti, bet 1931 m. Nasvytis dvarą pardavė, nes dvaro žemė buvo prasta ir ūkininkavimas jame buvo nuostolingas. Nacionalizuoti dvaro rūmai per karą ir po jo sunyko, todėl nepriklausomybės laikų nesulaukė.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
153 16 40 57 61 76 72


Aplinkinės gyvenvietės

Pageležiai – 4 km Sietynai – 0,5 km VEPRIAI – 1,5 km
UKMERGĖ – 18 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rizgonys – 1,5 km
UPNINKAI – 6,5 km
Sližiai – 3,5 km

Nuotraukos

Šaltiniai