Edukacinė komisija: Skirtumas tarp puslapio versijų
pl. |
Nariai. |
||
Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Švietimo sistemos viršuje, be abejo, buvo [[Vilniaus universitetas]], kuris buvo pervadintas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vyriausiąją mokyklą. Taip pat buvo mėginta įvesti privalomą pradžios mokyklą 7-12 metų vaikams. |
Švietimo sistemos viršuje, be abejo, buvo [[Vilniaus universitetas]], kuris buvo pervadintas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vyriausiąją mokyklą. Taip pat buvo mėginta įvesti privalomą pradžios mokyklą 7-12 metų vaikams. |
||
Edukacinės komisijos nariais buvo:<ref name="Firlej_2014">Waldemar Firlej, Danuta Krześniak-Firlej, „Komisja Edukacji Narodowej (1773–1794) – w 240. rocznicę utworzenia KEN“ // „Studia Pedagogiczne. Problemy Społeczne, Edukacyjne i Artystyczne“, 2014, nr. 24, 39-65 psl. [https://studiapedagogiczne.ujk.edu.pl/numery/24.pdf#page=39]</ref> |
|||
{| {{graži lentelė}} |
|||
! Narys !! Kitos pareigos !! Laikotarpis !! Pastabos |
|||
|- |
|||
| [[Ignacy Massalski]] || [[Vilniaus vyskupas]] || 1773-1792 || Pirmininkas iki 1786 m. |
|||
|- |
|||
| [[Michał Poniatowski]] || [[Plocko vyskupas]], [[Lenkijos primas]] (nuo 1784 m.) || 1773–1792 || Pirmininkas nuo 1786 m. |
|||
|- |
|||
| [[August Sułkowski]] || [[Gniežno vaivada]], [[Kališo vaivada]], [[Poznanės vaivada]] || 1773–1786 || |
|||
|- |
|||
| [[Joachim Chreptowicz]] || [[Lietuvos pakancleris]], [[ATR užsienio reikalų ministras]] (nuo 1791 m.) || 1773–1786 || |
|||
|- |
|||
| [[Ignacy Potocki]] || [[Lietuvos didysis raštininkas]], [[Lietuvos didysis maršalka]], [[ATR policijos ministras]] (nuo 1791 m.) || 1773–1791 || |
|||
|- |
|||
| [[Adam Kazimierz Czartoryski]] || [[Podolės generalinis seniūnas]], [[Kadetų korpuso komendantas]] || 1773–1792 || |
|||
|- |
|||
| [[Andrzej Zamoyski]] || buvęs [[Lenkijos didysis kancleris]] || 1773–1783 || |
|||
|- |
|||
| [[Antoni Poniński]] || [[Kopanicos seniūnas]] || 1773–1777 || |
|||
|- |
|||
| [[Andrzej Mokronowski]] || [[generolas inspektorius]], [[Mazovijos vaivada]] (nuo 1781 m.) || 1776–1784 || |
|||
|- |
|||
| [[Jacek Małachowski]] || [[Lenkijos referendarijus]], [[Lenkijos pakancleris]] || 1776–1783 || |
|||
|- |
|||
| [[Franciszek Bieliński]] || [[Čersko seniūnas]] || 1776–1783 || |
|||
|- |
|||
| [[Stanisław Poniatowski]] || [[Lietuvos didysis iždininkas]] (1784–1790) || 1776–1792 || |
|||
|- |
|||
| [[Michał Mniszech]] || [[Lietuvos sekretorius]] (nuo 1778 m.), [[Lenkijos didysis maršalka]] (nuo 1783 m.) || 1777–1783 || pakeitė A. Poninskį |
|||
|- |
|||
| [[Szczęsny Potocki]] || [[Rusios vaivada]], [[Lenkijos artilerijos didysis magistras]] || 1783–1792 || pakeitė J. Malachovskį |
|||
|- |
|||
| [[Maciej Garnysz]] || [[Chelmno vyskupas]], [[Lenkijos pakancleris]] || 1783–1790 || pakeitė F. Bielinskį |
|||
|- |
|||
| [[Antoni Małachowski]] || [[Lenkijos didysis sekretorius]], [[Mazovijos vaivada]] || 1783–1792 || pakeitė A. Zamoiskį |
|||
|- |
|||
| [[Michał Radziwiłł]] || [[Vilniaus kaštelionas]], [[Vilniaus vaivada]] || 1783–1792 || pakeitė M. Mnišchą |
|||
|- |
|||
| [[Ignacy Przebendowski]] || [[Solecko seniūnas]] || 1785–1791 || pakeitė A. Mokronovskį |
|||
|- |
|||
| [[Feliks Oraczewski]] || || 1786–1792 || |
|||
|- |
|||
| [[Kacper Cieciszowski]] || [[Kijevo vyskupas]] || 1791–1792 || pakeitė M. Garnyšą |
|||
|- |
|||
| [[Antoni Lanckoroński]] || || 1791–1792 || tryse pakeitė J. Chreptavičių, I. Potockį ir I. Pžebendovskį |
|||
|- |
|||
| [[Julian Ursyn Niemcewicz]] || || 1791–1792 || tryse pakeitė J. Chreptavičių, I. Potockį ir I. Pžebendovskį |
|||
|- |
|||
| [[Ludwik Gutakowski]] || || 1791–1792 || tryse pakeitė J. Chreptavičių, I. Potockį ir I. Pžebendovskį |
|||
|} |
|||
== Išnašos == |
|||
{{ref}} |
|||
{{Švietimas-stub}} |
{{Švietimas-stub}} |
04:19, 21 sausio 2020 versija
Edukacinė komisija (lenk. Komisja Edukacji Narodowej) – Abiejų Tautų Respublikos už švietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. spalio 14 d., po to, kai buvo panaikintas Jėzuitų ordinas, tvarkęs LDK švietimo sistemą. Ji pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija pasaulyje.
Pirmuoju pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Per trumpą laiką sukurta nauja mokyklų administravimo sistema. LDK teritorija buvo padalinta į keturias švietimo apygardas, o Lenkijos karalystė į šešias. Kiekvienoje iš apygardų privalėjo būti viena šešiametė klasė ir kelios trimetės klasės. Kiekviena apygarda buvo dar skirstoma į smulkesnį vienetą - apygardėles. Apygardėlių mokyklose mokslas trukdavo šešerius metus. Apygardėlės buvo skirstomas į parapines mokyklas.
Švietimo sistemos viršuje, be abejo, buvo Vilniaus universitetas, kuris buvo pervadintas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vyriausiąją mokyklą. Taip pat buvo mėginta įvesti privalomą pradžios mokyklą 7-12 metų vaikams.
Edukacinės komisijos nariais buvo:[1]