Pontoporėja: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
== Ekologija == |
== Ekologija == |
||
Pontoporėja yra [[Ledynmetis|ledynmečio]] reliktas. Manoma, kad pradžioje buvo vien gėlavandenė rūšis, vėliau dalis individų persikėlė ir į jūrą. Pontaporėjom minta [[Menkės|menkės]], [[ragys|ragiai]] (''Myoxocephalus quadricornis'' |
Pontoporėja yra [[Ledynmetis|ledynmečio]] reliktas. Manoma, kad pradžioje buvo vien gėlavandenė rūšis, vėliau dalis individų persikėlė ir į jūrą. Pontaporėjom minta [[Menkės|menkės]], [[ragys|ragiai]] (''Myoxocephalus quadricornis''). |
||
Nyksta dėl mažėjančio deguonies kiekio [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], ypač [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankoje]]. Dėl šios priežasties pontoporėjų populiacija mažėja, nes jų kiaušinėliai yra labai jautrūs deguonies trūkumui. Dėl to pontoporėja yra laikoma kaip natūralus indikatorius deguonies kiekiui vandens telkiniuose nustatyti. |
Nyksta dėl mažėjančio deguonies kiekio [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], ypač [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankoje]]. Dėl šios priežasties pontoporėjų populiacija mažėja, nes jų kiaušinėliai yra labai jautrūs deguonies trūkumui. Dėl to pontoporėja yra laikoma kaip natūralus indikatorius deguonies kiekiui vandens telkiniuose nustatyti. |
||
20:35, 18 sausio 2020 versija
Monoporeia affinis |
---|
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Monoporeia affinis Gustaf Lindström, 1855 |
Pontoporėja (lot. Monoporeia affinis) yra maža, gelsva dugninė šoniplauka, gyvenanti Baltijos, Šiaurės jūrose bei šiaurės šalių ežeruose.
Aprašymas
Pontoporėja užauga iki 8 mm. Visiškai užaugusi turi dvi poras antenų ir vieną porą juodų akių. Pontoporėja labai panaši į kitas dugnines šoniplaukas, Pontoporeia femorata.
Ekologija
Pontoporėja yra ledynmečio reliktas. Manoma, kad pradžioje buvo vien gėlavandenė rūšis, vėliau dalis individų persikėlė ir į jūrą. Pontaporėjom minta menkės, ragiai (Myoxocephalus quadricornis). Nyksta dėl mažėjančio deguonies kiekio Baltijos jūroje, ypač Suomijos įlankoje. Dėl šios priežasties pontoporėjų populiacija mažėja, nes jų kiaušinėliai yra labai jautrūs deguonies trūkumui. Dėl to pontoporėja yra laikoma kaip natūralus indikatorius deguonies kiekiui vandens telkiniuose nustatyti.
Gyvavimo ciklas
Po poravimosi rudenį ir žiemos miego, pontoporėjų patelės pagimdo apie 20-30 jauniklių. Šis procesas vyksta tik kartą per 2-4 gyvavimo metus.
Populiacija Lietuvoje
Rūšis 1989 – 2019 m. buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1] Aptikta tiktai Dusios (Lazdijų raj.) ir Ilgo (Vilniaus raj.) ežeruose. Populiacijos gausumas netirtas, pagauti pavieniai vėžiagyviai. Dėl ežerų eutrofikacijos, vandenų taršos gali būti ir išnykusi.
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 31 p. ISBN 978-9955-692-71-3